Žibučių žydėjimas puošia pavasarį

Petro Skutulo nuotr.

Žibučių metas. Mėlynuoja šlaitai miškuose, net sodybose, jeigu jų čia buvo pasodinta ir netrukdyta augti.

Kas toji graži pavasario gėlė?

Enciklopedijos tikina, kad triskiautė žibuoklė  – vėdryninių šeimos, žibuoklių genties augalas. Dar vadinamas žibute, žibuole, kepenų žolėle ir kt. Daugiametis, apie 5-25 cm aukščio žolinis augalas, turintis trumpą šakniastiebį ir ilgais minkštais lapeliais apaugusį stiebą. Lapkočiai ilgi, apaugę ilgais švelniais plaukeliais, lakštai triskiaučiai, su širdiškais arba inkstiškais pagrindais ir plačiomis lygiakraštėmis skiautėmis. Lapų viršutinė pusė žalia, neplaukuota, o apatinė – violetinio atspalvio, ilgais, minkštais, šilkiškais plaukeliais. Pamatiniai lapai žiemojantys. Žiedai pavieniai, vainiklapiai 6-7, kurie melsvai violetiniai, išorinėje pusėje šviesesni. Vaisiai pailgi, plaukuoti, su snapeliu.

Žydi balandžio – gegužės mėn. Sėklas platina skruzdėlės. Auga lapuočių, mišriuose ir spygliuočių miškuose, pamiškėse.

Vaistams vartojama žolė, lapai ir žiedai. Lapai pjaunami tik jauni, be lapkočių, augalams peržydėjus, žiedai – žydėjimo pradžioje.

Lapuose yra glikozido hepatrilobino, ranunkulino, protoanemonino, rauginių, mineralinių medžiagų, cukraus, saponinų.

Auginamas darželiuose kaip dekoratyvinis augalas, yra išvestų dekoratyvinių formų. Nuodingas.

Įvairaus mėlynumo žiedai

Mokslininkai aiškina, kad triskiautė žibuoklė – daugiametis žolinis augalas, iš kurio šakniastiebio galima spėti žibuoklės amžių: jis kasmet išleidžia naują šaknų ratą, pagal kuriuos ir skaičiuojami metai. Triskiaučiai lapeliai turi ilgus kotelius su plaukeliais, kurie padeda ištverti žiemą. Kai žiedai išsiskleidžia, lapai jau būna atlikę savo pareigą – sunyksta, o vietoje jų išauga nauji šviesiai žali lapeliai.

Prigimtinė žibuoklių spalva – mėlyna, kuri gali būti nuo šviesių iki nakties dangaus atspalvių, tačiau pasitaiko baltų, rausvų, net ir margų žiedlapių. Vieni botanikai aiškina, kad spalva priklauso nuo to, kaip gerai apšviestoje vietoje žibuoklės auga, kiti – kad nuo dirvos rūgštingumo. Kultūrinių veislių žibuoklių spalvinė gama – daug platesnė: jos būna rožinės, tamsiai raudonos, purpurinės, violetinės, žalios, baltos, blyškiai geltonos spalvos.

Šios gėlytės gražiai atrodo kartu su snieguolėmis, krokais, scylėmis, žemaūgiais irisais. Žibuoklės dauginamos sėklomis ir vegetatyviškai. Jei neturite kantrybės sudaiginti sėklų, galite dauginti ir šakniastiebiais. Sodinkite ne saulės atokaitoje (saulėje jos mažiau ir trumpiau žydės), o pusšešėlyje arba lapuočių medžių, krūmų pavėsyje. Žibuoklės nemėgsta sunkios, molingos žemės – jas reikėtų sodinti į purią, nepiktžolėtą ir drėgną žemę. Žiemai žibuoklių kerelius pamulčiuokite gerai perpuvusiu kompostu arba durpėmis.

Populiari Japonijoje

Gentyje yra apie 6–10 žibuoklių rūšių, kurios paplitusios pasaulyje. Kai kurios žibuoklių rūšys įrašytos į Raudonąją knygą (Vokietijoje, Švedijoje). Lietuvoje auga tik vienintelė rūšis – triskiautė žibuoklė.

Yra daug išvestinių rūšių, kurios įvairiose šalyse auginamos kaip dekoratyvinės gėlės. Ypač populiaru žibuokles auginti Japonijoje. Tekančios saulės šalyje nuo XVIII a. vidurio išvesta daugybė jų rūšių.

Tačiau šie augalai, kaip ir dauguma vėdryninių šeimos atstovų, yra nuodingi. Gyvuliai žibuokles net iš šieno atrenka dėl aitraus skonio, kurį suteikia tam tikra medžiaga anemonalis.

Triskiautės žibuoklės spalvinės formos, pavyzdžiui, balta ar rožinė, jau yra genetiškai pakitusios. Tas baltas ar rožinis žibuoklių krūmelis kiekvienais metais žydės tokia spalva, kol visiškai sunyks.

Žibuoklių žiedai gali skirtis ir pagal žiedlapių skaičių. Tradiciškai ši gėlė turi 6-7 žiedlapius, tačiau gamtininkai yra radę  12-14 žiedlapių turinčių žibuoklių ir net žibuoklių beveik pilnaviduriais žiedais, kuomet buvo susiformavę du vainiklapių žiedai. Žibuoklės skiriasi net pagal žiedlapių dydį. Vienos turi labai mažus, kitos – didelius žiedlapius. Tai taip pat priklauso nuo vietos, kur gėlė auga, grunto, kokios buvo sąlygos žiemos metu, ar pakankamai gavo drėgmės ir kt.

Parengė Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite