Mėnesio archyvai: kovo 2024

Orai: kritulių nežadama, naktimis – šaltukas

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Kovo 7 d., ketvirtadienį, naktį Lietuvoje giedra ir sausa. Vėjas šiaurinių krypčių, 2-7 m/s. Žemiausia temperatūra 3-8, Kuršių nerijoje 0-2 laipsniai šalčio. Dieną nelis. Vėjas šiaurinių krypčių, 3-8 m/s. Aukščiausia temperatūra 4-9 laipsniai šilumos. Kovo 8 d., penktadienį, kritulių nenumatoma. Naktį kai kur rūkas. Vėjas naktį silpnas, dieną šiaurės, šiaurės vakarų, 4-9 m/s. Temperatūra naktį 2-7 laipsniai šalčio, dieną 3-8 laipsniai šilumos. Kovo 9 d., šeštadienį, be kritulių. Vėjas naktį besikeičiančios krypties, dieną

„Regitra“ pradeda registraciją į A kategorijos egzaminus: ką svarbu žinoti?

Nuo balandžio mėnesio „Regitroje“ prasidės A kategorijos egzaminų sezonas, taigi jau nuo šiandien būsimi motociklininkai kviečiami rezervuoti egzaminų datas. Pastebima, jog norinčių valdyti motociklą vairuotojų kasmet daugėja. Statistika rodo, kad nuo 2017 m. motociklininkų skaičius šalies keliuose išaugo net 40 procentų. Kiekvienais metais „Regitroje“ A kategorijos praktikos egzaminai vyksta nuo balandžio iki lapkričio mėnesio. Egzaminų sezonas yra planuojamas atsižvelgiant į oro ir kelio dangos sąlygas. Nuo 2017 m. norinčių įgyti A kategoriją asmenų skaičius išaugo 40 proc., t. y. net

Darbo rinka senėja

2023 metais šalies darbo rinka išliko stabili – nepaisant metų pradžioje išaugusio nedarbo lygio, priėmimų skaičius buvo didesnis nei atleidimų, o bendras dirbančiųjų skaičius padidėjo. Nuosekliai augo ir darbo pajamos. Vis dėlto kai kurie požymiai liudija visuomenės ir darbo rinkos senėjimą – parodė „Sodros“ ketvirtojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Paskutinį praeitų metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 216 eurų (11,7 proc.) ir

Artėja Kovo 11-oji: kaip dirbsime švenčių dieną?

Artimiausia šventinė diena – Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. VDI primena, kad paprastai šventinę dieną nedirbama. Tačiau, jeigu atsiranda objektyvios priežastys, darbas švenčių dieną galimas tik darbuotojui sutikus, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais. Be to, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme įtvirtinta imperatyvi norma, kad nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos dirbti švenčių dienomis tik joms sutikus. Darbo kodekso 144 straipsnio numatyta, kad už

Dirbančių užsieniečių gretas labiausiai augina baltarusiai

Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja atvykusiųjų iš užsienio. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkst. Tai rodo darbdavių teikiami pranešimai apie dirbančius Lietuvoje užsieniečius. Atvykusios darbo jėgos didžiąją dalį sudaro trečiųjų šalių piliečiai – jų skaičius siekia 131,4 tūkst. – per metus šių užsieniečių padaugėjo 52 tūkst. ES piliečių skaičius darbo rinkoje augo 4 tūkst. ir dabar šalyje dirba 10 tūkst. europiečių. Atvykėlių darbo rinkoje metų pradžioje daugiausiai buvo iš Baltarusijos (47,7 tūkst.). Tai

6 būdai investuoti netradiciškai: nuo monetų iki automobilių

monetos

Išgirdę apie investavimą greičiausiai pirma pagalvojame apie vertybinius popierius, akcijas ar nekilnojamąjį turtą. Tačiau savo pinigus įdarbinti galima ir  investuojant į mažiau populiarias sritis. Jos gali būti susijusios su jūsų hobiu, o ilgalaike grąža net pralenkti tradicines investicijas. Plačiau apie keletą mažiau įprastų investicijų rūšių pasakoja Tadas Ratkevičius, „Luminor“ privačiosios bankininkystės vadovas. „Jeigu jau domitės tam tikra sritimi, pavyzdžiui, vynu, istorija, automobiliais, sekate tendencijas ir esate perpratę srities specifiką, nesudėtingai galite pomėgį suderinti su investavimu. Kuo daugiau žinių turėsite apie

Skirta 62 mln. eurų paramos juridiniams asmenims saulės elektrinėms įsirengti

Labai mažos, mažos įmonės, ūkininkai, atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetikos bendrijos kviečiami teikti paraiškas saulės elektrinėms iki 500 kW įsirengti. „Siekiame, kad gyventojai ir verslai būtų energetiškai savarankiški ir dalyvautų atsinaujinančios energetikos vystyme. Smulkusis verslas ypatingai jautrus išoriniams rinkos svyravimams, tad valstybės parama sudaro galimybę mažinant išlaidas elektros energijai didinti prekių ir paslaugų konkurencingumą ir sutaupytas lėšas nukreipti kitiems tikslams“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Įsirengti – per 18 mėnesių Saulės elektrinių projektams įgyvendinti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo

Prasideda ilgai lauktas vieno seniausių Baltijos jūros pakrantės – Klaipėdos švyturio – remontas

Klaipėdos švyturyje šiandieną prasidėjo kapitalinio remonto darbai, truksiantys iki šių metų vasaros pabaigos.  UAB „Synergy Solutions“ rengė techninį projektą, o  UAB „Svajonių statyba“ vykdys visus remonto darbus. Švyturio remonto darbų maksimali kaina yra  beveik 138 tūkst. eurų. Susisiekimo ministerija kėlė siekį, kad Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) atvertų šį švyturį visuomenei Švyturių metais, kurie minimi šiemet, ir džiaugiasi, kad jį suremontavus pagaliau tai pavyks padaryti. „Džiaugiamės, kad remonto darbai jau prasidėjo. Nors projekto derinimo procesas užtruko kiek ilgiau nei planavome,

Sergančiųjų mažėja, tačiau gripo sezonas dar nesibaigė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje vasario 26 d.-kovo 3 d. (9-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 1216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vasario 19-25 d. (8-ąją savaitę) jis siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų visomis ligomis (gripu, ŪVKTI, COVID-19 liga) skaičius sumažėjo. Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį, t. y. 1500 atvejų

Vasaris – šilčiausias per visą modernių stebėjimų istoriją

Hidrometeorologijos tarnyba (Meteo.lt facebook) skelbia, jog vasario mėnuo išsiskyrė šiluma. 2024 m. vasaris buvo tarp keturių šilčiausių per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją. Vidutinė šių metų vasario mėn. oro temperatūra Lietuvoje siekė +2,3 °C. Visos vasario dienos buvo šiltesnės už daugiametį vidurkį, todėl vasaris tapo net ketvirtu šilčiausiu vasariu. Šiltesni buvo tik 1990 m. (+3,9 °C), 1989 m. (+2,6 °C) ir 2020 m. (+2,4 °C) vasariai. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje vasario mėn. per paskutinį dešimtmetį: 2015 m. +0,1 °C; 2016

Finansuoti keturi bibliotekos projektai praturtins kultūrinį šilutiškių gyvenimą

Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka pavasarį pasitinka džiugiomis naujienomis – Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą keturiems bibliotekos projektams, teiktiems Tolygios kultūrinės raidos programai. Įgyvendinant projektą „Improvizuoti meno ir knygos pavakariai“ (vad. Sonata Mockienė) pirmą kartą bus sukurtas klubas, kurio veiklos orientuotos į knygos įvairiapusiškumą ir skirtingą jos pateikimą. Suaugę vietos gyventojai, įsijungę į klubo veiklas, patirs skirtingus knygos pristatymo, skaitymo, rašymo ir suvokimo būdus – tai erdvė saviugdai ir saviraiškai, poilsiui ir pramogai. Emocija, vaizduotė, improvizacija, saviraiška ir

Bankų indėlis į gynybą – daugiau nei ketvirtis milijardo eurų

Lietuvoje veikiantys bankai jau sumokėjo solidarumo įnašą už 2023 metus – jis sudarė apie 260 mln. Eur. Šios lėšos skiriamos šalies gynybai. „Nepaisant ekonomikos sąstingio, praėję metai bankų sektoriui finansiškai buvo sėkmingi, kaip ir prognozavome. Atitinkamai bankai dalį pelno skyrė solidarumo įnašui, kuris naudojamas visuomenės reikmėms“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta. Pirmąją solidarumo įnašo įmoką (už antrąjį ketvirtį) – 56 mln. Eur – bankai pervedė 2023 m. rugpjūčio pabaigoje, antrąją (už trečiąjį ketvirtį) – daugiau nei 100

Žvėreliai ant lietuviškų talonų

1991 m. vasarą Lietuvos bankas į apyvartą išleido bendruosius talonus, kurie buvo naudojami kartu su rubliais įsigyjant didelės paklausos pramonines prekes. Vienas rublis buvo prilygintas vienam talonui. Talonų projektus kūrė dailininkai Giedrius Jonaitis, Kazimieras Paškauskas, Raimondas Miknevičius, Justas Tolvaišis, Rytis Valantinas, Rūta Lelytė, Algė Varnaitė, Vilius Jurkūnas. 1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje rubliai išimti iš apyvartos, įvesti laikinieji pinigai – talonai. Teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje tapo talonas – nacionalinis piniginis vienetas. Būtent tada sukurta nacionalinė pinigų sistema. 1992