Mėnesio archyvai: rugpjūčio 2014

Šilutės gatves puošiantys medžiai kelia ir grėsmę

Neatsiejamas Šilutės centrinės gatvės atributas – kelios eilės medžių abipus gatvės. Vasarą sulapoję medžiai teikia pavėsį ir puošia miestą. Kai tik prireikia kurį nupjauti, randasi ne vienas besipiktinantis. Žiūrint iš praktinės pusės – besikerojančios stambių medžių šaknys gadina trinkelėmis grįstus šaligatvius, lapai užkemša kanalizacijos nuotekų latakus ir tvindo gatves. Niekas nesiūlo išpjauti visus miesto centre palei gatves augančius medžius, bet gal pagaliau reikėtų apžiūrėti, kurie jų sveiki, o kurie supuvę iš vidaus, ir trūnijančius medžius pašalinti, kol neištiko nelaimė? Sutrikdė

Naminės degtinės varykla su puikiu gamtovaizdžiu ir 4 tonomis raugo

Tauragės apskrities VPK Šilutės r. policijos komisariato pareigūnai viename Gardamo seniūnijos miške aptiko naminės degtinės varyklą ir didelį kiekį raugo. Rugpjūčio 18 d. apie 14 val. Prevencijos poskyrio pareigūnai, Pašiliškių kaime patikrinę mišką, Tenenio pakrantėje aptiko naminės degtinės fabrikėlį, o šalia stipriems namų gamybos alkoholiniams gėrimams skirto gaminti aparato rado ir 4 tonas raugo. Netoliese esančioje sodyboje policijos pareigūnai sulaikė naminės degtinės gamyba įtariamus du vyrus – šešiasdešimtmetį ir 25-erių vietos gyventojus. Policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtos naminių

Šilutėje nebedegina mazuto

Nuo šiol UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šiluminę energiją gamina tik degindama biokurą. Tai leido padaryti įgyvendintas projektas „Šilutės miesto katilinės modernizavimas pastatant 10 MW šiluminės galios biokuro katilą“. Viso projekto vertė – 8,8 mln. Lt, 3,8 mln. Lt gauta iš 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos. Dalis lėšų gauta iš šalies biudžeto, investuota bendrovės pinigų. Pastatytas ne tik naujas biokuro katilas, bet ir visa su jo eksploatavimu susijusi infrastruktūra – kuro sandėliai, medienos saugojimo aikštelės, svarstyklės ir

Nauji želdiniai prie Savivaldybės pastato

Miestas keičia savo veidą. Svečius džiugina vėtrungių alėja palei Šyšos pylimą buvusio senojo turgaus aikštėje. Vėtrungių alėjos priešakyje plevėsuoja ant stiebo iškelta Šilutės vėliava. Keičiasi aplinka ir prie valdžios rūmų – Savivaldybės pastato. Akylesni miestelėnai jau pastebėjo, kad vasarą prie Savivaldybės neliko kalnapušių „giraitės“. Vietoj kalnapušių dabar pastatyti metaliniai skydai, o aplinkui pasodinta gėlių. Naują įvaizdį sukūrė mažosios bendrijos „SC Garden Design“ įkūrėjos Simona Černeckienė ir Alina Batavičiūtė. Pasak profesionalios kraštovaizdžio architektės – sodo dizainerės Simonos Černeckienės, kalnapušės buvusios panašaus

Įtariama, kad naktį padegė malkinę

Rugpjūčio 21 d. 2.16 val. bendruoju pagalbos telefonu gautas pranešimas: Pagryniuose, prie namo Ąžuolo g. 5 A dega malkinė. Į įvykio vietą išsiųstos Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Ąžuolo gatvėje liepsnojo prie neseniai pastatyto namo įrengta malkinė. 10 m ilgio ir 6 m pločio medinis statinys buvo prikrautas žiemai paruoštų malkų. Gaisrą pastebėjo patys sodybos šeimininkai. Pasak jų, ugnis plito įtartinai greitai. Šeimininkai įtaria padegimą. Liepsnose supleškėjo malkinė ir dauguma malkų. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Įvykis tiriamas. „Pamario“

Bikavos žiogeliai grojo ir per lietų

Dėl vasaros karščių ar prasidėjusių lietų pritilusius Bikavos žiogelius pabudino tradicinė Bikavėnų kaimo šventė „Grajikit, Bikavos žiogeliai“. Koncertuoti pas bikavėniškius atvyko artimiausi kaimynai iš Žemaičių Naumiesčio ir Natkiškių (Pagėgių sav.), jų pasiklausyti susirinko bikavėniškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai. Laikydamiesi senųjų tradicijų, bikavėniškiai kaimo šventę pradėjo malda Šv. Roko koplyčioje. Šv. Mišiose dalyvavęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pasveikino jauną katalikišką Nomedos ir Antano Briedžių šeimą, auginančią 4 vaikus. Po pamaldų sėdo į vežimaičius ir su muzika leidosi per Bikavėnus į įprastinę

Katyčių bendruomenės namai su katinais

Katyčių miestelyje – bendruomenės šventė: atidaryti bendruomenės namai, Katinų muziejus, įrengtas informacinis stendas apie Katyčių miestelio gyvenimą Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sankirtoje. Katyčiuose „gyvena“ katinai Istorijos metraščiuose Katyčiai minimi nuo XV amžiaus. Legenda byloja, kad Katyčių apylinkėse siautėjęs maras nebepaliko gyvųjų. Naujai atsikėlę žmonės rado kaimą, kuriame nebuvę nė gyvos dvasios. Klaidžiodami ir apžiūrinėdami namus rado katę su šešiais katyčiais, iš čia ir kilęs Katyčių pavadinimas. Legendos ir dabartinio gyvenimo įkvėpti katytiškiai kuria naują tradiciją. Katyčių seniūnė Juzefa Tamavičienė pamena,

Pempiškių kaimo bendruomenės tradicija – susirinkti per Žolinę

Pempiškių mokykloje jau seniai nebeaidi mokyklinis skambutis, nors šio pastato ilgas koridorius ir klasės anksčiau kažkada būdavo kupinos jaunatviško šurmulio. Uždarius mokyklą pradėj usiam nykti pastatui naują gyvenimą suteikė kaimo bendruomenė „Želvesys“. Pagal panaudos sutartį bendruomenei skirtos patalpos suremontuotos pasitelkus ES projektinę paramą. Pakeisti senieji langai, atnaujintos sienos ir elektros instaliacija, perdažytos lubos. Vienoje iš buvusių klasių įrengta salė, kitoje – sumontuotos medinės lentynos vaistažolėms džiovinti. Vaistažoles renka visi, kas paslenka, bendruomenės nariai. Išdžiovintas naudoja savo reikmėms ir šiek tiek

Apie akmenligę įspėja laiku atliktas šlapimo tyrimas, o inkstus geriausiai išvalo tyras vanduo ir alus

Europoje inkstų akmenlige serga 17 iš tūkstančio gyventojų. Medikai skaičiuoja, kad Lietuvoje akmenų gali turėti apie 400 tūkst. gyventojų, nors ryškūs simptomai pasireiškia ne visiems. Mokslininkai akmenų formavimąsi inkstuose ir šlapimo takuose sieja su vis prastėjančia mityba ir dėl to sutrikusia medžiagų apykaita. Kodėl inkstuose ir šlapimo takuose formuojasi akmenys, kokias pasekmes jie gali sukelti, kaip apsisaugoti nuo šios ligos, patars Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros docentė dr. Vaiva Hendrixson. – Vis daugiau mokslininkų

Pajūrio ir Pamario transporto arterijos

Vandens, oro ir įprastinių kelių infrastruktūra Klaipėdos regione kol kas gana skurdi. Siekdamos pagerinti transporto sistemas tiek atskirose savivaldybėse, tiek sujungiant visą regioną į vieną patrauklų centrą, Klaipėdos apskrities savivaldybės bendradarbiauja rengdamos galimybių studiją „Vakarų krantas“. Regioninė galimybių studija pradėta rengti 2011 m. balandį, ją užbaigti numatyta iki šių metų rugpjūčio 23 d. Šis projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2007-2013 m. paramos programą. Iš projektui reikalingų beveik 600 tūkst. Lt didžioji dalis (apie 495 tūkst. Lt) gauta iš