Žuvienės virimo čempionų žiedą išsivežė pagėgiškiai…

Šilutės uoste šeštadienį įvyko aštuntasis tarptautinis žuvienės virimo čempionatas. Didžiausia sėkmė lydėjo Pagėgių savivaldybės komandą. Ji išsivežė čempionato nugalėtojui dovanojamą įspūdingą žiedą. Be to, išvirė ir daugiausiai žuvienės – net 300 litrų, už tai pagėgiškiai apdovanoti prizu ir ekskursija laivu, kurią dovanojo Klaipėdos jūrų uosto direkcija.

Pelnyti nugalėtojų vardą ir dar vieną prizą – tokia sėkmė nusišypso ne kiekvienai komandai, ir ne kiekviename čempionate. Apie Pagėgių krašto senojo Gėgės žvejo sodybą su tikru namu, nendriniu stogu,  tikromis tvoromis, išpuošta ir išgražinta, kur kunkuliavo tas didžiulis žuvienės puodas, verta papasakoti ir daugiau.

Prie didžiojo žuvienės puodo Gražina ir Gintautas Stančaičiai.

Prie didžiojo žuvienės puodo Gražina ir Gintautas Stančaičiai.

Stoniškių seniūnas Gintautas Stančaitis (vyriausiasis žuvienės šefas) su pagalbininkėmis sukosi apie puodą, kurstė ugnį, pjaustė, dėjo, skanavo, maišė… Senosios Gėgės žvejai, dalyvaujantys šeštajame iš aštuonių žuvienės virimo čempionate, Šilutėje, šįkart prie paviešinto recepto užrašė: „Valgyk žuvį, prikąsk liežuvį…“ Kodėl?

Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė paaiškino įspėjimo esmę: „Gi žuvis turi ašakų…“ O receptėlis tų nugalėtojų pagėgiškių pasirodė kuklus: sterkas, karšis, ungurys, morkytės, bulvytės, druska, pipirai, lauro lapeliai, svogūno laiškai, daug vandenėlio, meilės ir karštos ugnytės…

pagegiai.66.pag

Senojoje Gėgės žvejo sodyboje.

Šalia trobos džiūvo tinklas su džiovintomis žuvimis, nendrėmis išpuošta buvo pagražinta užrašu „Pagėgiai“. Senojo žvejo trobos viduje – vaišėmis nukrautas stalas, kvietė užeiti ir saviškius, ir svečius.

Nuo verdamos žuvienės akių neatitraukė ne tik G. Stančaitis, šalia jo sukosi žmona Gražina, beje, Stoniškių bendruomenės labai aktyvi ir kūrybinga pirmininkė, o trečioji moteris su šeimininkės prijuoste buvo Dalė Lukošienė. G. Stančaičiui, kaip žuvienės virimo šefui, teko Šilutės r. mero Vytauto Laurinaičio prizas – įspūdingas specialus žiedas, čempionato prijuostė, komanda išsivežė pergalę skelbiančią didelę iškabą, čempionato vėliavą, o netrukus vyks į Klaipėdą paplaukioti laivu – tai bus ekskursija ir pažintis su Klaipėdos uostu.

Kaip Pagėgių krašto komanda užlipo į sceną atsiimti čempionato nugalėtojų žiedo ir dovanų, išgirdome svarbią žinią: pagėgiškiai turėjo mokytoją. „Labai ačiū visiems, komandai, mes labai stengėmės. Pagėgiai laimėjo pergalę garsiojoje Šilutės šventėje, ačiū mokytojui Svitkinui…“ – kalbėjo G. Stančaitis.

Jaunikio paieškos

Kol viena komandos dalis sukosi apie žuvienės katilą, kita, gerokai gausesnė, tūpčiojo apie Gėgės žvejo dukterį Merceliutę, kaip iš pieno plaukusią, su gėlių vainiku ant galvos, su puokštele baltose rankelėse. Mergelės motinėlė, krikštamotė ir piršlys plūkėsi ieškodami jaunikio. Tik ne bet kokio: kad raumeningas būtų ir žvejo tinklą patrauktų, mokėtų skylę užtaisyti, tinklą susiūti… Ėjo jaunikaičiai vienas po kito, bet prie žvejo darbų jų rankelės vis nelipo. Piršlys su raudonu žiedu atlape sakė, kad tiktų ir koks liesokas, sočiai valgydintų, figūrą pataisytų. Tik atgrubnagio tai nereikia.

piršlybos.66.pag

„Reikia gero žvejo, kad stiprus būtų, kad tvirtas rankas turėtų, mūsų Marceliukė tai oho, pačiame gražume, na, yra tas 30 metelių gal su kruopele…“ – vis kalbėjo piršlys.

Balta skarele ryšėjusi Marceliukės motina buvo garsi kultūros darbuotoja Danutė Bardauskienė, Marceliukę vaidino Irutė Jurkūnienė, merginos krikšto motiną – Danutė Kasnauskienė, piršlį – žodžio kišenėje neieškantis Egidijus Platūkis. Šie žmonės vaidina Pagėgių kultūros centro improvizacijų teatro komandoje.

Pritraukė pagėgiškiai žiūrovų ir tomis jaunikio paieškomis bei piršlybomis.

Stasė SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite