Žemė tik tiems, kas ją dirba

Seimo pavasario sesijoje bus svarstomas įstatymo pakeitimo projektas dėl sąlygų įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Apie tai kalbamės su žemės ūkio ministru prof. Vigilijumi Jukna. 

Gerbiamasis ministre, ar esate tikras, kad siūlomi saugikliai yra pakankamai griežti siekiant riboti spekuliaciją žemės ūkio paskirties žeme?
Esu įsitikinęs, kad įstatymo projektų rengimą paskatinusios priežastys buvo visapusiškai apgalvotos, įvertinus daugelį rizikos faktorių. Turime turėti galvoje, kad žemės ūkio paskirties žemė yra išskirtinės vertės ribotas gamtos išteklius, jos kokybė ir plotai nuolat mažėja dėl pramonės poveikio, miestų plėtros, kitų veiksnių, todėl labai svarbu ją saugoti ir racionaliai naudoti.
Ar vadinamaisiais saugikliais neapribojamos žemės savininkų teisės?
Kiekvienas žemės savininkas gali ją naudoti savo nuožiūra – dirbti pats, nuomoti ar perleisti tretiesiems asmenims. Visais atvejais žemės savininkas priima sprendimus dėl žemės perleidimo ir nustato sąlygas (kainą, atsiskaitymo terminus ir pan.). Pagrindinis tikslas yra siekti, kad žemė būtų racionaliai naudojama žemės ūkio gamybai.
Norintiems įsigyti žemę taikomi apribojimai, dėl kurių jau nemažai diskutuota. Kokie apribojimai bus siūlomi svarstyti Seimui?
Siekdami užkirsti kelią spekuliacijai žeme, pirmiausia siūlome apriboti ratą asmenų, galinčių pirkti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje. Vietiniams kaimo gyventojams turi būti išsaugota galimybė gyventi ir dirbti – žemės galės įsigyti tik užsiimantys žemės ūkio veikla. Norintiems pirkti žemės reikės įrodyti turint darbo patirties – trejus metus būti ūkininkavus, tvarkius buhalterinę apskaitą, įregistravus ūkininko ūkį arba turėti žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Noriu atkreipti dėmesį, kad, siekiant pritraukti į žemės ūkį jaunų žmonių, įsigyjant pirmuosius 5 ha žemės netaikoma jokių reikalavimų. Taip jauniesiems ūkininkams sudaroma galimybė įeiti į rinką.
Jokių reikalavimų netaikoma ir tuomet, kai žemė įsigyjama ją paveldint arba atstatant nuosavybę. Be to, jauniesiems ūkininkams į trejų metų patirties reikalavimą siūloma įskaityti studijų laiką.
Svarbiausias reikalavimas žemės ūkio bendrovėms, norinčioms įsigyti žemės, yra tas, kad jos vykdytų žemės ūkio veiklą ir pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarytų daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, be to, jos turi įrodyti ekonominį gyvybingumą Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
Ir ūkininkai, ir bendrovės, pirkdami žemę, turi įsipareigoti ją dirbti ne trumpiau kaip penkerius metus.
Mano nuomone, vienas svarbiausių apribojimų, siekiant užkirsti kelią spekuliacijoms žeme, yra griežti reikalavimai vadinamiesiems susijusiems asmenims. Tai reiškia, kad 500 ha įsigyjamos žemės plotas siūlomas skaičiuoti ne vienam asmeniui, bet ir su juo susijusiems asmenims. Šeimoje tai būtų vyras ir žmona arba asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai, t. y. kartu gyvenanti šeima. Jei tai yra žemės ūkio bendrovė, susijusiais asmenimis laikomi tie, kuriuose ta pati įmonė ar tas pats asmuo turi daugiau kaip 25 proc. akcijų ar pajų, arba tas pats asmuo yra įsteigęs kelias įmones, kuriose valdo daugiau kaip 25 proc. akcijų. Susijusių asmenų bendrai valdomas plotas bus skaičiuojamas proporcingai valdomų akcijų (dalių, pajų) kiekiui (pavyzdžiui, jei fizinis asmuo turi 26 procentus akcijų įmonėje, valdančioje 500 ha, bus laikoma, kad jis bendrai su susijusia įmone valdo 130 ha, o ne 500, atitinkamai jis dar galės įsigyti iki 370 ha žemės).
Reikalavimai įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę taip pat būtų taikomi, kai sudaromas juridinio asmens perleidimo sandoris arba perleidžiamos juridinio asmens akcijos (dalys, pajai), jeigu po tokio perleidimo sandorio įgijėjas taptų daugiau nei 25 procentų minėtojo juridinio asmens akcijų (dalių, pajų) valdytojas. Šios nuostatos taikomos tokiu atveju, jei juridinis asmuo valdo daugiau kaip 5 ha žemės ūkio paskirties žemės.
Įstatymo projekte siūloma, kad leidimus įsigyti žemę siūlytų išduoti komisijos. Kokios tai komisijos, kam jos reikalingos?
Šios komisijos būtų labai svarbios, užtikrinant, kad žemę tikrai įsigytų tie, kurie ją dirbs, išaugtų vietos bendruomenės vaidmuo visame šiame procese. Komisijas, teikiančias siūlymą išduoti leidimą, sudarytų savivaldybės administracijos atstovai, seniūnijos pagal žemės buvimo vietą seniūnas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir vietos bendruomenių atstovai, taip pat žemės savininkus ir (ar) žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis vienijančių savivaldos organizacijų atstovai. Šios komisijos savo siūlymą dėl leidimo išdavimo teiktų savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui, kuris atsižvelgdamas į šį siūlymą, priimtų sprendimą išduoti leidimą žemės pirkėjui įsigyti žemės arba pateiktų motyvuotą atsisakymą tokį leidimą išduoti.
Savivaldybių administracinės komisijos nagrinėtų, ar įsigyta žemė naudojama žemės ūkio veiklai. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad žemę perkantys fiziniai ir juridiniai asmenys įsipareigotų įsigytoje žemėje 5 metus vykdyti žemės ūkio veiklą, kurios minimalias apimtis nustatys Žemės ūkio ministerija. Baudos už tai, kad nuosavybės teise įsigytame žemės ūkio paskirties žemės sklype nevykdoma žemės ūkio veikla fiziniams asmenims sieks nuo 2,5 iki 5 tūkst. Lt, juridiniams – nuo 5 iki 10 tūkst. Lt.
Dėkojame už pakalbį.

Hits: 65

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite