Žvilgsnis į Šilutės rajono biudžetą

Šiandien vyksta nuotolinis Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame, kaip įprasta, tikslinamas šių metų rajono biudžetas. Pokyčių, tikėtina, atneš ir gruodis, tačiau tai bus jau kitų metų reikalas. Seimui priėmus 2022 m. biudžetą, toks darbas ateinančiais metais laukia ir Šilutės rajono politikų. Šįkart ne apie būsimų metų rajono pinigus, o apie 2021 metų piniginę.

Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė parengtame svarstyti dokumente nurodo, kad Savivaldybės 2021 metų biudžetas – 62,4 mln. Eur pajamų, 4 mln. Eur 2020 metų Savivaldybės biudžeto lėšų likutis, 84,5 tūkst. Eur 2020 metais nepanaudotų žemės realizavimo lėšų likutis, 222,6 tūkst. Eur nepanaudotų 2020 metais Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų ir 2 mln.  165 tūkst. Eur skolintų lėšų.

Šiek tiek suapvalinus sumas, galutinis skaičius toks: įvairioms programoms finansuoti šiemet tenka per 68,4 mln. Eur.

Tikslinamas rajono biudžetas

Savivaldybės biudžetas tikslinamas dažnai, nes Savivaldybė tai gauna lėšų, tai įstaigos kreipiasi prašydamos pakeisti joms skirtųjų pinigų panaudojimą. Tokių pokyčių daug ir gruodį tikslinamame rajono biudžete. Tą leista daryti tik Savivaldybės tarybai.

Štai lapkritį Sveikatos apsaugos ministerija skyrė 34,8 tūkst. Eur. rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigoms su COVID-19 susijusioms paslaugoms apmokėti, kiek anksčiau šioms reikmėms buvo gauta 1410 Eur, gruodžio 6 d. – dar 4991 Eur.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 6,2 tūkst. Eur padidino specialiąją tikslinę dotaciją socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti bei 12,4 tūkst. Eur sumažino dotaciją socialinei paramai mokiniams.

Pinigai, pinigai…

Iš Vyriausybės rezervo Šilutės rajono savivaldybei skirta 127,6 tūkst. Eur  dotacija kompensuoti patirtoms išlaidoms, vykdant įsipareigojimus vietinio (miesto ir priemiesčio) transporto vežėjams, kurie negavo pajamų dėl su COVID-19 pandemija susijusių keleivių vežimo apribojimų.

Finansų ministerija paskyrė 357,2 tūkst. Eur dotaciją Savivaldybės indėliui į bendrai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamus projektus.

Didinamas Europos Sąjungos lėšų, skirtų projektams finansuoti, pajamų planas – 1,1 mln. Eur.

Savivaldybės biudžeto pajamų planas didinamas 50,8 tūkst. Eur, nes į Savivaldybės biudžetą gauta papildomai pajamų iš nekilnojamojo turto mokesčių. Šios lėšos paskirstomos mokykloms ir vaikų darželiams: Saugų Jurgio Mikšo pagrindinei mokyklai – 13 tūkst. Eur komunalinių paslaugų išlaidoms apmokėti, tokioms pat išlaidoms Šilutės Vydūno gimnazijai – 12,4 tūkst. Eur, Šilutės Pamario progimnazijai – 14 tūkst. Eur ir kt.

Be Tarybos sprendimo, nė krust

Biudžete didinamas žemės realizavimo pajamų planas – 41 tūkst. Eur, nes gauta daugiau pajamų nei planuota. Iš viršplaninių lėšų planuojama apmokėti už teritorijų, žemėtvarkos planavimo dokumentų, želdynų inventorizavimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo paslaugas.

Net keliolikos įstaigų vadovai irgi prašo pakeitimų: dažnai mažinti lėšas darbo užmokesčiui ir padidinti kitoms išlaidoms apmokėti. Pavyzdžiui, Žemaičių krašto etnokultūros centras prašo 800 Eur sumažinti darbo užmokesčiui skirtas lėšas ir padidinti asignavimus kitoms išlaidoms apmokėti.

Sumų yra ir didesnių, ir mažesnių. Pageidavimų pateikė kultūros, socialinių paslaugų įstaigos, mokyklos, kitos švietimo įstaigos, taip pat ir Savivaldybės Centralizuota buhalterija.

Jeigu, tarkim, mokykloje randasi atliekamų keli šimtai eurų, suplanuotų darbo užmokesčiui, be Savivaldybės tarybos leidimo įstaigos direktorius negali savarankiškai šių pinigų panaudoti mokesčiams už komunalines paslaugas ar kitkam. Tokia tvarka…

Nemažai iš biudžeto finansuojamų rajono įvairių įstaigų dar ir užsidirba pinigų, ne tik gauna iš rajono biudžeto.

Pamarys.eu pagal Savivaldybės inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite