Žiemiškos vaikų traumos: lūžta ne tik rankos ir kojos

Vaikų ir paauglių žiemos traumų statistika atskleidžia, kad Lietuvoje panaši susižalojimo rizika patiriama tiek čiuožiant slidėmis ar pačiūžomis, tiek rogutėmis bei čiuožynėmis. Dėl pasipilančių nelaimių sausis užsienyje jau vadinamas galvos traumų mėnesiu, o Lietuvos draudikai siekia atkreipti dėmesį į vaikų saugumą, juo labiau, kad sniego žiemos pramogoms šiuo metu daugiau nei pakanka. 

Draudimo bendrovės BTA asmens draudimo rizikos vertintojas Andrius Žilėnas teigia, kad didžiąją dalį vaikų patiriamų traumų vienija iškalbinga aplinkybė: nedėvimos saugos priemonės.

„Vykstant slidinėti į užsienį ar renkantis tam specialiai pritaikytas vietas Lietuvoje nekyla klausimų, kad slidinėjimo inventorius apima ne tik slides ir lazdas, bet ir apsaugos priemones: šalmus, kojų bei rankų apsaugas. Apmaudu, bet ir tokiais atvejais nepavyksta išvengti kritimų, atsitrenkimų. Tuo tarpu išsiruošus pačiuožinėti nuo vietos kalniuko visos saugumo taisyklės bei papildomos priemonės dažniausiai vis dar pamirštamos, nepakankamai saugomasi galimų kritimų, sutrenkimų, kitų iš pažiūros smulkių traumų.“, – sako A. Žilėnas

Lūžta ne tik rankos ir kojos

Žiemą Lietuvoje tarp vaikų ir paauglių dominuoja kojų, rankų lūžiai, galvos sumušimai, veido sužalojimai, patempimai, raiščių plyšimai, smegenų sukrėtimai.

Ilgametės BTA statistikos duomenimis, vaikų patiriamų traumų finansinė išraiška siekia šimtus eurų, atsižvelgiant į patirtos traumos sunkumą, sudėtingumą, gydymo trukmę, ar buvo reikalinga chirurginė intervencija.

Andrius Žilėnas pastebi, kad slidžios gatvės, laiptai bei šaligatviai žiemą ir taip padidina vaikų riziką parkristi, susižaloti net einant žinomais, kasdieniniais maršrutais. Tuo tarpu slidinėjant patiriamos traumos paprastai būna sunkesnės, sužalojamos kelios kūno sritys, nes prisideda ir judėjimo greitis, tampa kur kas sunkiau suvaldyti situaciją.

„Jei vaikas parkrito ar atsitrenkė, tačiau vizualiai sužeidimų nesimato, vis tiek patariama stebėti jo savijautą ir elgesį: ar nesvaigsta galva, nepykina, ar nevemia – paprastai šie simptomai yra būdingi galvos traumoms ir smegenų sutrenkimams. Turėkite omenyje, kad ir patys vaikai ne visuomet geba adekvačiai nusakyti situaciją. Kai kurie pasisako ir apie menką maudimą, tuo tarpu dalis, ypač, jei jie maži, gali nesiskųsti net ir lūžiu. Jei sumušimai akivaizdūs juos geriausia šaldyti, esant reikalui – dezinfekuoti“, – sako A. Žilėnas

Visais atvejais patariama nedelsti ir kreiptis į medikus, kurie suteiks profesionalią pagalbą, pakonsultuos, ką toliau daryti.

Saugumo priemonės vis neprigyja

Pasak A. Žilėno, saugumo priemonių kultūra visuotinai prigyja gana lėtai. Prieš keliolika metų nemenku iššūkiu tapo prievolė prisisegti saugos diržus važiuojant transporto priemonėje ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams. Pastaraisiais metais apsauginius šalmus aktyviai skatinami dėvėti dviratininkai, kurie kritimo metu taip pat patiria sunkių traumų.

„Lietuvoje turime ir uždarų sniego, ledo arenų ir galimybių slidinėti, čiuožinėti visai kaip lauke. Populiarėja ir atviros miestų čiuožyklos, kur vietos gyventojai ar svečiai gali praleisti laiką čiuožinėdami pačiūžomis. Paprastai tam pakanka tik pakeisti avalynę. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį ir į svarbų, tačiau nepelnytai ignoruojamą saugumo aspektą, nes jei tai neatrodo svarbu suaugusiems, vaikai to irgi nesiprašys”, – teigia A. Žilėnas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,

Po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu usėniškiu – izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai

Tauragės meras Dovydas Kaminskas praneša, kad po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu pacientu laikinai izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai. „Sekmadienį (kovo 29 d.) Šilutės rajono greitoji medicinos pagalba į Tauragės ligoninę dėl sveikatos sutrikimų atvežė Šilutės rajono gyventoją. Pacientas gydytas Anesteziologijos-reanimacijos skyriuje ir po 1 val. reanimobiliu pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje po tyrimų jam nustatyta COVID-19 infekcija“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Kaminskas. Tauragės meras informuoja, kad medikų personalas priėmimo skyriuje dirbo su visomis apsaugomis, o pacientą prižiūrėję

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma 2 metams atidėti karantino laikotarpio PSD įmokų mokėjimą

Siekiant palengvinti mokestinę naštą savarankiškai dirbantiems asmenims, sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga siūlo jiems atidėti ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimą. Šio laikotarpio nesumokėtas PSD įmokas, kaip siūlo ministras, jie turės susimokėti per 2 metus nuo ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo. Tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas įregistravęs A. Veryga sako, kad, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys, kurių PSD galiojimas priklauso nuo įmokos atitinkamu laikotarpiu (ne)sumokėjimo, bus laikomi apdraustais PSD ekstremaliosios

Šilutės rajone patvirtintas trečiasis koronaviruso atvejis

Šilutės r. savivaldybė skelbia, kad balandžio 2 dieną patvirtintas dar vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo – Šylių kaimo (Gardamo sen.) gyventojas. Šiuo metu jis gydomas Klaipėdos ligoninėje. Dėl dar vieno užsikrėtimo atvejo – Vainuto seniūnijos gyventojo – laukiama  atsakymo. Vainutiškis informavo turėjęs kontaktų su užsikrėtusiais koronavirusu. Apie trečiąjį Šilutės rajone koronaviruso atvejį „Pamariui” patvirtinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė dar negali. Mat dar nėra gauta tikslių duomenų. Daugiau informacijos apie šiuos atvejus „Pamarys” pateiks vėliau.