ŽŪM dėmesys – sveikam maistui vaikų ugdymo įstaigose

„Sėkmė žemės ūkį aplankys tada, kai suprasime, kad turime ne tik kur kas daugiau pagaminti, bet ir ugdysime vartotoją. Lietuva turi puikias galimybes būti gamintoja, augintoja tų produktų, kurie turi didesnę pridėtinę vertę, kurie yra sveikatai naudingi. O Žemės ūkio ministerijos vykdoma Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa yra populiari priemonė, kuri reikšmingai prisideda prie vaikų sveikatingumo“, – aptardama programos įgyvendinimo 2017–2018 mokslo metais rezultatus kalbėjo žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.

Šia programa siekiama skatinti sveiką vaikų mitybą. Tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikai vartoja nepakankamai šviežių vaisių ir daržovių, tik apie 60-65 proc. juos vartoja kasdien, o apie trečdalis – tik kelis kartus per savaitę. PSO rekomenduoja daržovių ir vaisių vartoti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir vienam asmeniui per dieną jų suvartoti bent 400 gramų. Lyginant su vaisiais, daržovių rekomenduojama per dieną suvartoti daugiau, t. y. apie 3–5 porcijas, o vaisių – 2–4 porcijas.

Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa nuo 2017 m. jungia Vaisių vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programą (kuri startavo 2009 m.) ir Pieno vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą (pradėtą įgyvendinti 2004 m.).

„Jeigu iš pradžių Pieno programa buvo orientuota į vartojimo skatinimą, tai vaisiai startavo su mintimi, kad reikia šviesti, parodyti produkto naudą, mokyti vaikus, kas yra sveikas maistas ir propaguoti sveiko maisto kultūrą, suvokimą, kad maistas yra didelė vertybė, sunkaus darbo vaisius ir kad vaikai vertintų tai, ką jie gauna“, – apie programos tikslus ketvirtadienį vykusiame susitikime kalbėjo ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė.

Susitikime dalyvavo Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Apžvelgus praėjusių metų rezultatus ir siekiant didesnės programos sklaidos bei efektyvumo, sutarta kartu, pasitelkus specialistus savivaldybėse, išgryninti grįžtamąjį ryšį, apklausti ugdymo įstaigas, kad apklausos rezultatais remiantis galima būtų parinkti geriausius programos įgyvendinimo būdus.

Programa skaičiais

Programoje dalyvauja 721 ikimokyklinio ugdymo įstaiga, 89  pradinės mokyklos, 785 – vidurinės mokyklos, iš viso – 1595 ugdymo įstaigos. Šviežių vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno gaminių, kurie atitinka ekologinei žemės ūkio ir maisto produktų gamybai keliamus reikalavimus, gauna daugiau kaip 237 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje.

Praėjusiais mokslo metais pagal programą buvo suvartota daugiau kaip 2 tūkst. t pieno gaminių, iš jų daugiausiai geriamojo pieno – 59 proc.

Pieno gaminiai vaikams gali būti tiekiami iki 3 kartų per savaitę, iš kurių bent 2 kartus – geriamasis pienas.

Vaisių ir daržovių suvartota 1181,26 tonos: didžiąją dalį sudarė obuoliai (87 proc.), sulčių suvartota 13 proc., mažiausiai – morkų ir kriaušių. Vaisiai, daržovės ar jų sultys ant vaikų stalo dalijami iki 3 kartų per savaitę.

Iš viso programos biudžetas 2017–2018 m. siekė 4 mln. 933 tūkst. Eur. 55 proc. sumos sudaro nacionalinės lėšos, 45 proc. – Europos Sąjungos lėšos.

Šiems mokslo metams skirta kiek daugiau – 5 mln. 384 tūkst. Eur, iš jų 2 mln. 928 tūkst. skiriami pieno ir pieno gaminiams dalinti, o vaisiams ir daržovėms dalinti – 1 mln. 929 tūkst. Eur.

Dalyvavimas programoje yra savanoriškas – dalyvauti gali bet kuri ikimokyklinio ugdymo įstaiga ar švietimo įstaiga, ugdanti pradinukus. Vaikų ugdymo įstaigos ir produktų tiekėjai turi kreiptis į programą administruojančią VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą.

Žemės ūkio ministerijos inf.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite