Žiemiškos vaikų traumos: lūžta ne tik rankos ir kojos

Vaikų ir paauglių žiemos traumų statistika atskleidžia, kad Lietuvoje panaši susižalojimo rizika patiriama tiek čiuožiant slidėmis ar pačiūžomis, tiek rogutėmis bei čiuožynėmis. Dėl pasipilančių nelaimių sausis užsienyje jau vadinamas galvos traumų mėnesiu, o Lietuvos draudikai siekia atkreipti dėmesį į vaikų saugumą, juo labiau, kad sniego žiemos pramogoms šiuo metu daugiau nei pakanka. 

Draudimo bendrovės BTA asmens draudimo rizikos vertintojas Andrius Žilėnas teigia, kad didžiąją dalį vaikų patiriamų traumų vienija iškalbinga aplinkybė: nedėvimos saugos priemonės.

„Vykstant slidinėti į užsienį ar renkantis tam specialiai pritaikytas vietas Lietuvoje nekyla klausimų, kad slidinėjimo inventorius apima ne tik slides ir lazdas, bet ir apsaugos priemones: šalmus, kojų bei rankų apsaugas. Apmaudu, bet ir tokiais atvejais nepavyksta išvengti kritimų, atsitrenkimų. Tuo tarpu išsiruošus pačiuožinėti nuo vietos kalniuko visos saugumo taisyklės bei papildomos priemonės dažniausiai vis dar pamirštamos, nepakankamai saugomasi galimų kritimų, sutrenkimų, kitų iš pažiūros smulkių traumų.“, – sako A. Žilėnas

Lūžta ne tik rankos ir kojos

Žiemą Lietuvoje tarp vaikų ir paauglių dominuoja kojų, rankų lūžiai, galvos sumušimai, veido sužalojimai, patempimai, raiščių plyšimai, smegenų sukrėtimai.

Ilgametės BTA statistikos duomenimis, vaikų patiriamų traumų finansinė išraiška siekia šimtus eurų, atsižvelgiant į patirtos traumos sunkumą, sudėtingumą, gydymo trukmę, ar buvo reikalinga chirurginė intervencija.

Andrius Žilėnas pastebi, kad slidžios gatvės, laiptai bei šaligatviai žiemą ir taip padidina vaikų riziką parkristi, susižaloti net einant žinomais, kasdieniniais maršrutais. Tuo tarpu slidinėjant patiriamos traumos paprastai būna sunkesnės, sužalojamos kelios kūno sritys, nes prisideda ir judėjimo greitis, tampa kur kas sunkiau suvaldyti situaciją.

„Jei vaikas parkrito ar atsitrenkė, tačiau vizualiai sužeidimų nesimato, vis tiek patariama stebėti jo savijautą ir elgesį: ar nesvaigsta galva, nepykina, ar nevemia – paprastai šie simptomai yra būdingi galvos traumoms ir smegenų sutrenkimams. Turėkite omenyje, kad ir patys vaikai ne visuomet geba adekvačiai nusakyti situaciją. Kai kurie pasisako ir apie menką maudimą, tuo tarpu dalis, ypač, jei jie maži, gali nesiskųsti net ir lūžiu. Jei sumušimai akivaizdūs juos geriausia šaldyti, esant reikalui – dezinfekuoti“, – sako A. Žilėnas

Visais atvejais patariama nedelsti ir kreiptis į medikus, kurie suteiks profesionalią pagalbą, pakonsultuos, ką toliau daryti.

Saugumo priemonės vis neprigyja

Pasak A. Žilėno, saugumo priemonių kultūra visuotinai prigyja gana lėtai. Prieš keliolika metų nemenku iššūkiu tapo prievolė prisisegti saugos diržus važiuojant transporto priemonėje ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams. Pastaraisiais metais apsauginius šalmus aktyviai skatinami dėvėti dviratininkai, kurie kritimo metu taip pat patiria sunkių traumų.

„Lietuvoje turime ir uždarų sniego, ledo arenų ir galimybių slidinėti, čiuožinėti visai kaip lauke. Populiarėja ir atviros miestų čiuožyklos, kur vietos gyventojai ar svečiai gali praleisti laiką čiuožinėdami pačiūžomis. Paprastai tam pakanka tik pakeisti avalynę. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį ir į svarbų, tačiau nepelnytai ignoruojamą saugumo aspektą, nes jei tai neatrodo svarbu suaugusiems, vaikai to irgi nesiprašys”, – teigia A. Žilėnas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda