Žinia apie Rusnės mokyklą nuskriejo į Ramiojo vandenyno pakrantę…

Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos Rusnės progimnazijos skyrius dalyvavo nacionaliniame projekte „Apkabinkime žemę. Lietuva dėkoja“, kurio metu turėjo padėkoti kuriai nors pasaulio valstybei, pripažinusiai Lietuvos nepriklausomybę.

Susidomėjusi įdomiu projektu, mūsų mokykla pasirinko vakarinėje Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantėje plytinčią egzotiškąją Čilės Respubliką, kuri 1991 m. rugpjūčio 28 d. dar mažai kam žinomai, neįsitvirtinusiai Lietuvos valstybei išdrįso pasakyti: „Lietuva, mes pripažįstame Tave kaip valstybę, ir nuo šiol tu esi lygiateisė narė pasaulio šalių šeimoje“.

Susidomėję tolimąja Čile, mokiniai kartu su pedagogais ėmėsi darbo: domėjosi pasirinkta šalimi, jos kultūra, simboliais, kraštovaizdžiu. Itin įdomus ir netikėtas atradimas: Lietuvą ir Čilę sieja Ignas Domeika (1802–1889) – iš Lietuvos bajorų kilęs Čilės garbės pilietis, švietimo sistemos reformatorius, Čilės sostinės Santjago universiteto rektorius, geologas, mineralogas ir etnologas. Šis Čilei nusipelnęs žmogus laikomas pirmuoju lietuviu Čilėje.

Įvairių klasių mokiniai kūrė piešinius su Čilės simboliais, atributika, padedant anglų kalbos mokytojai, buvo parašytas padėkos laiškas Čilės visuomenei.

Elektroninis laiškas, iliustruotas nuotraukomis ir vaikų kūrybiniais darbais, pasiekė kelias diplomatines institucijas, atstovaujančias Lietuvos ir Čilės Respublikoms: Čilės nacionaliniam universitetui, Čilės nacionalinei bibliotekai, Pasaulio lietuvių centrui ir Lietuvių išeivijos bendruomenei Čilėje.

Netrukus mokyklą pasiekė įspūdingas Čilės Respublikos užsienio reikalų ministerijos diplomato Javier‘o Foxon‘o ir ambasadoriaus Julio Bravo laiškas. Diplomatai džiaugėsi iniciatyva: „Norime padėkoti už prieš kelias dienas atsiųstą nuostabų elektroninį laišką. Didžiulė garbė matyti Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos Rusnės progimnazijos skyriaus mokinius, laikančius Čilės vėliavą ir keletą nacionalinių simbolių, įskaitant Velykų salos skulptūras. Tai labai gražus ir jaudinantis poelgis.“

Ambasadorius savo laišku pasidalijo socialiniuose tinkluose, kur mes sulaukėme įspūdingo  susidomėjimo. Žinute pasidalijo ne tik ambasadoriai, bet ir keli Čilės visuomenės veikėjai, žurnalistai. J. Bravo su mokykla planuoja palaikyti ryšį – ambasadorius ieško švietimo įstaigų, kurios galėtų bendradarbiauti su Rusnės progimnazija. Vėliau mus pasiekė laiškai iš Čilės nacionalinio universiteto ir bibliotekos.

Dideliu pasisekimu džiaugiasi ir socialinio projekto taikai ir vienybei žemėje „Apkabinkime žemę“ vadovė Dalia Skvireckienė: „JUMS PAVYKO! Jums pavyko užmegzti ryšius, bendradarbiavimą su Čile. Jūs esate puikus veiklumo pavyzdys. Jei Žmonija taip stengtųsi dėl tarpusavio bendradarbiavimo, draugystės, tolerancijos… manome, kad TAIKA, BENDRYSTĖ taptų savaime suprantama. „Apkabinkime Žemę“ didžiuojasi Jumis!“

Pilna džiaugsmo ir vilties Rusnės progimnazijos skyriaus bendruomenė tikisi, kad dalyvavimas projekte išaugs į glaudų, draugišką, dvišalį bendradarbiavimą.

Ignas Želvys, 8 klasės mokinys

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima