Žukų bažnyčiai – 110 metų

Astos Andrulienės nuotr.

Tarp vaizdingų Jūravos pušynų jau daugiau kaip amžių šviečia raudonplytis, čerpėmis dengtas Žukų (vok. Szuken) evangelikų liuteronų bažnyčios bokštas. Kadaise garsūs bokšto varpai kviesdavo Žukų krašto parapijiečius į pamaldas.
XIX a. antroje pusėje Rytų Prūsija gyveno ekonominio pakilimo sąlygomis, gausėjo gyventojų. Artėjo Prūsijos karalystės sukūrimo 200 metų jubiliejus (1902), tad buvo priimti sprendimai su karaliaus finansine parama steigti naujas parapijas ir statyti bažnyčias.
Žukų parapija įsteigta 1900 m. balandžio 1 d., atskyrus nuo Viešvilės parapijos 22 kiemus (kaimus) – Adomiškių, Aukštgirių, Kriokiškių, Lindikų, Mažųjų ir Didžiųjų Pagenaičių, Žukų, Žagmantų ir Aukštųjų Žagmantų, Žagmantėlių, Bališkių, Mociškių, Naujienos, Nočiūnų, Naumalūnio, Nausėdų, Pagirio, Sokaičių, Užtamsio, Vaidbalio, Vėžininkų. 1905 m. Prūsijos gyventojų surašymo duomenimis, šioje teritorijoje gyveno 1318 gyventojų, iš kurių tik 6 buvo kito tikėjimo (ne evangelikai liuteronai).
Pirmiausia buvo pastatytas namas kunigui, po to susirūpinta bažnyčios statyba. Lumpėnų ir Palumpių plytinėse tam tikslui išdegė plytų. Bažnyčios statyba užbaigta 1907 m. ir tų pat metų rugsėjo 27 d. ji buvo pašventinta. Statyba kainavo 46 tūkst. markių, iš kurių 16 tūkst. skyrė karalius. Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje parapijiečių skaičius viršijo du tūkstančius.

Parapijos kunigas Edikas Šulcas.

Šiandieninė Žukų parapija besurenka mažiau nei 20 tikinčiųjų.

Galima tik pasidžiaugti, kad pergyvenusi du pasaulinius karus, visuotinį sovietinį naikinimo vajų bažnyčia išliko. Žinoma, nukentėjo bažnyčios vidus, nebėra ir daugumos kaimų ir pačių gyventojų nebe daug likę. Žukų bažnyčia – tarsi paminklas tai šaliai, jos gyventojams, puoselėjusiems savo krašto gerovę ir papročius, kurių nebėra.
Spalio 15 d. negausus dabartinės Žukų evangelikų liuteronų parapijos tikinčiųjų būrys rinkosi į šventines pamaldas, kurias pravedė parapijos kunigas Edikas Šulcas. Pamaldų metu paminėtos svarbios parapijos datos, visi šioje bažnyčioje tarnavę kunigai. O šauniausia, kad po pamaldų čia vyko naujagimio krikštynos.

Raimondas Genutis,
parapijietis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite