XXI amžiaus rykštė: vaikai serga tėvų ligomis

Šiuolaikinės medicinos pažanga lėmė, jog AIDS neskamba kaip mirties nuosprendis, paskutiniai mokslo atradimai leidžia prognozuoti, kad greitu metu bus atrastas ginklas prieš vėžį. Panašu, kad šio amžiaus liga bus tokia, su kuria kovoti medicina bejėgė, nes ją lemia gyvenimo būdas – nutukimas, metabolinis sindromas ir su tuo susijusi visa puokštė ligų.

„Situacija tikrai nėra džiuginanti, didėja nutukusi visuomenės dalis, ypač sparčiai tai plinta tarp paauglių nuo 12 metų. Skaičiuojama, kad jau kas penktas paauglys turi viršsvorį, jiems diagnozuojamos ligos, kurios anksčiau būdavo jų tėvų problema“, – situaciją Lietuvoje atskleidžia Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos vadovė, gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit.

Žinoma, kaip ir anksčiau, blogiausia situacija 50-uosius gyvenimo metus peržengusioje amžiaus grupėje, ypač tarp vyrų: jei moterims dažniau diagnozuojamas antsvoris, vyrams – pirmojo laipsnio nutukimas.

„Tačiau jei pastarosios amžiaus grupės problemos yra paaiškinamos tuo, kad keičiasi organizmo medžiagų apykaita ir norint išlaikyti tą pačią sveikatos būklę reikia įdėti papildomų pastangų, ką daro tikrai ne kiekvienas, viršsvorio paplitimas tarp paauglių rodo, kad visuomenės maitinimasis ir gyvenimo būdas yra labai prasti“, – sako R. Petereit.

Išties  nutukimas yra pirmas požymis to, kad žmogui išsivystė metabolinis sindromas -medžiagų apykaitos sutrikimai. Nedideliam procentui žmonių taip nutinka dėl genetinių faktorių, bet pagrindinės priežastys yra netinkamas gyvenimo būdas: nesubalansuota, nevisavertė mityba, fizinio aktyvumo trūkumas, stresas, miego stoka.

Šioje situacijoje didžiausia problema ta, kad medicina gali kovoti tik su gyvenimo būdo sukeltomis pasekmėmis – tai yra dėl metabolinio sindromo atsiradusiomis ligomis. Tačiau jų tokia daugybė, kad išgydžius vieną, tuoj pat gali atsirasti kita. Tai širdies kraujagyslių ligos, miokardo infarktas, insultas, cukrinis diabetas, lėtinės degeneracinės ligos, endokrininės ligos – visas išvardinti būtų tikrai sunku.

„Kartais mums atrodo, kad tas mūsų gyvenimo būdas – nieko tokio, dažnai teisiname save. Bet visi girdėjome apie alkoholinę kepenų ligą. Dažnas numoja ranka – čia viskas aišku, alkoholis. Tačiau dėl mūsų gyvenimo būdo išsivysto nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL), kas yra praktiškai tas pats, tik sukelta piktnaudžiaujant kitomis medžiagomis – pridėtiniu cukrumi, esančiu maisto produktuose, per daug transformuotų ir sočiųjų riebalų, per mažai skaidulinių medžiagų“, – sako R. Petereit.

Prognozuojama, kad 2025m. NASKL pasaulyje bus pirmaujanti kepenų transplantacijos priežastis ir visų pirma išsivyčiusiose šalyse, kur šios ligos paplitimas itin didelis.

Išsivysčius NASKL pažeidžiamos kepenų ląstelių membranos ir organoidai, gali sutrikti membraninių fermentų ir receptorių sistemų funkcija bei metabolizmas ląstelėse, sulėtėja kepenų regeneracija – tai reiškia, kad jos nesugeba atsistatyti.

Ne vienas mokslinis tyrimas įrodė, kad kepenų regeneracijai padeda fosfolipidų turintys preparatai.  Fosfolipidai, tai pagrindinis ląstelių membranų komponentas, šio priedo gaunančios kepenys geriau regeneruoja, keičiasi kepenų endogeninės fosfatidilcholino molekulės, padidėja membranų tankumas bei funkcionalumas.

„Fosfolipidų turintys preparatai puiki NASKL profilaktinė priemonė, taip pat jie padeda sumažinti jau įsigalėjusios ligos simptomus, tokius kaip spaudimo pojūtis dešinėje pusėje po šonkauliais,kitas pasekmes. Jei jaučiate metabolinio sindromo požymius, tokie preparatai padės jūsų kepenims. Ypač jie naudingi peržengus 50 metus, kai organizmas pradeda kitaip funkcionuoti dėl amžiaus. Bet vis tik tai nors ir labai gera, bet pagalbinė priemonė. Svarbiausias vaistas – visaverčio gyvenimo būdo ir maitinimosi sureguliavimas“, – sako R. Petereit.

Šiandien mūsų racione ypač trūksta mononesočiųjų riebalų rūgščių ir omega-3 riebalų. Vartojama mažai alyvuogių aliejaus, omega-3 turinčių riebiųjų jūrų žuvų, šių riebalų yra linų sėmenų ir kanapių sėklų aliejuose. Kepenų ligų profilaktikai labai naudinga bent du kartus per savaitę valgyti pupeles, žirnius, avinžirnius, lęšius, riešutus.

Žinoma, svarbu ne tik maitinimosi įpročiai. Kasdien reikia bent pusvalandį užsiimti fiziškai aktyvia veikla, išmokti valdyti stresą, gerai išsimiegoti – suaugęs žmogus kasdien turi miegoti 7-8 valandas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti. Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi

Kaip parduoti būstą?

Keičiate gyvenamąją vietą, tačiau dar nepardavėte savo senojo būsto? Jie taip, čia rasite patarimų, kaip greitai ir už gerą kainą parduoti būstą. Norint parduoti būstą svarbu suprasti, kad tai nėra vienos dienos darbas, šis procesas gali užtrukti amžinybę. Kad taip neatsitiktų, svarbu žinoti, ko reikia sėkmingam pardavimui.  Kriterijai, į kuriuos verta atsižvelgti norint parduoti būstą:   Dokumentacija Rinka Pateikimas Reklamos platinimas Bendravimas su potencialiu pirkėju Sutartis Dokumentacija Įsitikinkite, ar galite parduoti būstą. Tai turėtų būti pirmas žingsnis kurio privalote imtis.

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą