ŽŪM dėmesys – sveikam maistui vaikų ugdymo įstaigose

„Sėkmė žemės ūkį aplankys tada, kai suprasime, kad turime ne tik kur kas daugiau pagaminti, bet ir ugdysime vartotoją. Lietuva turi puikias galimybes būti gamintoja, augintoja tų produktų, kurie turi didesnę pridėtinę vertę, kurie yra sveikatai naudingi. O Žemės ūkio ministerijos vykdoma Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa yra populiari priemonė, kuri reikšmingai prisideda prie vaikų sveikatingumo“, – aptardama programos įgyvendinimo 2017–2018 mokslo metais rezultatus kalbėjo žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.

Šia programa siekiama skatinti sveiką vaikų mitybą. Tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikai vartoja nepakankamai šviežių vaisių ir daržovių, tik apie 60-65 proc. juos vartoja kasdien, o apie trečdalis – tik kelis kartus per savaitę. PSO rekomenduoja daržovių ir vaisių vartoti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir vienam asmeniui per dieną jų suvartoti bent 400 gramų. Lyginant su vaisiais, daržovių rekomenduojama per dieną suvartoti daugiau, t. y. apie 3–5 porcijas, o vaisių – 2–4 porcijas.

Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa nuo 2017 m. jungia Vaisių vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programą (kuri startavo 2009 m.) ir Pieno vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą (pradėtą įgyvendinti 2004 m.).

„Jeigu iš pradžių Pieno programa buvo orientuota į vartojimo skatinimą, tai vaisiai startavo su mintimi, kad reikia šviesti, parodyti produkto naudą, mokyti vaikus, kas yra sveikas maistas ir propaguoti sveiko maisto kultūrą, suvokimą, kad maistas yra didelė vertybė, sunkaus darbo vaisius ir kad vaikai vertintų tai, ką jie gauna“, – apie programos tikslus ketvirtadienį vykusiame susitikime kalbėjo ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė.

Susitikime dalyvavo Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Apžvelgus praėjusių metų rezultatus ir siekiant didesnės programos sklaidos bei efektyvumo, sutarta kartu, pasitelkus specialistus savivaldybėse, išgryninti grįžtamąjį ryšį, apklausti ugdymo įstaigas, kad apklausos rezultatais remiantis galima būtų parinkti geriausius programos įgyvendinimo būdus.

Programa skaičiais

Programoje dalyvauja 721 ikimokyklinio ugdymo įstaiga, 89  pradinės mokyklos, 785 – vidurinės mokyklos, iš viso – 1595 ugdymo įstaigos. Šviežių vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno gaminių, kurie atitinka ekologinei žemės ūkio ir maisto produktų gamybai keliamus reikalavimus, gauna daugiau kaip 237 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje.

Praėjusiais mokslo metais pagal programą buvo suvartota daugiau kaip 2 tūkst. t pieno gaminių, iš jų daugiausiai geriamojo pieno – 59 proc.

Pieno gaminiai vaikams gali būti tiekiami iki 3 kartų per savaitę, iš kurių bent 2 kartus – geriamasis pienas.

Vaisių ir daržovių suvartota 1181,26 tonos: didžiąją dalį sudarė obuoliai (87 proc.), sulčių suvartota 13 proc., mažiausiai – morkų ir kriaušių. Vaisiai, daržovės ar jų sultys ant vaikų stalo dalijami iki 3 kartų per savaitę.

Iš viso programos biudžetas 2017–2018 m. siekė 4 mln. 933 tūkst. Eur. 55 proc. sumos sudaro nacionalinės lėšos, 45 proc. – Europos Sąjungos lėšos.

Šiems mokslo metams skirta kiek daugiau – 5 mln. 384 tūkst. Eur, iš jų 2 mln. 928 tūkst. skiriami pieno ir pieno gaminiams dalinti, o vaisiams ir daržovėms dalinti – 1 mln. 929 tūkst. Eur.

Dalyvavimas programoje yra savanoriškas – dalyvauti gali bet kuri ikimokyklinio ugdymo įstaiga ar švietimo įstaiga, ugdanti pradinukus. Vaikų ugdymo įstaigos ir produktų tiekėjai turi kreiptis į programą administruojančią VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą.

Žemės ūkio ministerijos inf.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Europos automobilių kroso meistrų triumfas

Sekmadienį Vilkyčiuose baigėsi dvi dienas trukęs trečiasis Europos automobilių kroso čempionato etapas. Po finalinių važiavimų paaiškėjo prizininkai, pasidalinti itin svarbūs šio sezono taškai. Finaliniai važiavimai buvo intriguojantys, žiūrovams nestigo neišdildomų įspūdžių. Užfiksuota ir aštrių akimirkų: susidūrimų, liepsnų. Galiausiai viską vainikavo ąžuolų vainikai ir šampano purslai. „Junior Buggy“ įskaitoje po atkaklios kovos nugalėtoju tapo beveik visą savaitgalį tempą diktavęs olandas Bartas van der Puttenas. Finale jam ant kulnų lipo, tačiau lyderio aplenkti nesugebėjo Čekijos lenktynininkas Jakubas Novotny. Trečią poziciją išsikovojo kitas

Į Rusnę – vis dar aplinkkeliu

Pamarys informavo, kad gegužės 18-ąją iškilmingai atidaryta Rusnės estakada. Deja, po savaitės ji ir vėl buvo „uždaryta“, mat prasidėjo antrasis kelio rekonstrukcijos darbų etapas. Rusniškiai ir jų svečiai į salą keliauja dulkėtu aplinkkeliu… „Estakada šiuo metu yra sujungta su senuoju tiltu ir ja gali tiek rusniškiai, tiek svečiai naudotis. Toliau vykdysime darbus, susijusius su žemės sankasos stabilumu ir pagerinimu, vėliau įrengsime kelią nuo estakados iki Šilutės“, – po oficialaus Rusnės estakados atidarymo kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Juknaičių vasaros šventė „Visada jauni“

„Čia šiandien jaučiama ypatinga atmosfera, matau besišypsančius veidus, puikiai nusiteikusius šventės svečius ir dalyvius. Tai labai gražu! Jūs esate darni bendruomenė ir tai jaučiasi. Gražių jums šventinių akimirkų šiandien. Visada jauni juknaitiškiai, tegul geros nuotaikos jums nepritrūksta visą šią vasarą!“, – į šventę susirinkusius juknaitiškius pasveikino Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis. Šios šventės proga atidengtas ypatingas statinys – senąjį Juknaičių vietovardį žymintis ženklas. Tradiciškai pagerbti Juknaičiams nusipelnę žmonės. Šiemet Juknaičių garbės knygoje pasirašė minėto ženklo autorius medžio drožėjas

Naujagimiams siūlo kūdikio kraitelius

Siūloma iš sutaupomų socialinėms reikmėms lėšų įsteigti specialų fondą, iš kurio būtų finansuojamas naujagimio kraitelis. Tokią galimybę apsvarstyti iki rudens pasiūlė Tarybos narys Audrius Endzinas. Tai nėra didelė naujiena. Anot A. Endzino, dalis savivaldybių turi panašius fondus. „Mes to neturime, tačiau vertėtų, nes demografinė situacija viena iš blogesnių“, – sakė Tarybos narys. VšĮ Šilutės ligoninėje nebėra akušerijos–ginekologijos skyriaus, todėl moterys vyksta gimdyti į Klaipėdą ar Tauragę. „Moterys važiuoja gimdyti kitur, kitaip tariant, ligonių kasų pinigai nepasiekia mūsų gydymo įstaigos, mes