Žaliasis verslas – regionams augti

Kovoje dėl investicijų pritraukimo Lietuvos regionai siekia efektyviai išnaudoti turimus resursus ir stipriąsias puses. Anot ekspertų, Tauragė turi didelį potencialą plėtoti žaliąjį sektorių – tai galimybė užtikrinti naujų darbo vietų kūrimą bei ilgalaikį pajamų augimą.

„Emigracija, gerai apmokamų darbo vietų stoka – tai iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria dauguma Lietuvos regionų. Ne išimtis ir Tauragės kraštas. Tačiau šio miesto ambicingumas ir kryptingas žaliojo sektoriaus vystymas leidžia manyti, kad netrukus galime tikėtis intensyvaus ekonominio regiono augimo“, – teigia Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas.
Tauragės regiono pasiekimai žaliajame sektoriuje jau dabar akivaizdūs – sėkmingai išnaudojama saulės, vėjo, vandens energija, įrengtas didžiausias Lietuvoje vėjo jėgainių parkas, dumblo perdirbimo įrenginiai, statomos saulės baterijos. Anot R. Lapinsko, Tauragės potencialas – didžiulis, tačiau siekiant jį išnaudoti, reikalingi inovatyvūs sprendimai tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
R. Lapinsko įsitikinimu, žaliojo verslo plėtra ypač naudinga tuo, kad vienu metu padeda spręsti kelias ypač opias problemas: „Kurdami tvarią ekonomiką ir suteikdami kokybiškas bei „žalias“ darbo vietas mes ne tik kovojame su nedarbu, bet ir prisidedame prie klimato kaitos mažinimo.“ Pasak Tauragės savivaldybės mero Sigito Mičiulio, suvokimas apie klimato kaitos neišvengiamumą yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl Tauragė orientuojasi į žaliąjį sektorių.
„Tauragės rajono savivaldybė seka pasauline praktika ir pritaria Paryžiaus klimato kaitos susitarimui, kurį pasirašė 195 pasaulio valstybių lyderiai. Lietuva yra viena iš susitarimo narių, todėl CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimas yra ne tik didžiųjų pasaulio valstybių, bet ir visų, net mažiausių Lietuvos miestų, reikalas. Todėl prieš porą metų Tauragė išsikėlė tikslą – tapti ekologiškiausia ir aplinkai draugiškiausia savivaldybe Lietuvoje. To siekiame taikydami kompleksines priemones, tarp kurių ekologinio turizmo, ekologinės žemdirbystės skatinimas, investicijų pritraukimas į atsinaujinančios energetikos sektorių ir kitos priemonės.“
Tauragės mero teigimu, jau dabar miestą pasiekia konkretūs siūlymai plėtoti žaliąjį verslą. „Esame gavę keletą siūlymų, tarp kurių ir atsinaujinančia energija varomų transporto priemonių gamyba. Trumpai tariant, galimybės vystyti žaliąjį sektorių didžiulės, tik reikia žmonių, kurie tuo užsiimtų. Todėl rugsėjo 28 d. Tauragėje organizuojama konferencija „Žalioji strategija verslui: planas Tauragės regionui“, kurios metu sieksime kelti verslumo dvasią regione“.
R. Lapinskas antrina S. Mičiuliui, teigdamas, kad šios konferencijos tikslas – skatinti žmones pradėti savarankišką verslą. „Žaliojo verslo sritys apima atsinaujinančią energetiką, atliekų tvarkymą, inovacijų kūrimą, smulkiuosius amatus, ekologinį ūkininkavimą bei dar daug sričių. Tad galimybių spektras platus – reikia tik imtis jas įgyvendinti. Konferencijos metu bus galima ne tik pasisemti idėjų, bet ir susipažinti su praktiniais įgyvendinimo pavyzdžiais, užduoti klausimus profesionaliems ekonomikos, žaliosios politikos bei socialiai atsakingo verslo ekspertams.“
Konferencijos organizatoriai tikina, kad tai pirmoji tokia konferencija Tauragės regione. Šią iniciatyvą palaiko ir Švedijos savivaldos atstovai. Organizatorių teigimu, konferencijos atidarymui skirtas specialus vaizdo sveikinimas, kurį konferencijos dalyviams skirs Stokholmo miesto planavimo ir aplinkos departamento direktorius Gustav Landhal.
Konferencijos organizatorių inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų