Žaliasis verslas – regionams augti

Kovoje dėl investicijų pritraukimo Lietuvos regionai siekia efektyviai išnaudoti turimus resursus ir stipriąsias puses. Anot ekspertų, Tauragė turi didelį potencialą plėtoti žaliąjį sektorių – tai galimybė užtikrinti naujų darbo vietų kūrimą bei ilgalaikį pajamų augimą.

„Emigracija, gerai apmokamų darbo vietų stoka – tai iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria dauguma Lietuvos regionų. Ne išimtis ir Tauragės kraštas. Tačiau šio miesto ambicingumas ir kryptingas žaliojo sektoriaus vystymas leidžia manyti, kad netrukus galime tikėtis intensyvaus ekonominio regiono augimo“, – teigia Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas.
Tauragės regiono pasiekimai žaliajame sektoriuje jau dabar akivaizdūs – sėkmingai išnaudojama saulės, vėjo, vandens energija, įrengtas didžiausias Lietuvoje vėjo jėgainių parkas, dumblo perdirbimo įrenginiai, statomos saulės baterijos. Anot R. Lapinsko, Tauragės potencialas – didžiulis, tačiau siekiant jį išnaudoti, reikalingi inovatyvūs sprendimai tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
R. Lapinsko įsitikinimu, žaliojo verslo plėtra ypač naudinga tuo, kad vienu metu padeda spręsti kelias ypač opias problemas: „Kurdami tvarią ekonomiką ir suteikdami kokybiškas bei „žalias“ darbo vietas mes ne tik kovojame su nedarbu, bet ir prisidedame prie klimato kaitos mažinimo.“ Pasak Tauragės savivaldybės mero Sigito Mičiulio, suvokimas apie klimato kaitos neišvengiamumą yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl Tauragė orientuojasi į žaliąjį sektorių.
„Tauragės rajono savivaldybė seka pasauline praktika ir pritaria Paryžiaus klimato kaitos susitarimui, kurį pasirašė 195 pasaulio valstybių lyderiai. Lietuva yra viena iš susitarimo narių, todėl CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimas yra ne tik didžiųjų pasaulio valstybių, bet ir visų, net mažiausių Lietuvos miestų, reikalas. Todėl prieš porą metų Tauragė išsikėlė tikslą – tapti ekologiškiausia ir aplinkai draugiškiausia savivaldybe Lietuvoje. To siekiame taikydami kompleksines priemones, tarp kurių ekologinio turizmo, ekologinės žemdirbystės skatinimas, investicijų pritraukimas į atsinaujinančios energetikos sektorių ir kitos priemonės.“
Tauragės mero teigimu, jau dabar miestą pasiekia konkretūs siūlymai plėtoti žaliąjį verslą. „Esame gavę keletą siūlymų, tarp kurių ir atsinaujinančia energija varomų transporto priemonių gamyba. Trumpai tariant, galimybės vystyti žaliąjį sektorių didžiulės, tik reikia žmonių, kurie tuo užsiimtų. Todėl rugsėjo 28 d. Tauragėje organizuojama konferencija „Žalioji strategija verslui: planas Tauragės regionui“, kurios metu sieksime kelti verslumo dvasią regione“.
R. Lapinskas antrina S. Mičiuliui, teigdamas, kad šios konferencijos tikslas – skatinti žmones pradėti savarankišką verslą. „Žaliojo verslo sritys apima atsinaujinančią energetiką, atliekų tvarkymą, inovacijų kūrimą, smulkiuosius amatus, ekologinį ūkininkavimą bei dar daug sričių. Tad galimybių spektras platus – reikia tik imtis jas įgyvendinti. Konferencijos metu bus galima ne tik pasisemti idėjų, bet ir susipažinti su praktiniais įgyvendinimo pavyzdžiais, užduoti klausimus profesionaliems ekonomikos, žaliosios politikos bei socialiai atsakingo verslo ekspertams.“
Konferencijos organizatoriai tikina, kad tai pirmoji tokia konferencija Tauragės regione. Šią iniciatyvą palaiko ir Švedijos savivaldos atstovai. Organizatorių teigimu, konferencijos atidarymui skirtas specialus vaizdo sveikinimas, kurį konferencijos dalyviams skirs Stokholmo miesto planavimo ir aplinkos departamento direktorius Gustav Landhal.
Konferencijos organizatorių inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Nusilenkime medžiui senoliui

Ar žinote, kad istoriškai garbingiausias medis yra ne ąžuolas, bet eglė, tautosakoje vadinama ąžuolo motina? Gal todėl, kad ąžuolai geriausiai auga kaimynystėje su egle? Eglė apsaugo ąžuolą nuo šaltų vėjų, išsaugo dirvožemio drėgmę, o žiemos metu apatinėmis šakomis sulaiko sniegą ir tarsi motina savo skara apdangsto ąžuolo šaknis, o jos smailėjanti viršūnė neužstoja šviesos. Ypatingą reikšmę eglė turi ir žmonėms. Kas gali įsivaizduoti Kalėdų, Naujųjų metų šventes be papuoštos eglės? Pagal ją žmonės seniau spręsdavo ir apie būsimą žiemą. Jei

Kaip Kalėdų eglutė po Pagėgius keliavo

Eglei, kuri šiemet iš miškų atkeliavo į Pagėgius šv. Kalėdų šventei, teko ne tik gamtos stichijas atlaikyti, bet ir politinių gūsių patirti… Iš pradžių žaliaskarė buvo pastatyta tradicinėje vietoje, miestelio parko pakraštyje, šalia respublikinio kelio Klaipėda – Kaunas. Vėliau iš ten buvo „išrauta“ ir nugabenta į atnaujintą Birutės gatvę, kuri driekiasi kitoje minėtojo kelio pusėje.   Kalbinta pagėgiškių pora sakė, kad čia gal net geresnė vieta Kalėdų eglei – gatvė ir šaligatviai trinkelėmis išgrįsti, batų niekas neišsipurvins. „Svarbu, kad apskritai

Šilutiškiai žuvienę virė Alanijoje

Šį savaitgalį Šilutės rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Vytauto Laurinaičio (kartu vyko ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis), lankėsi Turkijoje, Alanijos savivaldybėje, su kuria šilutiškiai bendradarbiauja. Be dalykinių susitikimų, pamariškiai dalyvavo ant jūros kranto vykusioje savotiškoje kalėdinėje labdaros mugėje, kur tenykščius gyventojus pavaišino Pamario krašto žuviene. Kartu su delegacija vyko žuvienės virimo čempionato organizatorius Marijus Budraitis ir šio čempionato nugalėtoja Ilona Liorančienė. Pasak Marijaus, vietos gyventojų susidomėjimas verdama žuviene buvo milžiniškas, tad ir aukų šilutiškiai surinko bene daugiausiai – apie 500

Giesmės skambėjo vaikų balsais

Kiekvienais metais, gruodžio pradžioje Šilutėje rengiama sakralinių giesmių šventė „Teskamba giesmės“. Šventė sukviečia mokinių vokalinius kolektyvus iš viso Šilutės rajono. Tą dieną Naujojoje apaštalų bažnyčioje skamba vaikų klegesys, muzika ir giesmės. Renginį šiemet organizavo Šilutės meno mokykla, Žibų pradinė mokykla, Šilutės pirmoji gimnazija, Naujoji apaštalų bažnyčia. Šventės dalyvių pasveikinti atvyko LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis, Naujosios apaštalų bažnyčios kunigas Darius Balodis. Sakralinių giesmių šventėje giedojo