Žemaičių Naumiestis turi istorinį miestelio planą

Rugsėjo pabaigoje dienos šviesą išvydo pieštinis Žemaičių Naumiesčio centro istorinis planas. Jame pavaizduotas miestelio centras, kaip jis galėjo atrodyti XX a. pirmoje pusėje. Šį planą nupiešė šilutiškis dailininkas Andrius Sirtautas.

Mintis turėti tokį istorinį planą Žemaičių Naumiesčio muziejaus darbuotojams kilo norint kuo vaizdžiau ir patraukliau pristatyti miestelio praeitį. Turtingą istoriją turintis miestelis stokojo aiškiai ir paprastai nusakomų istorinių dalykų. Plano pagrindu buvo paimtas XX a. Žemaičių Naumiesčio centras, nes yra pakankamai išlikusių istorinių duomenų, kas ir kur tuo metu buvo. Juo labiau, kad XX a. karo negandos iš esmės pasigalėjo šio miestelio pagrindinių statinių. Tuo tarpu nemaža dalis gyventojų keitėsi ir dėl ekonominių, ir dėl politinių priežasčių.

Praėjusio amžiaus pirmoje pusėje čia virte virė gyvenimas. Miestelio centre esančioje aikštėje sutartomis dienomis vyko didžiuliai turgūs. Paprastomis dienomis, nemažai įvairių prekių buvo galima įsigyti aplinkui turgaus aikštę išsidėsčiusiose krautuvėse. Centre taip pat būta amatų dirbtuvėlių, siuvyklų bei, kaip anais laikais sakydavo, traktierių. Nuo seno miestelio centre ant Žalio kalno stovėjo katalikų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, ant kitos kalvos – evangelikų liuteronų bažnyčia, o netoli turgaus aikštės – žydų maldos namai sinagoga. Miestelyje būta ir dyzeliniu varikliu sukamos elektrinės. Visą tai bus galima rasti bei pamatyti šiame istoriniame plane.

Šio plano kampe esančioje legendoje yra išvardintos nemažos centro dalies pastatų paskirtys, pažymėti savininkai. Norint tai surasti – reikės sekti sudėtas žymes. Šis istorinis Žemaičių Naumiesčio planas ateityje turėtų tapti įvairių galvosūkių pagrindu.

Parengus projektą istorinio Žemaičių Naumiesčio pieštinio plano sukūrimą ir parengimą spaudai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Solidžiai prie šio projekto prisidėjus Šilutės rajono savivaldybei, atsirado galimybė šį planą ir atspausdinti, o antrą pusę parengto plano papildžius istorine medžiaga, – taip ir bus padaryta.

Žemaičių Naumiesčio muziejininkas Saulius Sodonis

Hits: 194

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite