Žaliasis verslas – regionams augti

Kovoje dėl investicijų pritraukimo Lietuvos regionai siekia efektyviai išnaudoti turimus resursus ir stipriąsias puses. Anot ekspertų, Tauragė turi didelį potencialą plėtoti žaliąjį sektorių – tai galimybė užtikrinti naujų darbo vietų kūrimą bei ilgalaikį pajamų augimą.

„Emigracija, gerai apmokamų darbo vietų stoka – tai iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria dauguma Lietuvos regionų. Ne išimtis ir Tauragės kraštas. Tačiau šio miesto ambicingumas ir kryptingas žaliojo sektoriaus vystymas leidžia manyti, kad netrukus galime tikėtis intensyvaus ekonominio regiono augimo“, – teigia Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas.
Tauragės regiono pasiekimai žaliajame sektoriuje jau dabar akivaizdūs – sėkmingai išnaudojama saulės, vėjo, vandens energija, įrengtas didžiausias Lietuvoje vėjo jėgainių parkas, dumblo perdirbimo įrenginiai, statomos saulės baterijos. Anot R. Lapinsko, Tauragės potencialas – didžiulis, tačiau siekiant jį išnaudoti, reikalingi inovatyvūs sprendimai tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
R. Lapinsko įsitikinimu, žaliojo verslo plėtra ypač naudinga tuo, kad vienu metu padeda spręsti kelias ypač opias problemas: „Kurdami tvarią ekonomiką ir suteikdami kokybiškas bei „žalias“ darbo vietas mes ne tik kovojame su nedarbu, bet ir prisidedame prie klimato kaitos mažinimo.“ Pasak Tauragės savivaldybės mero Sigito Mičiulio, suvokimas apie klimato kaitos neišvengiamumą yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl Tauragė orientuojasi į žaliąjį sektorių.
„Tauragės rajono savivaldybė seka pasauline praktika ir pritaria Paryžiaus klimato kaitos susitarimui, kurį pasirašė 195 pasaulio valstybių lyderiai. Lietuva yra viena iš susitarimo narių, todėl CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimas yra ne tik didžiųjų pasaulio valstybių, bet ir visų, net mažiausių Lietuvos miestų, reikalas. Todėl prieš porą metų Tauragė išsikėlė tikslą – tapti ekologiškiausia ir aplinkai draugiškiausia savivaldybe Lietuvoje. To siekiame taikydami kompleksines priemones, tarp kurių ekologinio turizmo, ekologinės žemdirbystės skatinimas, investicijų pritraukimas į atsinaujinančios energetikos sektorių ir kitos priemonės.“
Tauragės mero teigimu, jau dabar miestą pasiekia konkretūs siūlymai plėtoti žaliąjį verslą. „Esame gavę keletą siūlymų, tarp kurių ir atsinaujinančia energija varomų transporto priemonių gamyba. Trumpai tariant, galimybės vystyti žaliąjį sektorių didžiulės, tik reikia žmonių, kurie tuo užsiimtų. Todėl rugsėjo 28 d. Tauragėje organizuojama konferencija „Žalioji strategija verslui: planas Tauragės regionui“, kurios metu sieksime kelti verslumo dvasią regione“.
R. Lapinskas antrina S. Mičiuliui, teigdamas, kad šios konferencijos tikslas – skatinti žmones pradėti savarankišką verslą. „Žaliojo verslo sritys apima atsinaujinančią energetiką, atliekų tvarkymą, inovacijų kūrimą, smulkiuosius amatus, ekologinį ūkininkavimą bei dar daug sričių. Tad galimybių spektras platus – reikia tik imtis jas įgyvendinti. Konferencijos metu bus galima ne tik pasisemti idėjų, bet ir susipažinti su praktiniais įgyvendinimo pavyzdžiais, užduoti klausimus profesionaliems ekonomikos, žaliosios politikos bei socialiai atsakingo verslo ekspertams.“
Konferencijos organizatoriai tikina, kad tai pirmoji tokia konferencija Tauragės regione. Šią iniciatyvą palaiko ir Švedijos savivaldos atstovai. Organizatorių teigimu, konferencijos atidarymui skirtas specialus vaizdo sveikinimas, kurį konferencijos dalyviams skirs Stokholmo miesto planavimo ir aplinkos departamento direktorius Gustav Landhal.
Konferencijos organizatorių inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite