Žemaitijos metų akcentai – visoje Lietuvoje

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Žemaitijos metų minėjimo 2019 metais planą.

Plane numatytais kultūriniais, moksliniais, istoriniais, edukaciniais, pažintiniais renginiais, projektais ir kitomis veiklomis bus pažymimas Žemaitijos vaidmuo valstybės gyvenime per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį, išlaikant prigimtinę savastį, tarmę, papročius ir tradicijas. 2019 metais numatoma organizuoti festivalius, šventes, kitus renginius, atspindinčius Žemaitijos regiono savitumą, išleisti reprezentacinį leidinius lietuvių ir anglų kalbomis, pažintines knygas apie Žemaitiją, jos istoriją, rengti konferencijas, konkursus ir parodas.

Vilniuje, Nacionaliniame operos ir baleto teatre, numatoma surengti iškilmingą Žemaitijos metų minėjimo renginį, o baigiamasis metų renginys vyks Telšiuose. Šiame mieste bus rengiamas ir Žemaitijos folkloro festivalis. Seime ir istorinėse Žemaitijos ribose esančių rajonų centruose numatoma surengti parodas „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“ su pranešimais-diskusijomis regioninės tapatybės, Žemaitijos istorijos temomis. Taip pat bus surengta kilnojamoji paroda „Virsmas žemaičiais: archeologijos apžvalga“, organizuojamas dokumentų ir leidinių parodų ciklas „Iškiliausi Žemaitijos rašytojai“, renginių ciklas „Gyvas žemaičių žodis“.

Lietuvių kalbos institutas numato surengti konkursą ,,Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos” ir seminarą ,,Kaip tarmė padeda verslui“, o Tauragėje, bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu ir Klaipėdos universitetu, bus organizuojama konferencija ,,Žemaitijos visuomenės iššūkiai bei transformacijos XIII–XVIII a.: regionas ir valstybė“.

2019-aisis ketinama parengti ir išleisti reprezentacinius leidinius „Žemaitija“ ir „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“ lietuvių ir anglų kalbomis, Jono Drungilo monografiją ,,Lenkų bajorų integracija Žemaitijoje: Migracija, kalba, atmintis XVI–XVIII a.“, išversti į lietuvių kalbą ir išleisti knygą ,,Žemaičių kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“.

Žemaitijos metai bus pažymėti ir kitais visoje Lietuvoje vyksiančiais renginiais, projektais ir veiklomis. Žemaitijos metų minėjimo 2019 metais plane taip pat numatyta išleisti proginę monetą, atminimo ženklą ir pašto ženklų bei vokų seriją, skirtą Žemaitijos pirmojo paminėjimo 800 metų jubiliejui. Minėjimo planas bus įgyvendinamas iš Kultūros ministerijai skirtų asignavimų ir valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, kitų teisėtai gautų lėšų.

Atsižvelgdamas į tai, kad šiemet minimos Žemaitijos vardo paminėjimo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose 800-osios metinės (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličio-Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos sutartį), Seimas 2019 metus paskelbė Žemaitijos metais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo