Žiniasklaida – informacinio karo fone

Rugsėjo 14 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių susitikimas, ko gero, su žiniasklaidos atstovais, gal ir bendruomenės nariais, nors tema, panašu, skirta ne žmogui iš gatvės – „Audiovizualinės žiniasklaidos reguliavimo naujovės ir žiniasklaidos svarba vis intensyvėjančio informacinio karo fone“. Ką įdomaus išgirdome?

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius kalbėjo apie žiniasklaidą kaip politinį ginklą.

„Pamario“ skaitytojui turėtų būti įdomu sužinoti, kas yra toje Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Yra 11 garsių žmonių, į Šilutę atvyko 9. Komisijos pirmininkas – Edmundas Vaitekūnas, nariai – Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, krepšinio laidų kūrėjas Vidmantas Mačiulis, poetai Antanas Jonynas, Dalia Teišerskytė, žurnalistė Liudvika Pociūnienė, mokslininkas Mantas Martišius, aktorius Algis Matulionis ir kiti.
Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis apie kvietimą į šį susitikimą svarstė, gal komisija audituos rajono spaudą? Juk retai kuriame rajone galima rasti tris popierinius laikraščius, kelis – interneto, vietos televiziją. „Spaudos mes turime daug, tad sunku valdžiai gyventi…“ – geros nuotaikos neprarado meras, jau rimtai prabildamas, kad informacijos sraute ne visi žmonės sugeba atsirinkti objektyvią, nepropagandinę, neklaidinančią. „Diskutuoti yra apie ką. Gerai, kad čia susirinko ir jaunimo“, – sakė meras.
Susitikime dalyvavo ir mero pavaduotojas Algis Bekeris, kantriai išklausęs visus pranešimus.
Radijo ir televizijos rinka
Šią temą nagrinėjo komisijos pirmininkas E. Vaitekūnas, pirmiausia pranešęs, kad komisijos pareiga – prižiūrėti Lietuvos radiją ir televiziją bei retransliuotojus, kad nebūtų skleidžiama draudžiama informacija (alkoholio, tabako reklama, pornografija ir t. t.) bei propagandinė. Komisijos sprendimai dėl rusiškų programų ne visada ir ne visų buvo teisingai suprasti. E. Vaitekūnas pasakojo, kad komisija sulaukia skambučių, kai žmonės aiškina nesą kvaili ir patys sugebą atskirti objektyvią informaciją nuo rusiškos propagandos, todėl programų ribojimai nesą reikalingi. Tačiau apklausos rodo, kad 70 proc. žiūrovų tiki tuo, ką rodo televizija ar transliuoja radijas…

Lietuvoje licencijas turi 143 radijo ir televizijos transliuotojai, rusų programoms licencijos gaunamos kitose ES šalyse. Pavyzdžiui, licenciją išdavus Londone, šio miesto gyventojai tų laidų nė nemato… Būtent Londone rusai gauna daugiausia licencijų. Europos Sąjungos direktyvos nurodo gerbti žodžio laisvę, demokratijos principus, todėl bet kokie ribojimai gali būti nesuprasti. Tačiau Lietuva 2013 m. pabaigoje vienintelė iš ES valstybių vis dėlto ėmėsi riboti Rusijos programų transliavimą.

E. Vaitekūno teigimu, TV3 grupė rinkoje užima beveik 22 proc., LNK grupė – per 35 proc. Tad dvi šios kompanijos turi apie 57 proc. rinkos, o tai nėra gerai konkurencijos prasme, keičiasi akcininkai, galimi ir nepageidautini pokyčiai. Tik 10 proc. rinkos užima Lietuvos TV. 15,5 proc. rinkos 2013 metais Lietuvoje užėmė Rusijos programos, pritaikius apribojimų, jų sumažėjo.
Radijo rinkoje M1 grupė užima 42 proc. rinkos, „Radiocentro“ grupė – per 15 proc., Lietuvos radijas – 17 proc.
LRT nei televizija, nei radijas šalies rinkoje nepritraukia didžiausios auditorijos, nors Europos šalyse nacionalinis radijas ir televizija paprastai dominuoja.
Parodyta Rusijos televizijos diskusijų laidos ištrauka, kurioje putoja žodžių nesirenkantis Žirinovskis… Baisoka, gerai, kad atėjęs jaunimas nebemoka rusų kalbos, o štai suaugusieji neretai tik vieną užsienio kalbą ir temoka – rusų… Nuolatos girdint panašias kalbas, ko gero, galima ir patikėti, nes kalba – įtaigi, emocionali, gana sklandi. Vietos klaustukui nepaliekama, iškreipti faktai pateikiami kaip tikri…
Dainius Radzevičius, Žurnalistų sąjungos vadovas
2016 m. atliktas tyrimas, kiek žiniasklaida laisva ir nepriklausoma nuo politikų ir verslo. Rusijos žiniasklaida yra valdžios, Lietuvoje jau 20 metų valdžia negali turėti savo spaudos, radijo, televizijos. Tiesa, yra savivaldybių, kur laikraščiai, TV šoka pagal merų dūdelę, juos valdo vietinės valdžios draugai.
„Tai nėra kaip Rusijos propaganda, tačiau tai blogai“, – sakė D. Radzevičius. Ar į biblioteką susirinkę žmonės tiki žiniasklaida? Netikintieji pakėlė daugiau rankų…
Tyrimas atskleidė, kad Europoje, kaip ir Lietuvoje, labiau tikima propagandine žiniasklaida. Iš 30 šalių aštuoniolikoje rizika maža, 11 šalių – vidutinė, mat žiniasklaidai įtaką daro verslas ir politika. Lietuva atrodo geriau už kaimynus latvius, pagal tyrimo duomenis patenka prie geriausių, demokratiškiausių valstybių, kur spaudos nevaldo politikai ir verslas. Į D. Radzevičiaus klausimą, ar tuo tiki susirinkusieji, auditorija suošė: netiki!
Lietuvoje yra per 1000 pavadinimų įvairių spaudos leidinių. Ne tik Rusijoje žiniasklaidą valdo politinė valdžia. Politikai daro įtaką ir 22 Europos šalių žiniasklaidai – iki šiol to Europoje nėra buvę. Kai politikai pasižaboja žiniasklaidą, jie turi vieną tikslą – save parodyti kuo gražiau, geriau, vadinasi, informacija pateikiama pagražinta, kai kas nutylima ir t. t. Nuo politikų žiniasklaida nepriklausoma Portugalijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos valstybėse.
Žiniasklaidos įtakojimas pinigais (gali būti verslo, kuris nori pasitarnauti politikui, politinei partijai ir t. t.) – dar blogesnis dalykas, nes pateikiama nupirkta informacija.
Ar prenumeruoja šilutiškiai laikraščius?
D. Radzevičius sakė, kad laikraštį pagaminti yra brangu, gerą padaryti – dar brangiau, tačiau iš šalies politikų ar jiems tarnaujančių verslininkų apmokėtas laikraštis yra daug blogiau už niekieno neapmokėtą, objektyvesnį leidinį.

Su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariais diskutavo ir žinomas Šilutės pedagogas, krašto kultūrai ir istorijai pasišventęs Anatolijus Žibaitis.

„Pamario“ skaitytojui
Išties norisi šia proga skaitytojui pasakyti, kad laikraščio leidėjų pajamos yra iš prenumeratos, už parduotus laikraščius ir pajamos už skelbimus bei reklamą. Išlaidos: atlyginimai darbuotojams ir mokesčiai valstybei, kainuoja laikraščių popierius, spausdinimas, parvežimas, platinimas. O kur dar išlaidos degalams, šilumai, vandeniui, elektrai, kompiuteriams ir kitai įrangai pirkti ar remontuoti, mokesčiai už šiukšles…
Beje, skelbimai apie kultūros, švietimo, seniūnijų ir bendruomenių šventes „Pamaryje“ spausdinami nemokamai. Esame – rėmėjai…

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ekspertizių daugėja, kertamų medžių Šilutėje mažėja

Balandžio 17 d. Šilutės r. savivaldybėje vėl posėdžiauta dėl Šilutės miesto istorinės dalies – Tilžės ir Lietuvininkų gatvių – kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo. Pilietinio judėjimo „S.O.S. Šilutės medžiai“ trys atstovai su Savivaldybės vadovais, specialistais sutarė: reikia dar vienos medžių ekspertizės… Balandžio 6 d. „Pamarys“ informavo, kad komisija įvertino Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse 905 medžius, ekspertų nuomone, 260 medžių derėtų nupjauti, 218 – išgenėti, 320 medelių pasodinti  vietoj išpjautųjų ir vietoj anksčiau nelikusių. Radosi miestelėnų, o netrukus ir jų bendraminčių Lietuvoje, kurie

Bendrose šaulių ir savanorių pratybose – Lietuvos žvaigždės

Praėjusį šeštadienį iš aplinkinių Šilutės miškų, ypač Vileikių pusėje, girdėjosi automatinių ginklų šūvių serijos. Plačiai nebuvo skelbta, kad savaitgalį vyksta Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybos, kuriose dalyvavo ir šaulių būrys. Tik plakatas Šilutės geležinkelio stoties pastato, kuriame dabar veikia vairavimo mokykla „Šoferiukai“, lange skelbė, kad sekmadienį 15 val. pratybų dalyviai susitiks su jaunaisiais šauliais, kitais šilutiškiais. Šiek tiek lukterėjus sugrįžtančių pratybų dalyvių, vairavimo mokyklos vadovas Simas Knapkis pakvietė visus patogiai įsitaisyti vairuotojų mokymo klasėje. Beje, Simas buvo ir šių KASP

Sveikų ir skanių kepinių – į Saulės akligatvį

„Heydekrug“ kepykla įsikūrusi pastate priešais Šilutės halę, Saulės akligatvyje 3. Duris atvėrusi gruodžio 22 d., greitai populiarėjo ir dabar garsėja geru skoniu ir kokybe. Tortai – rankų darbo ir tik iš natūralių produktų. Kai pavakare užsukome į šią nedidukę jaukią kepinių parduotuvę, jos vitrinos jau buvo tuštokos: šviežiais ir šiltais kepiniais lentynas užpildo iš ryto, o vakarykštės bandelės išparduodamos perpus pigiau. Tikslas – prekiauti ne tik šviežiais, skaniais kepiniais, bet ir sveikesniais. Todėl ir kainos šiek tiek didesnės. Nedidukėje parduotuvėje

„Šilutės baldų“ kieme – Atvelykio linksmybės

Tradiciškai po pirmosios Velykų savaitės akcinės bendrovės „Šilutės baldai“ bendruomenė švenčia Atvelykį. Saulėtą pirmadienio popietę kone visi baldininkai rinkosi kieme šventinėms pramogoms: rideno margučius, kūrė Atvelykio dekoracijas, varžėsi įvairiausiose rungtyse, šoko ir dainavo… Atvelykis – dar vadinamas Velykėlėmis arba vaikų Velykomis. Tai šventė, kurios metu aplankomi artimieji ir linksminamasi. „Tai vaikų linksmybių šventė,  o mes juk „Šilutės baldų“ vaikai. Tai turime atšvęsti ir pasilinksminti. Aišku, gamyba dabar sustojo, nors visi turime darbų. Dabar pamirškime planus, pabūkime tais vaikais, pabūkime drauge“,