Žinia apie Baltijos šalių „kelionių burbulą“ apskriejo pasaulio žiniasklaidą

Andrius-Aleksandravičius_.jpg

Nuotr. © A. Aleksandravičiaus

Gegužės 6 d. pasirodžiusi žinia apie trijų Baltijos valstybių planuojamą kurti išskirtinį „kelionių burbulą“ sulaukė išskirtinio pasaulio žiniasklaidos dėmesio – per mažiau nei 2 savaites pasirodė daugiau nei 1000 publikacijų visame pasaulyje, kuriose Lietuva, Latvija ir Estija įvardytos kaip sektinas koronaviruso suvaldymo pavyzdys, o suformuotas šalių „kelionių burbulas“ įvertintas kaip įdomus sprendimas ieškant ekonomikos atgaivinimo būdų.

Šis Baltijos šalių sprendimas dėmesio sulaukė JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Kanados, Indijos, Japonijos ir kitų šalių žiniasklaidos kanaluose. Tai rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės atlikta analizė.

„Lietuva, Latvija ir Estija tapo pirmosiomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, kurios suteikė galimybę laisvai judėti viena kitos piliečiams. Daugelio valstybių sienoms esant uždarytoms, galiojant įvairiems ribojimams, išskirtinis Baltijos šalių sprendimas patraukė pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Šis ir kiti Baltijos šalių sprendimai rodo, kad efektyviai su virusu kovojančioms ir unikalius sprendimus siūlančioms šalims globali pandemija gali būti ir ypatingų galimybių metas“, – nurodo Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimą pranešė pasaulinės naujienų agentūros – „Reuters“, AFP, AP. Dėmesio Lietuvai netrūko ir kituose didžiuosiuose užsienio šalių naujienų portaluose. Bendra visų publikacijų auditorija – daugiau nei 1,5 milijardo skaitytojų.

Apie „kelionių burbulą“, paminėdami Lietuvą, rašė tokie portalai kaip Jungtinės Karalystės nacionalinis transliuotojas BBC, „The Guardian“, „The Telegraph“, Prancūzijos „France24“, JAV „CNN“, „New York Times“, „USA Today“, „Yahoo“, „Forbes“, Australijos „News.com.au“, Japonijos „The Japan Times“, Vokietijos DW.

Aktyviausiai žinia domėjosi JAV, Kanados, Australijos, Didžiosios Britanijos, Indijos žiniasklaida.

Kalbant apie Baltijos šalių „kelionių burbulą“, daugiau nei 20 proc. pranešimų buvo pateikta nuoroda į Lietuvos Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio įrašą „Twitter“ socialiniame tinkle. Šiame įraše premjeras išreiškė viltį, kad Baltijos šalių iniciatyva paskatins verslą, suteiks žmonėms viltį kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo.

LRV inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite