ŽŪM dėmesys – sveikam maistui vaikų ugdymo įstaigose

„Sėkmė žemės ūkį aplankys tada, kai suprasime, kad turime ne tik kur kas daugiau pagaminti, bet ir ugdysime vartotoją. Lietuva turi puikias galimybes būti gamintoja, augintoja tų produktų, kurie turi didesnę pridėtinę vertę, kurie yra sveikatai naudingi. O Žemės ūkio ministerijos vykdoma Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa yra populiari priemonė, kuri reikšmingai prisideda prie vaikų sveikatingumo“, – aptardama programos įgyvendinimo 2017–2018 mokslo metais rezultatus kalbėjo žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.

Šia programa siekiama skatinti sveiką vaikų mitybą. Tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikai vartoja nepakankamai šviežių vaisių ir daržovių, tik apie 60-65 proc. juos vartoja kasdien, o apie trečdalis – tik kelis kartus per savaitę. PSO rekomenduoja daržovių ir vaisių vartoti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir vienam asmeniui per dieną jų suvartoti bent 400 gramų. Lyginant su vaisiais, daržovių rekomenduojama per dieną suvartoti daugiau, t. y. apie 3–5 porcijas, o vaisių – 2–4 porcijas.

Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa nuo 2017 m. jungia Vaisių vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programą (kuri startavo 2009 m.) ir Pieno vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą (pradėtą įgyvendinti 2004 m.).

„Jeigu iš pradžių Pieno programa buvo orientuota į vartojimo skatinimą, tai vaisiai startavo su mintimi, kad reikia šviesti, parodyti produkto naudą, mokyti vaikus, kas yra sveikas maistas ir propaguoti sveiko maisto kultūrą, suvokimą, kad maistas yra didelė vertybė, sunkaus darbo vaisius ir kad vaikai vertintų tai, ką jie gauna“, – apie programos tikslus ketvirtadienį vykusiame susitikime kalbėjo ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė.

Susitikime dalyvavo Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Apžvelgus praėjusių metų rezultatus ir siekiant didesnės programos sklaidos bei efektyvumo, sutarta kartu, pasitelkus specialistus savivaldybėse, išgryninti grįžtamąjį ryšį, apklausti ugdymo įstaigas, kad apklausos rezultatais remiantis galima būtų parinkti geriausius programos įgyvendinimo būdus.

Programa skaičiais

Programoje dalyvauja 721 ikimokyklinio ugdymo įstaiga, 89  pradinės mokyklos, 785 – vidurinės mokyklos, iš viso – 1595 ugdymo įstaigos. Šviežių vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno gaminių, kurie atitinka ekologinei žemės ūkio ir maisto produktų gamybai keliamus reikalavimus, gauna daugiau kaip 237 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje.

Praėjusiais mokslo metais pagal programą buvo suvartota daugiau kaip 2 tūkst. t pieno gaminių, iš jų daugiausiai geriamojo pieno – 59 proc.

Pieno gaminiai vaikams gali būti tiekiami iki 3 kartų per savaitę, iš kurių bent 2 kartus – geriamasis pienas.

Vaisių ir daržovių suvartota 1181,26 tonos: didžiąją dalį sudarė obuoliai (87 proc.), sulčių suvartota 13 proc., mažiausiai – morkų ir kriaušių. Vaisiai, daržovės ar jų sultys ant vaikų stalo dalijami iki 3 kartų per savaitę.

Iš viso programos biudžetas 2017–2018 m. siekė 4 mln. 933 tūkst. Eur. 55 proc. sumos sudaro nacionalinės lėšos, 45 proc. – Europos Sąjungos lėšos.

Šiems mokslo metams skirta kiek daugiau – 5 mln. 384 tūkst. Eur, iš jų 2 mln. 928 tūkst. skiriami pieno ir pieno gaminiams dalinti, o vaisiams ir daržovėms dalinti – 1 mln. 929 tūkst. Eur.

Dalyvavimas programoje yra savanoriškas – dalyvauti gali bet kuri ikimokyklinio ugdymo įstaiga ar švietimo įstaiga, ugdanti pradinukus. Vaikų ugdymo įstaigos ir produktų tiekėjai turi kreiptis į programą administruojančią VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą.

Žemės ūkio ministerijos inf.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Parama smulkiems pieno ūkiams atveria naujas galimybes

„Be paramos – niekaip“, – trumpai drūtai šneką užbaigė Utenos rajone, Šlapių kaime (Kuktiškių sen.) ūkininkaujantis ir veterinaro specialybę turintis Ričardas Tamulis. Ūkininkas ruošia dokumentus ir ketina suspėti teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“. Norintiems dar suskubti ir kreiptis šios paramos reikėtų žinoti, jog šiuo paraiškų priėmimo etapu, kuris truks iki rugsėjo 30 d., paraiškas gali teikti būtent pienine galvijininkyste užsiimantys smulkieji ūkininkai.  Pradžia – viena

Šilutės pareigūnai tikrino motorinių transporto priemonių triukšmo lygį

Penktadienį, Šilutės mieste ir rajone nuo 13.00 val. iki 15.00 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai vykdė prevencinę priemonę, skirtą patikrinti ar kelių eisme dalyvaujančios motorinės transporto priemonės neviršija teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio, ar jas vairuoja asmenys turintys teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones, ar jas vairuoja būdami blaivūs ir neapsvaigę ir ar laikomasi kelių eismo taisyklių. Deja, dviems transporto priemonių vairuotojams pareikštos žodinės pastabos bei anuliuotos transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros (LR ANK

Lubų dizaino sprendimai namams

Namų dizainui dažniausiai skiriama daug dėmesio, tam labai svarbios grindys ir sienos, tačiau negalima pamiršti ir lubų.  Dažnai joms neskiriama jokio dėmesio ir dažniausiai paliekamos neutralios baltos spalvos. Dėl šios priežasties kambarys netenka galimybės atrodyti taip gerai kaip iš tiesų galėtų. Šiais laikais galimas įtempiamų lubų montavimas, įvairi dažymo technika ir net lubų tapetavimas, todėl galima džiaugtis puikiu interjero dizainu.  Tačiau tuo pasinaudoja nedaugelis. Jei norite paversti savo namus dar jaukesniais, dailesniais ir net vizualiai erdvesniais, atkreipkite dėmesį į tai

Hialurono nauda odai

Hialurono rūgšties dažnai randama produktuose, skirtuose odos priežiūrai. Ji dažniausiai naudojama drėkinamuose kremuose, losjonuose ir serumuose. Hialurono rūgštis taip pat naudojama injekciniams odos užpildams, kurie padeda pašalinti raukšleles ir suteikia apimties veidui ir lūpoms. Didžiausias hialurono rūgšties kiekis randamas odoje. Tai pagrindinė ekstraląstelinės matricos sudedamoji dalis, kuri yra gelio tipo medžiaga ir supa odos ląsteles. Gerai žinomi baltymai – kolagenas ir elastinas – taip pat yra šios medžiagos dalis. Hialurono rūgštis nėra tik medžiaga padengianti odos ląsteles, tai gyvybiškai svarbus