Žinia apie Lietuvos valstybės 100-metį apkeliavo Šilutės rajoną

Savaitę trunkanti Nepriklausomybės Akto (kopijos) kelionė žiedu po Šilutės rajono seniūnijas šiandien, rugsėjo 15 d., baigiasi Švėkšnoje. Kaip jau informavome, kelionę žygeiviai pradėjo rugsėjo 8 d. Stemplėse, kur yra Nepriklausomybės Akto signataro, prelato Kazimiero Stepono Šaulio gimtinė.

Rusniškių rankose – istorinis Nepriklausomybės Aktas–metraštis, gabentas per visas Šilutės rajono seniūnijas.
Stasės Skutulienės nuotr.

Baltos medžiagos 1,6 metro ilgio ritinys su Akto kopija, Lietuvos, Šilutės rajono seniūnijų herbais, nuo lietaus saugomas įdėkle, tapo ir savotišku metraščiu. Visose seniūnijose, perduodami šią garbės estafetę, žmonės jame užrašė savo vardus, pavardes ir pasirašė. Visose Akto perdavimo iškilmėse dalyvavę rajono vadovai kiekvienai seniūnijai padovanojo įrėmintą Nepriklausomybės Akto kopiją, juosiamą Lietuvos, Šilutės rajono seniūnijų herbų lanku su mero Vytauto Laurinaičio ir administracijos direktoriaus Sigito Šepučio įrašytais palinkėjimais.
Žygeiviai Aktą nešė, vežė dviračiais, automobiliais, keturračiais, vežimaičiais, karietomis, o trečiadienio pavakare į Rusnę atplukdė laivu.
Atmatos upe prie Rusnės artėjo du laivai. Viename tautiniais rūbais pasipuošę vaikinai rankose laikė valstybės istorinę vėliavą su Vyčiu, Lietuvos trispalvę, Mažosios Lietuvos vėliavą ir baltą Šilutės seniūnijos vėliavą su herbu centre. Šalia vaikinų – tautiniais rūbais pasipuošusios merginos. Šilutės seniūnijos atstovų būryje buvo seniūnas Raimondas Steponkus, lietuvininkų tarme susirinkusiuosius pasveikino šilutiškė Vaida Galinskienė. „Verdainės“ folkloro kolektyvo vadovė Regina Jokubaitytė užtraukė dainą. Pasieniečių laivu kartu atplaukė meras V. Laurinaitis, vicemeras Algis Bekeris, direktorius Sigitas Šeputis.
Ant kalnelio šalia Rusnės prieplaukos erdvią aikštę žiedu apjuosė rusniškiai ir į salą iš Šilutės bei kitur atvykę žmonės. Kai Šilutės seniūnijos komanda, iš Tatamiškių prieplaukos laivu atgabenusi Nepriklausomybės Akto kopiją, ją perdavė rusniškiams, seniūnė Dalia Drobnienė šią relikviją paleido per susirinkusiuosius ratu: kiekvienas ją palietė savo rankomis ir perdavė greta stovinčiam. Meras įrėmintą Nepriklausomybės Akto kopiją įteikė salos seniūnei D. Drobnienei. Sugiedota „Tautiška giesmė“. Visi sustojo bendrai nuotraukai.
Netrukus rusniškiai dėjo savo parašus Nepriklausomybės Akto metraštyje. Parašų – gausybė. Šiuo veiksmu Stemplių kaimo, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio, Vainuto, Katyčių, Usėnų, Juknaičių, Šilutės seniūnijų gyventojai išreiškė pagarbą ir dėkingumą tiems, kurie prieš 100 metų pasirašė istorinį Nepriklausomybės Aktą. Tų iškilių asmenybių buvo 20. Vienas iš jų – Stemplėse gimęs Kazimieras Steponas Šaulys.

Vakar rusniškiai laivu išplaukė į Minijos kaimą perduoti žygio metraštį Kintų krašto žygeiviams, o kintiškiai ant kabančio tilto Lankupių kaime šią garbės estafetę perdavė Saugų seniūnijos žmonėms. Šiandien, rugsėjo 15 d., – paskutinė Nepriklausomybės Akto kelionės diena. Saugiškiai vidurdienį Žagatpurvių kaime relikviją perduoda Švėkšnos seniūnijos atstovams, kurie su Inkaklių kaimo žmonėmis keliaus į Švėkšną.
Visą Šilutės rajoną apkeliavęs dokumentas su visų žygeivių ir kitų seniūnijų gyventojų parašais naktį bus paliktas Švėkšnos šv. Jokūbo bažnyčioje.
Šeštadienį Švėkšnos centre atidengiamas paminklas Vasario 16-osios Akto signatarui, prelatui K. S. Šauliui. Šių iškilmių metu Nepriklausomybės Aktas–metraštis bus perduotas Šilutės r. savivaldybės vadovams. Jau tapęs istoriniu dokumentas turėtų patekti tarp Šilutės Hugo Šojaus muziejaus eksponatų.
Šiuo žygiu, skleisdami aplinkiniams žinią apie artėjantį Lietuvos valstybės jubiliejų, rajono žmonės pradėjo švęsti Lietuvos valstybės 100 metų sukaktį, kurią kitų metų Vasario 16-ąją minės visa Lietuva ir tautiečiai, išsibarstę po margą pasaulį.
„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite