Žukų bažnyčiai – 110 metų

Astos Andrulienės nuotr.

Tarp vaizdingų Jūravos pušynų jau daugiau kaip amžių šviečia raudonplytis, čerpėmis dengtas Žukų (vok. Szuken) evangelikų liuteronų bažnyčios bokštas. Kadaise garsūs bokšto varpai kviesdavo Žukų krašto parapijiečius į pamaldas.
XIX a. antroje pusėje Rytų Prūsija gyveno ekonominio pakilimo sąlygomis, gausėjo gyventojų. Artėjo Prūsijos karalystės sukūrimo 200 metų jubiliejus (1902), tad buvo priimti sprendimai su karaliaus finansine parama steigti naujas parapijas ir statyti bažnyčias.
Žukų parapija įsteigta 1900 m. balandžio 1 d., atskyrus nuo Viešvilės parapijos 22 kiemus (kaimus) – Adomiškių, Aukštgirių, Kriokiškių, Lindikų, Mažųjų ir Didžiųjų Pagenaičių, Žukų, Žagmantų ir Aukštųjų Žagmantų, Žagmantėlių, Bališkių, Mociškių, Naujienos, Nočiūnų, Naumalūnio, Nausėdų, Pagirio, Sokaičių, Užtamsio, Vaidbalio, Vėžininkų. 1905 m. Prūsijos gyventojų surašymo duomenimis, šioje teritorijoje gyveno 1318 gyventojų, iš kurių tik 6 buvo kito tikėjimo (ne evangelikai liuteronai).
Pirmiausia buvo pastatytas namas kunigui, po to susirūpinta bažnyčios statyba. Lumpėnų ir Palumpių plytinėse tam tikslui išdegė plytų. Bažnyčios statyba užbaigta 1907 m. ir tų pat metų rugsėjo 27 d. ji buvo pašventinta. Statyba kainavo 46 tūkst. markių, iš kurių 16 tūkst. skyrė karalius. Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje parapijiečių skaičius viršijo du tūkstančius.

Parapijos kunigas Edikas Šulcas.

Šiandieninė Žukų parapija besurenka mažiau nei 20 tikinčiųjų.

Galima tik pasidžiaugti, kad pergyvenusi du pasaulinius karus, visuotinį sovietinį naikinimo vajų bažnyčia išliko. Žinoma, nukentėjo bažnyčios vidus, nebėra ir daugumos kaimų ir pačių gyventojų nebe daug likę. Žukų bažnyčia – tarsi paminklas tai šaliai, jos gyventojams, puoselėjusiems savo krašto gerovę ir papročius, kurių nebėra.
Spalio 15 d. negausus dabartinės Žukų evangelikų liuteronų parapijos tikinčiųjų būrys rinkosi į šventines pamaldas, kurias pravedė parapijos kunigas Edikas Šulcas. Pamaldų metu paminėtos svarbios parapijos datos, visi šioje bažnyčioje tarnavę kunigai. O šauniausia, kad po pamaldų čia vyko naujagimio krikštynos.

Raimondas Genutis,
parapijietis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,