Mėnesio archyvai: vasario 2024

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Surastus radiozondus galite grąžinti mums

Pastaraisiais mėnesiais keliose Lietuvos vietovėse buvo surastos baltos dėžutės. Sunerimę dėl galimo šnipinėjimo piliečiai iš karto pranešdavo policijai arba skambindavo mums. Visais atvejais tai buvo meteorologiniai radiozondai. Tiesa, ne visi jie mūsiškiai. Dalis buvo atkeliavę iš kaimyninių valstybių, tačiau visi jie su šnipinėjimu nesusiję, nepavojingi meteorologiniai prietaisai (dėžutės viduje būna mikroschema su baterija ir išorėje kyšančia antena). Atmosferos radiozondavimas kartą arba du kartus per parą vykdomas daugelyje pasaulio šalių vienu metu. Tai labai svarbūs matavimai, kurie atliekami norint labai tiksliai

Žalioji laivyba Lietuvą gali iškelti į pasaulio lyderius

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) numato įsigyti elektrinį laivą-stūmiką, kuris būtų vienas iš numatomų įsigyti šešių elektrinių laivų-stūmikų, įgyvendinant 75 mln. Eur vertės projektą. Turint elektrinį laivyną būtų sukurta nulinės emisijos vidaus vandenų transporto grandinė tarp Kauno ir Klaipėdos uostų. Grandinę sudarytų 6 elektriniai laivai-stūmikai, 12 nesavaeigių baržų, 27 baterijų konteineriai bei uostų infrastruktūra – įkrovimo stotelės ir nauji kranai. „Elektrinė flotilė leistų pasiekti nulines CO2 emisijas ir skatintų šalyje dar labiau plėtoti žaliąsias transporto grandines. Vandens transporto neriboja nei

Nuo kovo 1-osios į kelius išrieda motociklai

Policija primena, kad motociklas yra padidintos rizikos transporto priemonė. Jis gerokai mažesnis už automobilį, manevringas, todėl nuolat prisiminkite, kad, vairuodami motociklą, kitų eismo dalyvių galite būti sunkiau pastebimi kelyje, išnirti jiems visai to nesitikint ir sukelti eismo įvykį. Pavojai kelyje Ankstyvą pavasarį, kai prasideda oficialus motociklininkų sezonas, ant važiuojamosios kelio dalies dar būna likę žiemą barstomo smėlio, susikaupę žvyro ar kitų nešvarumų, dėl to kelio danga gali būti slidi ir pavojinga. Be to, purvas turi įtakos ir sukibimui su kelio

Medžių ir krūmų genėjimas: ką reikia žinoti gyventojams?

Įsibėgėjant pavasariui daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų kiemuose, soduose ir sodybose vis dažniau čekši sodo žirklės ar ūžia pjūklai: žmonės geni medžius ir krūmus. Aplinkos ministerija primena, kaip tai daryti tinkamai, kad nenukentėtų želdiniai ir nebūtų padaryta žala gamtai, kurią gali tekti ir atlyginti. Viešuosiuose želdynuose reikia suskubti atlikti šiuos darbus iki kovo 15 d., kai pradeda perėti paukščiai, taip elgtis skatinami ir privačių želdinių savininkai. Ką reikia žinoti gyventojams, prieš imantis genėjimo darbų? Želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros,