Želdinių šalinimo ir genėjimo rekomendacijos

Aplinkos apsaugos departamentas primena, ką svarbu žinoti gyventojams norint genėti ar šalinti želdinius. Svarbiausią informaciją apie želdinių priežiūrą ir tvarkymą rasite vienoje vietoje – departamento parengtoje atmintinėje. Atliekant šiuos darbus nuosavame sklype ar privačioje valdoje, reikia laikytis želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo taisyklių.

„Esminė taisyklė – būtinas savivaldybės išduotas leidimas, jei norima saugotinus medžius kirsti ar saugotinus želdinius intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc. lajos tūrio). Kai želdinys nesaugotinas, tarkim – drebulė, baltažiedė robinija, uosialapis klevas, baltalksnis, lazdynas, naminiai vaismedžiai ar vaiskrūmiai, leidimas nereikalingas“, –  sako Klaipėdos aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnė Akvilė Kančauskaitė.

Kaip sužinoti, ar želdinys saugotinas?

Ar želdinys jūsų privačioje žemėje yra saugotinas ir ar darbams reikia leidimo, nustatysite pagal kriterijus, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams.

Nustatykite želdinio augimo vietą, gentį (rūšį) ir kamieno storį. Pavyzdžiui, jei žemės ūkio paskirties žemės sklypuose augančių ąžuolų, uosių, klevų, guobų, skroblų, skirpstų, bukų, vinkšnų, liepų, maumedžių, beržų, pušų skersmuo 30 cm ir didesnis, šie medžiai – saugotini.

Jei nesate tikri dėl želdinių augimo vietos (t. y. žemės paskirties bei žemės naudojimo būdo), šiuos duomenis galite pasitikrinti žemės nuosavybės dokumentuose.  Tik būkite atidūs: prieš kirsdami ar genėdami nesaugotinus želdinius, pirmiausia įsitikinkite, kad želdiniai auga jūsų sklype.

Želdinių genėjimas

Želdinius reikia genėti, jeigu: 

  • reikėtų pašalinti sausas, džiūstančias, pažeistas, nušalusias, nulaužtas šakas ar jų dalis;
  • kartais  dėl ligų, kenkėjų, oro taršos ar kitų priežasčių reikia pašalinti visą nusilpusį medį;
  • sausas ir ligotas šakas reikia pjauti iki gyvos ir sveikos vietos prie želdinio pagrindo;
  • norint pažeminti medžių viršūnes, negalima nupjaustyti storųjų šakų, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius – stagarus;

šakos pjaunamos trimis pjūviais: pirmas pjūvis daromas šakos apačioje 25-30 cm nuo stiebo. Įpjaunama ketvirtadalis stiebo. Antras pjūvis daromas iš viršaus 5 cm toliau kaip apatinis pjūvis. Trečiu pjūviu iš apačios, atsargiai prilaikant ranka, apipjaunama žiediškai, baigiama pjauti. Paskutinis šakos pjūvis turi būti ne lygiagretus stiebui, bet statmenas pjaunamai šakai.

Genint medžius draudžiama:

  • atlikti nustuobrinimo pjūvį (t. y. pjūvis, pažeminantis medžių viršūnes) kamieno tarpubamblyje, tarp šoninių šakų, nes įprastai toks pjūvis sukelia medžio puvinius. Šį pjūvį leidžiama atlikti sumažinant medžio aukštį dėl saugumo ar dėl ekologinių priežasčių;
  • naudoti lipimo į medžius nages.

Detalesnę informaciją apie tinkamą želdinių genėjimą rasite medžių priežiūros rekomendacijose. Norėdami gauti leidimą saugotinus medžius kirsti ar saugotinus želdinius intensyviai genėti, pirmiausia pateikite prašymą savo savivaldybės administracijai. Jei kyla aplinkosauginių klausimų, departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu 8 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Elektroninių sukčių Kalėdos prasideda anksčiau: kaip nepasimauti ant jų kalbiuko?

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras informuoja, kad per trečiąjį metų ketvirtį, nuo liepos iki rugsėjo, elektroniniai sukčiai iš mūsų šalies gyventojų ir įmonių siekė išvilioti 5,1 mln. eurų – net penktadaliu daugiau nei per tą patį laiką pernai. Tačiau, nepaisant suintensyvėjusių atakų, šalies finansų institucijų atsparumas sukčiavimui taip pat auga. Realūs nuostoliai, kuriuos sugebėjo padaryti sukčiai, minėtu laikotarpiu, palyginus su 2022-aisiais, sumažėjo 3 procentais, iki 2,3 mln. eurų. Vidutinė išviliojama suma šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 871 eurą. Skaičiuojama, kad

Baltijos šalių tyrimas: dūmų detektorių namuose mažėja, lietuviai jų turi mažiausiai

Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse mažėja dūmų detektorius namuose turinčių asmenų, o gaisruose žuvusių žmonių skaičius mūsų šalyje auga. Tyrimo duomenys rodo, kad praėjusiais metais šiuos įrenginius nuosavame būste buvo įsirengę 70 proc. Lietuvos gyventojų, šiemet – 64 proc. mūsų šalies žmonių. Ši tendencija akivaizdi ir Latvijoje (detektorių nuo 78 proc. sumažėjo iki 73 proc.) bei Estijoje (detektorių nuo 93 proc. sumažėjo iki 90 proc.). Be to, gerokai mažiau lietuvių, lyginant su latviais ir estais, savo būstuose turi šiuos namų

Generalinei prokuratūrai pateiktas skundas dėl Vyriausybės neskaidriai panaudotų milijardų

Viešojo intereso gynimo fondas ir Sveikatos teisės institutas pateikė skundą Generalinei prokuratūrai dėl COVID valdymui skirtų lėšų panaudojimo teisėtumo ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų (didelio masto lėšų iššvaistymo ir piktnaudžiavimo valdžia) bei pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą. Ar galimas Lietuvoje milijardinis „skandalas” dėl Vyriausybės veiklos, dabar turės atsakyti Prokuratūra. STI suburtos teisės ir finansų ekspertų grupės atliktas tyrimas parodė, kad 2020-2022 metų laikotarpiu Vyriausybė be teisėto pagrindo ir neužtikrindama lėšų panaudojimo skaidrumo paskirstė apie 3 milijardus

Orai antrąją savaitės pusę, kai baigiasi kalendorinis ruduo

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie neramius orus, kurie prasidės jau šiandien, lapkričio 29 d., trečiadienį. Tarnybos įspėja, kad trečiadienį jau turėtų būti itin neramu ir bent jau Rytų Lietuvoje sulauksime itin smarkaus snygio. Trečiadienio naktis buvo ir rūku, plikledžiu, šerkšnu. Vėjas buvo silpnas. Temperatūra siekė 6-11, rytiniuose rajonuose kai kur –12-15,pajūryje – 3-5 laipsnius šalčio. Dieną daug kur pasnigs, Rytų Lietuvoje vietomis smarkiai. Kai kur pustys. Vėjas besikeičiančios krypties, 6-11 m/s. Temperatūra 1-6 laipsniai šalčio, Kuršių nerijoje 0-2 laipsniai šilumos. Orų

Taip pat skaitykite