Žemaitijos metų akcentai – visoje Lietuvoje

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Žemaitijos metų minėjimo 2019 metais planą.

Plane numatytais kultūriniais, moksliniais, istoriniais, edukaciniais, pažintiniais renginiais, projektais ir kitomis veiklomis bus pažymimas Žemaitijos vaidmuo valstybės gyvenime per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį, išlaikant prigimtinę savastį, tarmę, papročius ir tradicijas. 2019 metais numatoma organizuoti festivalius, šventes, kitus renginius, atspindinčius Žemaitijos regiono savitumą, išleisti reprezentacinį leidinius lietuvių ir anglų kalbomis, pažintines knygas apie Žemaitiją, jos istoriją, rengti konferencijas, konkursus ir parodas.

Vilniuje, Nacionaliniame operos ir baleto teatre, numatoma surengti iškilmingą Žemaitijos metų minėjimo renginį, o baigiamasis metų renginys vyks Telšiuose. Šiame mieste bus rengiamas ir Žemaitijos folkloro festivalis. Seime ir istorinėse Žemaitijos ribose esančių rajonų centruose numatoma surengti parodas „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“ su pranešimais-diskusijomis regioninės tapatybės, Žemaitijos istorijos temomis. Taip pat bus surengta kilnojamoji paroda „Virsmas žemaičiais: archeologijos apžvalga“, organizuojamas dokumentų ir leidinių parodų ciklas „Iškiliausi Žemaitijos rašytojai“, renginių ciklas „Gyvas žemaičių žodis“.

Lietuvių kalbos institutas numato surengti konkursą ,,Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos” ir seminarą ,,Kaip tarmė padeda verslui“, o Tauragėje, bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu ir Klaipėdos universitetu, bus organizuojama konferencija ,,Žemaitijos visuomenės iššūkiai bei transformacijos XIII–XVIII a.: regionas ir valstybė“.

2019-aisis ketinama parengti ir išleisti reprezentacinius leidinius „Žemaitija“ ir „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“ lietuvių ir anglų kalbomis, Jono Drungilo monografiją ,,Lenkų bajorų integracija Žemaitijoje: Migracija, kalba, atmintis XVI–XVIII a.“, išversti į lietuvių kalbą ir išleisti knygą ,,Žemaičių kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“.

Žemaitijos metai bus pažymėti ir kitais visoje Lietuvoje vyksiančiais renginiais, projektais ir veiklomis. Žemaitijos metų minėjimo 2019 metais plane taip pat numatyta išleisti proginę monetą, atminimo ženklą ir pašto ženklų bei vokų seriją, skirtą Žemaitijos pirmojo paminėjimo 800 metų jubiliejui. Minėjimo planas bus įgyvendinamas iš Kultūros ministerijai skirtų asignavimų ir valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, kitų teisėtai gautų lėšų.

Atsižvelgdamas į tai, kad šiemet minimos Žemaitijos vardo paminėjimo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose 800-osios metinės (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličio-Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos sutartį), Seimas 2019 metus paskelbė Žemaitijos metais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Siekiant nacionalinių energetinių tikslų svarbus vaidmuo tenka Pagėgių kraštui

2019 m. Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai pagamino 1,45 TWh (teravatvalandės) elektros energijos – tai sudarė 13 proc. visos Lietuvoje suvartotos elektros energijos. Visi atsinaujinantys energijos šaltiniai pagamino 26 proc. šalyje suvartotos elektros energijos, tačiau Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta iki 2030 metų Lietuvoje šią dalį padidinti iki 45 proc. – to pasiekti padės Pagėgių savivaldybėje plečiamas vėjo jėgainių parkas. Pasak energetikos viceministro Ryčio Kėvelaičio, atsinaujinantys energijos ištekliai, generuojami šalies viduje, teikia naudos keliais aspektais. „Šiuo metu Lietuvoje didžioji elektros 

Virš Žemaičių Naumiesčio plevėsuoja vėliava su auksiniu liūtu, dantyse laikančiu raudoną titnaginį pistoletą

Naumiestiškiai, o gal ir akylesni pravažiuojantieji pastebėjo jau porą savaičių Žemaičių Naumiesčio centre, ant šalia paminklo 1918 metų Nepriklausomybės dalyviams paminklo esančio aukšto flagštoko išdidžiai plevėsuojančią šio miestelio vėliavą. Kitoje gatvės pusėje, prie seniūnijos, plaikstosi valstybinė  trispalvė. Iškelti Žemaičių Naumiesčio vėliavą nusprendė seniūnija. Tuo norima atkreipti dėmesį į garbingą ir įdomią miestelio bei jo apylinkių istoriją. Tuo pačiu didinti pasididžiavimą savo miesteliu. Žemaičių Naumiesčio vėliava sukurta remiantis istoriniu miestelio herbu. 1792 m. balandžio 12 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos

12 Pagrindinių Kūčių stalo patiekalų

Kartu su Šv. Kalėdomis, Kūčios yra viena svarbiausių lietuvių švenčių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Ši šventė išskirtinė ne tik savo svarba, bet ir giliomis tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra mažai pakitusios nuo senų laikų. Geriausias pavyzdys – 12 skirtingų patiekalų ant Kūčių stalo, kuriuos vieni sieja su religiniu aspektu ir 12 apaštalų, o kiti su metus sudarančiais 12 mėnesių. Bet kuriuo atveju tiesiog būtina paragauti visų šių gaminių, mat tikima, kad to nepadarius aplankys nesėkmės. Žinoma,

Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?

Kad dulkių siurblys taptų nepamainomu pagalbininku, padedančiu namus nepriekaištingai sutvarkyti be vargo ir didelių pastangų, svarbu išsirinkti tinkamą šio prietaiso tipą ir modelį. „Samsung“ produktų ekspertas Vytautas Jurgaitis pataria atsižvelgti į keletą pagrindinių dalykų. 1. Dydis ir tipas Pasak V. Jurgaičio, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar prietaisu namuose bus patogu naudotis, ar jis neužims daug vietos. „Labai galingas, tačiau griozdiškas, dulkių siurblys namuose užims daug vietos, o ir siurbiant juo gali būti nepatogu laviruoti tarp baldų, pasiekti sunkiau prieinamas vietas. Tai

Taip pat skaitykite