Sekmadienį, minint Pasaulinę aplinkos dieną, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pirmą kartą įteikė apdovanojimus žaliausioms Lietuvos savivaldybėms – Vilniaus miesto, Druskininkų ir Jonavos rajono. Jos tapo šių metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo, kuris sudarytas pirmą kartą, lyderėmis.

Pradžia – „Stokholmo manifestas“

„Prieš 50 metų Stokholme susirinkusios 115 pasaulio valstybių šią dieną paskelbė didelį manifestą, kuris buvo pradžia didžiųjų aplinkosauginių konferencijų. Nuo tada pradėta švęsti Pasaulinė aplinkos diena ir vos prieš keletą dienų tame pačiame Stokholme buvo susirinkęs visas pasaulis aptarinėti, kokiomis aktualijomis mes gyvename. Laimėjimų gana daug, nes, jei prieš 50 metų susirinkusios industrinės šalys matė problemas, koncentruotas pramoninėse teritorijose, šiandien aplinkosauginės problemos pastebimos visur: Arktyje ir net žmogaus kraujyje, kur randamas mikroplastikas“, –  sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

56 kriterijai

Reitingas sudarytas siekiant stiprinti savivaldybių konkurencingumą bei skatinti LR Vyriausybės programos nuostatų ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.

Reitingas vertina ne vien savivaldybių aplinkosauginius duomenis, tačiau ir aplinkosauginio sąmoningumo skatinimą jose. Jis sudarytas iš 56 kriterijų, kurie suskirstyti į 9 skirtingas aplinkosaugos tikslus apimančias sritis, pvz., atliekų prevencija ir tvarkymas, prisitaikymas prie klimato kaitos, perėjimas prie žiedinės ekonomikos, darnus judumas, urbanizuotų teritorijų tvarumas, biologinė įvairovė, gyventojų aplinkosauginio sąmoningumo skatinimas.

Duomenys savivaldybių vertinimui buvo surinkti iš pačių savivaldybių bei kitų valstybinių įstaigų.

Išsiskiria Vilnius

Pirmosios vietos laimėtoja – Vilniaus miesto savivaldybė, surinkusi daugiausiai taškų – 59,99 iš 100 galimų. Ji buvo tarp pagrindinių lyderių net 7 srityse iš 9. Aukščiausius balus surinko statybų ir teritorijų planavimo, klimato kaitos valdymo ir politikos, aplinkos kokybės, prevencijos ir komforto, bei biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio grupėse.

Vilnius taip pat išsiskyrė iš visų savivaldybių kaip daugiausiai įvairių žaliųjų ir bendruomenės įtraukimo, informavimo iniciatyvų ir priemonių įgyvendinantis miestas. Tai – viena iš kelių savivaldybių Lietuvoje, patvirtinusi miesto pievų šienavimo pagal žydėjimo ciklus taisykles, siekiant palaikyti biologinę įvairovę ir vėsinti miestą karštomis vasaros dienomis. Taip pat sostinės savivaldybė kol kas vienintelė Lietuvoje pradėjo naudoti Žalumo indeksą vertindama naujai vystomus statybos projektus bei pirmoji miesto tarybos sprendimu uždraudusi šildytis deginant anglį ar durpes.

Druskininkuose ir Jonavoje

Antroje vietoje atsidūrė Druskininkų miesto savivaldybė, surinkusi 52,25 taško. Daugiausiai lyderystės ji parodė energetikos, statybų ir teritorijų planavimo bei klimato kaitos ir valdymo srityse. Tai – viena iš kelių Lietuvos savivaldybių, pirmaujanti renovuotų daugiabučių butų (namų ūkių) skaičiumi bei dviračių takų ilgiu (km), tenkančiu tūkstančiui gyventojų.

Trečiosios vietos nugalėtoja – Jonavos rajono savivaldybė, kuri pelnė 47,75 balus. Daugiausiai nuveikti jai pavyko aplinkos kokybės, komforto, prevencijos bei statybų ir teritorijų planavimo srityse. Taip pat ji yra viena iš kelių šalies savivaldybių, 2021 m. įsigijusių elektra varomą tarpmiestinį autobusą.

Nugalėtojos apdovanotos prizais: pirmosios vietos laimėtoja – elektromobilių įkrovimo stotele, antrosios – paspirtukais, trečiosios – dviračių skaičiuokle.

Žalesnės ir mažiau žalios savivaldybės

Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo dešimtuke kitos savivaldybės rikiuojasi taip: Panevėžio miesto (47,31 taškas), Kauno miesto (46,68), Kauno rajono (44,60), Birštono (44,19), Klaipėdos miesto (43,37), Tauragės rajono (42,89) ir Utenos rajono (42,01).

• 60-ies Lietuvos savivaldybių sąraše Šilutės rajonas užėmė 41 vietą, Pagėgių savivaldybė – 48-a.  

Paskutinėse vietose liko: Rietavo savivaldybė (per 19 taškų), Šalčininkų r. savivaldybė (beveik 18 taškų) ir Kalvarijos savivaldybė (per 17 tšk.).

Daugiau informacijos apie reitingą čia

Aplinkos min. inf.