Žemaitijos metų akcentai – visoje Lietuvoje

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Žemaitijos metų minėjimo 2019 metais planą.

Plane numatytais kultūriniais, moksliniais, istoriniais, edukaciniais, pažintiniais renginiais, projektais ir kitomis veiklomis bus pažymimas Žemaitijos vaidmuo valstybės gyvenime per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį, išlaikant prigimtinę savastį, tarmę, papročius ir tradicijas. 2019 metais numatoma organizuoti festivalius, šventes, kitus renginius, atspindinčius Žemaitijos regiono savitumą, išleisti reprezentacinį leidinius lietuvių ir anglų kalbomis, pažintines knygas apie Žemaitiją, jos istoriją, rengti konferencijas, konkursus ir parodas.

Vilniuje, Nacionaliniame operos ir baleto teatre, numatoma surengti iškilmingą Žemaitijos metų minėjimo renginį, o baigiamasis metų renginys vyks Telšiuose. Šiame mieste bus rengiamas ir Žemaitijos folkloro festivalis. Seime ir istorinėse Žemaitijos ribose esančių rajonų centruose numatoma surengti parodas „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“ su pranešimais-diskusijomis regioninės tapatybės, Žemaitijos istorijos temomis. Taip pat bus surengta kilnojamoji paroda „Virsmas žemaičiais: archeologijos apžvalga“, organizuojamas dokumentų ir leidinių parodų ciklas „Iškiliausi Žemaitijos rašytojai“, renginių ciklas „Gyvas žemaičių žodis“.

Lietuvių kalbos institutas numato surengti konkursą ,,Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos” ir seminarą ,,Kaip tarmė padeda verslui“, o Tauragėje, bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu ir Klaipėdos universitetu, bus organizuojama konferencija ,,Žemaitijos visuomenės iššūkiai bei transformacijos XIII–XVIII a.: regionas ir valstybė“.

2019-aisis ketinama parengti ir išleisti reprezentacinius leidinius „Žemaitija“ ir „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“ lietuvių ir anglų kalbomis, Jono Drungilo monografiją ,,Lenkų bajorų integracija Žemaitijoje: Migracija, kalba, atmintis XVI–XVIII a.“, išversti į lietuvių kalbą ir išleisti knygą ,,Žemaičių kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“.

Žemaitijos metai bus pažymėti ir kitais visoje Lietuvoje vyksiančiais renginiais, projektais ir veiklomis. Žemaitijos metų minėjimo 2019 metais plane taip pat numatyta išleisti proginę monetą, atminimo ženklą ir pašto ženklų bei vokų seriją, skirtą Žemaitijos pirmojo paminėjimo 800 metų jubiliejui. Minėjimo planas bus įgyvendinamas iš Kultūros ministerijai skirtų asignavimų ir valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, kitų teisėtai gautų lėšų.

Atsižvelgdamas į tai, kad šiemet minimos Žemaitijos vardo paminėjimo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose 800-osios metinės (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličio-Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos sutartį), Seimas 2019 metus paskelbė Žemaitijos metais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.