Žirgai – tarp verslo ir pomėgio

Šilutės pašonėje esančiame Grabupių kaime gyvenantis Edvardas Dvylis nežino, ar turi iš žirgų laikymo nors kiek naudos, tačiau sako, kad šiuos taurius gyvūnus mylėjo ir puoselėjo visos jo giminės kartos.

Meilę žirgams Šilutės girininkas Edvardas Dvylis paveldėjo iš protėvių.

Šilutės miškų urėdijos Šilutės girininkas Edvardas Dvylis greitai švęs 65 metų jubiliejų. Anot linksmai nusiteikusio vyro, vasaris – jam intensyvių švenčių metas… Žmonos gimtadienį minės vasario 12, po to šv. Valentino dieną, vasario 15-ą jo paties gimtadienis, o kitą rytą – valstybės šventė Vasario 16-oji.
Nuolatinis buvimas gamtoje ir meilė žirgams padėjo išsaugoti jėgas, todėl apie pensiją E. Dvylis dar nemąsto. išeiti poilsio neskuba, nebent išvarytų.
Nuo pat mažų Edvardą lydi žirgai. Jis pasakojo, kad gražiais žirgais, brikomis bei rogėmis garsėjo ir jo protėviai. Iš jų paveldėjęs meilę žirgams savo sūnui ją perdavė ir E. Dvylio tėvas. Tik pavardės neįstengė perduoti. Sovietiniais laikais išrašant dokumentus ją iškraipė. Dabar pats Edvardas yra Dvylis, brolis Dvylys, o pusbrolis Dvilys. Tačiau jį tai mažai jaudina, girininkas mieliau pasakoja apie žirgus.
Anais laikais gyvendamas Šilutėje, netoliese esančio Grabupių kaimo ūkyje susitaręs su valdžia E. Dvylis augino žirgą. Pasikeitus laikams, ardant ūkį, teko jį atsiimti, kad kartu su tarybinio ūkio turtu neprivatizuotų, bet tai jau nebebuvo bėda. Grabupiuose pradėjęs ręsti nuosavą namą jis jau turėjo ir kur žirgus ganyti. Laikui bėgant, jų banda didėjo, atsirado grynaveislių žirgų.
Šiuo metu Edvardas Dvylis laiko ponių bei Oldenbergo, Budionovo ir Lietuvos jojamųjų veislių žirgų. Nors nepelninga, laiko tokių veislių žirgus, kurie išauga aukšti ir grakštūs. Tokie žirgai jam gražesni. Už Lietuvos sunkiųjų ir Žemaitukų veislių žirgus mokamos išmokos, tačiau E. Dvylis grožio į pinigus nekeičia, tenkinasi vien išmokomis už ganyklas.
Buvo laikas, kai E. Dvylis turėjo 12 žirgų bandą, dabar laiko tik 7. Girininkas negalėjo pasakyti, ar auginti žirgus apsimoka. Įsitikinęs, kad pelno nėra, ir nežinia ar jie patys save išsilaiko. Vieną kitą vis parduoda, dažniausiai Šilutės rajono gyventojams. Pasakojo, kad vieną žirgą iš jo kaip jubiliejaus dovaną nupirko gimtadieniui, o šiaip, pagrindiniais pirkėjais esą tie, kurie kaip ir jis pats myli žirgus, bet negali už juos brangiai mokėti. Edvardas Dvylis pasakojo, kad apmokyti veisliniai žirgai kainuoja apie 6-7 tūkstančius litų, apie 3000 galima gauti už darbinį arklį, o už savuosius jis tegaunąs iki 2000 lt. Nors šie žirgai tinka ir jojimui, ir į brikelę ar roges kinkyti. Tik mėsai netinką – daug kaulų, mažai raumenų.
Bendrauti su savo ristūnais E. Dvylis pradeda šeštą ryto, kai ateina jų pašerti. Po to su augintiniais susitinka po darbo, kai tenka tvarkyti arklides ir vėl maitinti iš ganyklos pargintus žirgus. Edvardo Dvylio žirgai beveik visą dieną praleidžia lauke. Ganykloje jiems geriau, nes nereikia kvėpuoti tvarte susidarančiais amoniako garais, o šalčio jie nebijo. Anot E. Dvylio, svarbiausia juos saugoti nuo kritulių ir skersvėjų. Vasarą, rupšnodami šviežią žolę žirgai dar daugiau laiko praleidžia lauke.

Šiuo metu E. Dvylis laiko 7 įvairių veislių žirgus, o buvo laikas, kai jų turėjo visą tuziną.

Grakštūs augintiniai teikia džiaugsmo ne tik šeimininkui, bet ir aplinkiniams. Žiemą jo kinkiniu Kalėdų Senelis, o per Užgavėnes linksmi šios šventės personažai keliauja per Grabupių kaimą. Kartais žirgai lydi girininką ir darbe. Vasarą su brikele, o žiemą su rogėmis jis mėgsta apvažiuoti savo girininkijos miškus. Šiuo metu E. Dvylis džiaugiasi iškritusiu sniegu ir šiokiu tokiu šaltuku. Kinkymui apmokyto žirgo šiuo metu neturi. Jis dar tik ruošiasi vieną savo augintinį pratinti prie rogių ir su jomis pasivažinėti, juo labiau, kad Užgavėnės čia pat.
Meilę žirgams iš tėvo paveldėjo dukra Vaida ir sūnus Donatas. O štai atvykęs į svečius anūkas mieliau prie kompiuterio sėda – jis jam įdomesnis už žirgus… Abu vaikai šiuo metu darbuojasi užsienyje ir nežinia, kada besugrįš.
„Metai bėga, laukiu sugrįžtant į Lietuvą sūnaus. Jau reikia dairytis kam ūkį ir žirgus palikti…“ – su rūpesčio gaida kalbėjo atsisveikinat girininkas.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite