Stresas – dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas, su kuriuo kasdien susiduria milijonai gyventojų. Nuolatinę įtampą gali nulemti daugybė aspektų – darbas, asmeniniai santykiai ir išgyvenimai, finansinė padėtis ar įtemptas ir greitas gyvenimo tempas. Kaip teigia psichologė Vitalija Navickė, toks gyvenimo būdas gali priversti prie lėtinio streso, per kurį sutrinka organizmo funkcionavimas, miegas bei psichologinė sveikata. Kad to būtų išvengta, psichologė pataria nenuvertinti seno gero posakio „sportas – sveikata“.

Raskite progų daugiau judėti

Fizinė veikla padeda spręsti daugelį sveikatos problemų – sąnarių, kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių. Ne išimtis ir stresas – sportas suaktyvina kraujotaką, kurios geresnė veikla gali malšinti nerimą ir įtampą.

Užtenka mankštintis vos kelis kartus per savaitę ar apskritai tiesiog daugiau judėti: automobilį pasistatyti kiek toliau nuo darbo, kad iki jo eitumėte pėsčiomis, vietoje lifto rinktis laiptus ar ruošiantis į darbą šokti klausantis dainos. Net paprastas pusės valandos pasivaikščiojimas kasdien gali žymiai pagerinti psichologinę savijautą.

V. Navickė teigia, kad fizinis aktyvumas ne tik padeda mažinti streso pasekmes, bet yra ir puiki prevencinė priemonė, didinanti atsparumą stresui.

Leiskite daugiau laiko su artimaisiais

Kaip teigia psichologė V. Navickė, draugai ir šeimos nariai yra pirmoji pagalba ne tik atsiradus problemai, bet ir patiriant stresą, mat žmogus yra sociali būtybė, kuriai kompanija ir bendravimas yra būtinybė. Ir nors praleistas laikas su draugais ar šeimos nariais gali veikti kaip natūralus streso malšintojas, padedantis kontroliuoti streso hormono kortizolio išsiskyrimą, specialistė pataria koncentruotis ne į kiekybę, o kokybę. Gilus ir atviras pokalbis su artimais žmonėmis apie problemas gali būti kur kas vertingesnis nei dažnas lankymasis klubuose, nors ir esate apsupti minios žmonių.

Paverskite juoko akimirkas savotiška terapija

Dar vienas būdas, padėsiantis sumažinti įtampą ir stresą – juokas. Gerai praleistas laikas, lydimas juoko ir gerų emocijų, turi puikų tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį. Kai pradedame juoktis, atsipalaiduojame, mažėja stresas mūsų organizme.

Tiesa, juokas padeda ne tik psichologinei sveikatai, bet ir sukelia fizinius pokyčius kūne. Geras juokas stimuliuoja daugelį organų – širdį, plaučius, raumenis, padeda deguonies įsisavinimą bei padidina endorfinų, kuriuos išskiria smegenys, kiekį. Stimuliuojama kraujotaka padeda atsipalaiduoti raumenims, o tai sumažina kai kuriuos fizinius streso simptomus. Juokas netgi gali padėti pagerinti imuninę sistemą.

Įsijauskite į mėgstamą muziką

Visi turime mėgstamą muzikos stilių ar dainą, kurios klausomės kone kasdien. Verta žinoti, kad toks laiko praleidimas gali būti naudingas ir sveikatai – mažina streso lygį. Muzika padeda nukreipti mintis nuo kasdienių rūpesčių, taip palengvindama įtampą ir net padėdama užmigti.

Labai svarbu, kad klausomi garsai ar muzika būtų kokybiški, kadangi pašaliniai trikdžiai, kurie neturėtų būti melodijoje, tokie kaip čirškimas ar ūžimas, gali dar labiau kelti įtampą. Rekomenduojama naudoti aukštos garso kokybės ausines, kurios blokuoja pašalinius garsus.

30% CBD aliejus