ŽŪM dėmesys – sveikam maistui vaikų ugdymo įstaigose

„Sėkmė žemės ūkį aplankys tada, kai suprasime, kad turime ne tik kur kas daugiau pagaminti, bet ir ugdysime vartotoją. Lietuva turi puikias galimybes būti gamintoja, augintoja tų produktų, kurie turi didesnę pridėtinę vertę, kurie yra sveikatai naudingi. O Žemės ūkio ministerijos vykdoma Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa yra populiari priemonė, kuri reikšmingai prisideda prie vaikų sveikatingumo“, – aptardama programos įgyvendinimo 2017–2018 mokslo metais rezultatus kalbėjo žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.

Šia programa siekiama skatinti sveiką vaikų mitybą. Tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikai vartoja nepakankamai šviežių vaisių ir daržovių, tik apie 60-65 proc. juos vartoja kasdien, o apie trečdalis – tik kelis kartus per savaitę. PSO rekomenduoja daržovių ir vaisių vartoti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir vienam asmeniui per dieną jų suvartoti bent 400 gramų. Lyginant su vaisiais, daržovių rekomenduojama per dieną suvartoti daugiau, t. y. apie 3–5 porcijas, o vaisių – 2–4 porcijas.

Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa nuo 2017 m. jungia Vaisių vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programą (kuri startavo 2009 m.) ir Pieno vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą (pradėtą įgyvendinti 2004 m.).

„Jeigu iš pradžių Pieno programa buvo orientuota į vartojimo skatinimą, tai vaisiai startavo su mintimi, kad reikia šviesti, parodyti produkto naudą, mokyti vaikus, kas yra sveikas maistas ir propaguoti sveiko maisto kultūrą, suvokimą, kad maistas yra didelė vertybė, sunkaus darbo vaisius ir kad vaikai vertintų tai, ką jie gauna“, – apie programos tikslus ketvirtadienį vykusiame susitikime kalbėjo ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė.

Susitikime dalyvavo Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Apžvelgus praėjusių metų rezultatus ir siekiant didesnės programos sklaidos bei efektyvumo, sutarta kartu, pasitelkus specialistus savivaldybėse, išgryninti grįžtamąjį ryšį, apklausti ugdymo įstaigas, kad apklausos rezultatais remiantis galima būtų parinkti geriausius programos įgyvendinimo būdus.

Programa skaičiais

Programoje dalyvauja 721 ikimokyklinio ugdymo įstaiga, 89  pradinės mokyklos, 785 – vidurinės mokyklos, iš viso – 1595 ugdymo įstaigos. Šviežių vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno gaminių, kurie atitinka ekologinei žemės ūkio ir maisto produktų gamybai keliamus reikalavimus, gauna daugiau kaip 237 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje.

Praėjusiais mokslo metais pagal programą buvo suvartota daugiau kaip 2 tūkst. t pieno gaminių, iš jų daugiausiai geriamojo pieno – 59 proc.

Pieno gaminiai vaikams gali būti tiekiami iki 3 kartų per savaitę, iš kurių bent 2 kartus – geriamasis pienas.

Vaisių ir daržovių suvartota 1181,26 tonos: didžiąją dalį sudarė obuoliai (87 proc.), sulčių suvartota 13 proc., mažiausiai – morkų ir kriaušių. Vaisiai, daržovės ar jų sultys ant vaikų stalo dalijami iki 3 kartų per savaitę.

Iš viso programos biudžetas 2017–2018 m. siekė 4 mln. 933 tūkst. Eur. 55 proc. sumos sudaro nacionalinės lėšos, 45 proc. – Europos Sąjungos lėšos.

Šiems mokslo metams skirta kiek daugiau – 5 mln. 384 tūkst. Eur, iš jų 2 mln. 928 tūkst. skiriami pieno ir pieno gaminiams dalinti, o vaisiams ir daržovėms dalinti – 1 mln. 929 tūkst. Eur.

Dalyvavimas programoje yra savanoriškas – dalyvauti gali bet kuri ikimokyklinio ugdymo įstaiga ar švietimo įstaiga, ugdanti pradinukus. Vaikų ugdymo įstaigos ir produktų tiekėjai turi kreiptis į programą administruojančią VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą.

Žemės ūkio ministerijos inf.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis Mažosios Lietuvos žąsų turgus Pagėgiuose

…oi daug ten visko buvo. Kad tinkamai surašytum, kelių dienų prireiks. Tad šįkart tik vaizdai iš to garsiojo Pagėgiuose devintą kartą šiame amžiuje surengto žąsų turgaus, į kurį su pylėm, žąsimis, visokiais tavorais ir storom piniginėm iš visos Mažosios Lietuvos (ir ne tik – net iš Vilnijos krašto!) suėjo ir suvažiavo. Smulkiau paporinsim penktadienio „Pamario“ laikraštyje. Šiuokart tik vaizdeliai iš tos didelės prekeivių šventės, kuriuos užfiksavo Petras Skutulas.

Pagerbti Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai

Pirmadienį, gruodžio 9-ąją, į Šilutės konferencijų ir susitikimų centrą rinkosi Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai. Įvyko sportininkų pagerbimo ceremonija, kurios metu pasidžiaugta sportininkų rezultatais, padėkota už pergales, įteikti piniginiai prizai. „Esate valingumo, susitelkimo ir geležinės valios pavyzdys. Savo pasiekimais pergalėmis įkvepiate aplinkinius siekti savo svajonių ir tikslų. Taip pat ugdote patriotizmo, pasididžiavimo savo miestu ir šalimi jausmą. Džiaukimės kartu mūsų sportininkų laimėjimais“, – iškilmingai sportininkus pristatė Šilutės kamerinio dramos teatro artistai ir tarti sveikinimo žodį pakvietė Šilutės rajono savivaldybės

Kokia ateityje bus Šilutė?

Į „Pamaryje“ (Nr. 48 (3265), 2019 m. lapkričio 29 d.) išspausdintą rašinį „Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje“ atsiliepė šilutiškis Anatolijus Žibaitis. Pateikiame jo nuomonę, kviečiame ir kitus Šilutės gyventojus padiskutuoti šia tema. Informacija spaudoje apie Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį skatina pasvarstyti apie Šilutės miesto pagrindinių gatvių – Lietuvininkų ir Tilžės – ateitį. Komiteto nariai aptarė, ar apmokestinti automobilių stovėjimą šiose gatvėse. Diskusijoje užgriebta ir kitokių miesto tvarkymo problemų. Pirmiausia norėtųsi nesutikti su kai

Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“ Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų