ŽŪM dėmesys – sveikam maistui vaikų ugdymo įstaigose

„Sėkmė žemės ūkį aplankys tada, kai suprasime, kad turime ne tik kur kas daugiau pagaminti, bet ir ugdysime vartotoją. Lietuva turi puikias galimybes būti gamintoja, augintoja tų produktų, kurie turi didesnę pridėtinę vertę, kurie yra sveikatai naudingi. O Žemės ūkio ministerijos vykdoma Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa yra populiari priemonė, kuri reikšmingai prisideda prie vaikų sveikatingumo“, – aptardama programos įgyvendinimo 2017–2018 mokslo metais rezultatus kalbėjo žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.

Šia programa siekiama skatinti sveiką vaikų mitybą. Tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikai vartoja nepakankamai šviežių vaisių ir daržovių, tik apie 60-65 proc. juos vartoja kasdien, o apie trečdalis – tik kelis kartus per savaitę. PSO rekomenduoja daržovių ir vaisių vartoti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir vienam asmeniui per dieną jų suvartoti bent 400 gramų. Lyginant su vaisiais, daržovių rekomenduojama per dieną suvartoti daugiau, t. y. apie 3–5 porcijas, o vaisių – 2–4 porcijas.

Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa nuo 2017 m. jungia Vaisių vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programą (kuri startavo 2009 m.) ir Pieno vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą (pradėtą įgyvendinti 2004 m.).

„Jeigu iš pradžių Pieno programa buvo orientuota į vartojimo skatinimą, tai vaisiai startavo su mintimi, kad reikia šviesti, parodyti produkto naudą, mokyti vaikus, kas yra sveikas maistas ir propaguoti sveiko maisto kultūrą, suvokimą, kad maistas yra didelė vertybė, sunkaus darbo vaisius ir kad vaikai vertintų tai, ką jie gauna“, – apie programos tikslus ketvirtadienį vykusiame susitikime kalbėjo ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė.

Susitikime dalyvavo Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Apžvelgus praėjusių metų rezultatus ir siekiant didesnės programos sklaidos bei efektyvumo, sutarta kartu, pasitelkus specialistus savivaldybėse, išgryninti grįžtamąjį ryšį, apklausti ugdymo įstaigas, kad apklausos rezultatais remiantis galima būtų parinkti geriausius programos įgyvendinimo būdus.

Programa skaičiais

Programoje dalyvauja 721 ikimokyklinio ugdymo įstaiga, 89  pradinės mokyklos, 785 – vidurinės mokyklos, iš viso – 1595 ugdymo įstaigos. Šviežių vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno gaminių, kurie atitinka ekologinei žemės ūkio ir maisto produktų gamybai keliamus reikalavimus, gauna daugiau kaip 237 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje.

Praėjusiais mokslo metais pagal programą buvo suvartota daugiau kaip 2 tūkst. t pieno gaminių, iš jų daugiausiai geriamojo pieno – 59 proc.

Pieno gaminiai vaikams gali būti tiekiami iki 3 kartų per savaitę, iš kurių bent 2 kartus – geriamasis pienas.

Vaisių ir daržovių suvartota 1181,26 tonos: didžiąją dalį sudarė obuoliai (87 proc.), sulčių suvartota 13 proc., mažiausiai – morkų ir kriaušių. Vaisiai, daržovės ar jų sultys ant vaikų stalo dalijami iki 3 kartų per savaitę.

Iš viso programos biudžetas 2017–2018 m. siekė 4 mln. 933 tūkst. Eur. 55 proc. sumos sudaro nacionalinės lėšos, 45 proc. – Europos Sąjungos lėšos.

Šiems mokslo metams skirta kiek daugiau – 5 mln. 384 tūkst. Eur, iš jų 2 mln. 928 tūkst. skiriami pieno ir pieno gaminiams dalinti, o vaisiams ir daržovėms dalinti – 1 mln. 929 tūkst. Eur.

Dalyvavimas programoje yra savanoriškas – dalyvauti gali bet kuri ikimokyklinio ugdymo įstaiga ar švietimo įstaiga, ugdanti pradinukus. Vaikų ugdymo įstaigos ir produktų tiekėjai turi kreiptis į programą administruojančią VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą.

Žemės ūkio ministerijos inf.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite