Kuriuos žvyrkelius asfaltuos Šilutės rajone?

žvyrkeliaiŽvyrkeliai. Šiais metais VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) sudarė sutarčių už maždaug 9 mln. eurų beveik 100 km blogiausių valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga šalyje remontui. Darbai pradėti vykdyti šiais metais ir bus tęsiami kitais. Valstybinės reikšmės kelius su žvyro danga pradėta taisyti iš pagrindų, kad būtų pagerinta jų būklė.

Remontai atliekami blogiausios būklės valstybinės reikšmės keliuose su žvyro danga, kuriuose jau beveik nėra profiliuojamo žvyro dangos sluoksnio arba jis yra labai plonas, o žvyro pagrindai yra silpni. Tokiuose keliuose dažniau atsiranda duobių ir nelygumų, taip pat pravažiavus sunkesniam transportui, dažnai danga pralūžta. Tokiais atvejais kelias tampa ypač sunkiai pravažiuojamas. Dažniausiai tai pasireiškia pavasario polaidžio metu, kai minėti keliai susilpnėja dėl įmirkusios kelio konstrukcijos, todėl šiuo metų laiku, norint išvengti kelių gadinimo, turi būti ribojamas sunkiojo transporto eismas.

Iki šiol šalyje tie valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga, kurie nebuvo asfaltuojami, buvo prižiūrimi tik vykdant periodinę priežiūrą ir šalinant tik lokalias pažaidas. Šiais metais pradėti vykdyti žvyrkelių taisymo iš pagrindų darbai, kai tvarkomos ypač silpnos žvyro dangos konstrukcijos vietos, kurios dažniausiai pralūžta, taip pat visu kelio ruožo ilgiu atstatomas žvyro pagrindo ir dangos dėvimasis sluoksniai, taip sustiprinant patį kelią, prailginant jo gyvavimo laikotarpį ir pagerinant važiavimo sąlygas. Tokio pobūdžio darbams vykdyti ir ateinančiais metais ketinama skelbti viešųjų pirkimų konkursus.

Kelių direkcijai priklausantys valstybinės reikšmės keliai taip pat asfaltuojami pagal žvyrkelių ruožų atrankos metodikas ir atsižvelgiant į skiriamą lėšų kiekį. Pagal metodikas yra sureitinguoti visi valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga ir sudarytas asfaltuotinų kelių ruožų sąrašas.

Sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo 5,8 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga.

Apie Šilutės rajoną

Šiame sąraše yra 73 Šilutės rajono teritorijoje esantys keliai, į pirmiausia tvarkytinų patenka septyni.

Tai Galzdonų-Usėnų-Degučių kelio pusės kilometro atkarpa, šio kelio asfaltavimą ir Savivaldybė laiko prioritetu.

4,3 km ruožas kelio Pėžaičiai-Švėkšna sąraše antras, tačiau Savivaldybė tam pirmenybės nebuvo teikusi.

Beveuk kilometro atkarpa kelyje Švėkšna-Bliūdsukiai-Šyliai, 2,7 km ruožas kelyje Verdainė-Pašyšiai, visas 5,5 km ilgio kelias Povilai-Minija, 5,1 km atkarpa kelio Šilutė-Ramučiai-Gardamas yra ir Savivaldybės požiūriu tvarkytini pirmiausiai. Septintasis sąraše kelias Užliekniai-Paleičiai, kuriame išasfaltuoti numatyta 1,1 km ruožas, Savivaldybė tam pirmenybės neteikia.

Iš 73 rajono kelių 14 vietą pagal gautus įvertinimus užima Saugos-Kukorai-Petreliai, numatyta išasfaltuoti 2,3 km atkarpą, 19 vietoje yra 4,45 km ilgio kelias Rūgaliai-Minija. Šiuos du darbus Savivaldybė siūlė kaip prioritetinius.

pamarys.eu pagal Automobilių kelių dir. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite