Žiniasklaida – informacinio karo fone

Rugsėjo 14 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių susitikimas, ko gero, su žiniasklaidos atstovais, gal ir bendruomenės nariais, nors tema, panašu, skirta ne žmogui iš gatvės – „Audiovizualinės žiniasklaidos reguliavimo naujovės ir žiniasklaidos svarba vis intensyvėjančio informacinio karo fone“. Ką įdomaus išgirdome?

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius kalbėjo apie žiniasklaidą kaip politinį ginklą.

„Pamario“ skaitytojui turėtų būti įdomu sužinoti, kas yra toje Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Yra 11 garsių žmonių, į Šilutę atvyko 9. Komisijos pirmininkas – Edmundas Vaitekūnas, nariai – Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, krepšinio laidų kūrėjas Vidmantas Mačiulis, poetai Antanas Jonynas, Dalia Teišerskytė, žurnalistė Liudvika Pociūnienė, mokslininkas Mantas Martišius, aktorius Algis Matulionis ir kiti.
Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis apie kvietimą į šį susitikimą svarstė, gal komisija audituos rajono spaudą? Juk retai kuriame rajone galima rasti tris popierinius laikraščius, kelis – interneto, vietos televiziją. „Spaudos mes turime daug, tad sunku valdžiai gyventi…“ – geros nuotaikos neprarado meras, jau rimtai prabildamas, kad informacijos sraute ne visi žmonės sugeba atsirinkti objektyvią, nepropagandinę, neklaidinančią. „Diskutuoti yra apie ką. Gerai, kad čia susirinko ir jaunimo“, – sakė meras.
Susitikime dalyvavo ir mero pavaduotojas Algis Bekeris, kantriai išklausęs visus pranešimus.
Radijo ir televizijos rinka
Šią temą nagrinėjo komisijos pirmininkas E. Vaitekūnas, pirmiausia pranešęs, kad komisijos pareiga – prižiūrėti Lietuvos radiją ir televiziją bei retransliuotojus, kad nebūtų skleidžiama draudžiama informacija (alkoholio, tabako reklama, pornografija ir t. t.) bei propagandinė. Komisijos sprendimai dėl rusiškų programų ne visada ir ne visų buvo teisingai suprasti. E. Vaitekūnas pasakojo, kad komisija sulaukia skambučių, kai žmonės aiškina nesą kvaili ir patys sugebą atskirti objektyvią informaciją nuo rusiškos propagandos, todėl programų ribojimai nesą reikalingi. Tačiau apklausos rodo, kad 70 proc. žiūrovų tiki tuo, ką rodo televizija ar transliuoja radijas…

Lietuvoje licencijas turi 143 radijo ir televizijos transliuotojai, rusų programoms licencijos gaunamos kitose ES šalyse. Pavyzdžiui, licenciją išdavus Londone, šio miesto gyventojai tų laidų nė nemato… Būtent Londone rusai gauna daugiausia licencijų. Europos Sąjungos direktyvos nurodo gerbti žodžio laisvę, demokratijos principus, todėl bet kokie ribojimai gali būti nesuprasti. Tačiau Lietuva 2013 m. pabaigoje vienintelė iš ES valstybių vis dėlto ėmėsi riboti Rusijos programų transliavimą.

E. Vaitekūno teigimu, TV3 grupė rinkoje užima beveik 22 proc., LNK grupė – per 35 proc. Tad dvi šios kompanijos turi apie 57 proc. rinkos, o tai nėra gerai konkurencijos prasme, keičiasi akcininkai, galimi ir nepageidautini pokyčiai. Tik 10 proc. rinkos užima Lietuvos TV. 15,5 proc. rinkos 2013 metais Lietuvoje užėmė Rusijos programos, pritaikius apribojimų, jų sumažėjo.
Radijo rinkoje M1 grupė užima 42 proc. rinkos, „Radiocentro“ grupė – per 15 proc., Lietuvos radijas – 17 proc.
LRT nei televizija, nei radijas šalies rinkoje nepritraukia didžiausios auditorijos, nors Europos šalyse nacionalinis radijas ir televizija paprastai dominuoja.
Parodyta Rusijos televizijos diskusijų laidos ištrauka, kurioje putoja žodžių nesirenkantis Žirinovskis… Baisoka, gerai, kad atėjęs jaunimas nebemoka rusų kalbos, o štai suaugusieji neretai tik vieną užsienio kalbą ir temoka – rusų… Nuolatos girdint panašias kalbas, ko gero, galima ir patikėti, nes kalba – įtaigi, emocionali, gana sklandi. Vietos klaustukui nepaliekama, iškreipti faktai pateikiami kaip tikri…
Dainius Radzevičius, Žurnalistų sąjungos vadovas
2016 m. atliktas tyrimas, kiek žiniasklaida laisva ir nepriklausoma nuo politikų ir verslo. Rusijos žiniasklaida yra valdžios, Lietuvoje jau 20 metų valdžia negali turėti savo spaudos, radijo, televizijos. Tiesa, yra savivaldybių, kur laikraščiai, TV šoka pagal merų dūdelę, juos valdo vietinės valdžios draugai.
„Tai nėra kaip Rusijos propaganda, tačiau tai blogai“, – sakė D. Radzevičius. Ar į biblioteką susirinkę žmonės tiki žiniasklaida? Netikintieji pakėlė daugiau rankų…
Tyrimas atskleidė, kad Europoje, kaip ir Lietuvoje, labiau tikima propagandine žiniasklaida. Iš 30 šalių aštuoniolikoje rizika maža, 11 šalių – vidutinė, mat žiniasklaidai įtaką daro verslas ir politika. Lietuva atrodo geriau už kaimynus latvius, pagal tyrimo duomenis patenka prie geriausių, demokratiškiausių valstybių, kur spaudos nevaldo politikai ir verslas. Į D. Radzevičiaus klausimą, ar tuo tiki susirinkusieji, auditorija suošė: netiki!
Lietuvoje yra per 1000 pavadinimų įvairių spaudos leidinių. Ne tik Rusijoje žiniasklaidą valdo politinė valdžia. Politikai daro įtaką ir 22 Europos šalių žiniasklaidai – iki šiol to Europoje nėra buvę. Kai politikai pasižaboja žiniasklaidą, jie turi vieną tikslą – save parodyti kuo gražiau, geriau, vadinasi, informacija pateikiama pagražinta, kai kas nutylima ir t. t. Nuo politikų žiniasklaida nepriklausoma Portugalijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos valstybėse.
Žiniasklaidos įtakojimas pinigais (gali būti verslo, kuris nori pasitarnauti politikui, politinei partijai ir t. t.) – dar blogesnis dalykas, nes pateikiama nupirkta informacija.
Ar prenumeruoja šilutiškiai laikraščius?
D. Radzevičius sakė, kad laikraštį pagaminti yra brangu, gerą padaryti – dar brangiau, tačiau iš šalies politikų ar jiems tarnaujančių verslininkų apmokėtas laikraštis yra daug blogiau už niekieno neapmokėtą, objektyvesnį leidinį.

Su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariais diskutavo ir žinomas Šilutės pedagogas, krašto kultūrai ir istorijai pasišventęs Anatolijus Žibaitis.

„Pamario“ skaitytojui
Išties norisi šia proga skaitytojui pasakyti, kad laikraščio leidėjų pajamos yra iš prenumeratos, už parduotus laikraščius ir pajamos už skelbimus bei reklamą. Išlaidos: atlyginimai darbuotojams ir mokesčiai valstybei, kainuoja laikraščių popierius, spausdinimas, parvežimas, platinimas. O kur dar išlaidos degalams, šilumai, vandeniui, elektrai, kompiuteriams ir kitai įrangai pirkti ar remontuoti, mokesčiai už šiukšles…
Beje, skelbimai apie kultūros, švietimo, seniūnijų ir bendruomenių šventes „Pamaryje“ spausdinami nemokamai. Esame – rėmėjai…

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą

„Žvaigždūnės“ sėkmė

Dešimtąjį kartą Klaipėdoje lapkričio 21–23 d. vyko vienas didžiausių Baltijos šalyse tarptautinis įvairių šokių stilių (gatvės, šiuolaikinio, pop, baleto ir šou) atlikėjų čempionatas Lietuvos taurei laimėti („Lithuanian Cup 2019“). Pirmąją vietą pop stiliaus suaugusiųjų šokėjų kategorijoje laimėjo „Žvaigždūnės“ šokių klubo grupė „Mensa“. Grupė „Šaula“ jaunimo kategorijoje pelnė trečią vietą. Šokėjai buvo apdovanoti taurėmis, diplomais ir medaliais. Šiame šokių čempionate nėra jokių nominacijų, paguodos prizų, todėl laimėtos pirmoji ir trečioji vietos šilutiškiams suteikė labai daug džiaugsmo. Dalyvauti, varžytis ir laimėti prieš

Šilutės meno mokyklos pūtikai skina laurus

Vilniuje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje įvyko trečiasis Nacionalinis varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkursas ,,Vario garsai“. Sėkmingai jame pasirodė Šilutės meno mokyklos muzikantai. Pučiamųjų instrumentų mokytojo eksperto Gražvydo Railos klasės trimitininkas Martynas Dirgėla tapo B grupės II vietos laureatu (koncertmeisterė Giedrė Augaitytė). Muzikos, meno mokyklų bei specializuoto muzikinio ugdymo programų konkurso dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes: A – iki 11 metų, B – 12-13 metų, C- 14-15 metų, D- 16-19 metų. B grupėje, be kitų varinių instrumentų, dalyvavo