Žaliasis verslas – regionams augti

Kovoje dėl investicijų pritraukimo Lietuvos regionai siekia efektyviai išnaudoti turimus resursus ir stipriąsias puses. Anot ekspertų, Tauragė turi didelį potencialą plėtoti žaliąjį sektorių – tai galimybė užtikrinti naujų darbo vietų kūrimą bei ilgalaikį pajamų augimą.

„Emigracija, gerai apmokamų darbo vietų stoka – tai iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria dauguma Lietuvos regionų. Ne išimtis ir Tauragės kraštas. Tačiau šio miesto ambicingumas ir kryptingas žaliojo sektoriaus vystymas leidžia manyti, kad netrukus galime tikėtis intensyvaus ekonominio regiono augimo“, – teigia Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas.
Tauragės regiono pasiekimai žaliajame sektoriuje jau dabar akivaizdūs – sėkmingai išnaudojama saulės, vėjo, vandens energija, įrengtas didžiausias Lietuvoje vėjo jėgainių parkas, dumblo perdirbimo įrenginiai, statomos saulės baterijos. Anot R. Lapinsko, Tauragės potencialas – didžiulis, tačiau siekiant jį išnaudoti, reikalingi inovatyvūs sprendimai tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
R. Lapinsko įsitikinimu, žaliojo verslo plėtra ypač naudinga tuo, kad vienu metu padeda spręsti kelias ypač opias problemas: „Kurdami tvarią ekonomiką ir suteikdami kokybiškas bei „žalias“ darbo vietas mes ne tik kovojame su nedarbu, bet ir prisidedame prie klimato kaitos mažinimo.“ Pasak Tauragės savivaldybės mero Sigito Mičiulio, suvokimas apie klimato kaitos neišvengiamumą yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl Tauragė orientuojasi į žaliąjį sektorių.
„Tauragės rajono savivaldybė seka pasauline praktika ir pritaria Paryžiaus klimato kaitos susitarimui, kurį pasirašė 195 pasaulio valstybių lyderiai. Lietuva yra viena iš susitarimo narių, todėl CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimas yra ne tik didžiųjų pasaulio valstybių, bet ir visų, net mažiausių Lietuvos miestų, reikalas. Todėl prieš porą metų Tauragė išsikėlė tikslą – tapti ekologiškiausia ir aplinkai draugiškiausia savivaldybe Lietuvoje. To siekiame taikydami kompleksines priemones, tarp kurių ekologinio turizmo, ekologinės žemdirbystės skatinimas, investicijų pritraukimas į atsinaujinančios energetikos sektorių ir kitos priemonės.“
Tauragės mero teigimu, jau dabar miestą pasiekia konkretūs siūlymai plėtoti žaliąjį verslą. „Esame gavę keletą siūlymų, tarp kurių ir atsinaujinančia energija varomų transporto priemonių gamyba. Trumpai tariant, galimybės vystyti žaliąjį sektorių didžiulės, tik reikia žmonių, kurie tuo užsiimtų. Todėl rugsėjo 28 d. Tauragėje organizuojama konferencija „Žalioji strategija verslui: planas Tauragės regionui“, kurios metu sieksime kelti verslumo dvasią regione“.
R. Lapinskas antrina S. Mičiuliui, teigdamas, kad šios konferencijos tikslas – skatinti žmones pradėti savarankišką verslą. „Žaliojo verslo sritys apima atsinaujinančią energetiką, atliekų tvarkymą, inovacijų kūrimą, smulkiuosius amatus, ekologinį ūkininkavimą bei dar daug sričių. Tad galimybių spektras platus – reikia tik imtis jas įgyvendinti. Konferencijos metu bus galima ne tik pasisemti idėjų, bet ir susipažinti su praktiniais įgyvendinimo pavyzdžiais, užduoti klausimus profesionaliems ekonomikos, žaliosios politikos bei socialiai atsakingo verslo ekspertams.“
Konferencijos organizatoriai tikina, kad tai pirmoji tokia konferencija Tauragės regione. Šią iniciatyvą palaiko ir Švedijos savivaldos atstovai. Organizatorių teigimu, konferencijos atidarymui skirtas specialus vaizdo sveikinimas, kurį konferencijos dalyviams skirs Stokholmo miesto planavimo ir aplinkos departamento direktorius Gustav Landhal.
Konferencijos organizatorių inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.