XXI amžiaus rykštė: vaikai serga tėvų ligomis

Šiuolaikinės medicinos pažanga lėmė, jog AIDS neskamba kaip mirties nuosprendis, paskutiniai mokslo atradimai leidžia prognozuoti, kad greitu metu bus atrastas ginklas prieš vėžį. Panašu, kad šio amžiaus liga bus tokia, su kuria kovoti medicina bejėgė, nes ją lemia gyvenimo būdas – nutukimas, metabolinis sindromas ir su tuo susijusi visa puokštė ligų.

„Situacija tikrai nėra džiuginanti, didėja nutukusi visuomenės dalis, ypač sparčiai tai plinta tarp paauglių nuo 12 metų. Skaičiuojama, kad jau kas penktas paauglys turi viršsvorį, jiems diagnozuojamos ligos, kurios anksčiau būdavo jų tėvų problema“, – situaciją Lietuvoje atskleidžia Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos vadovė, gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit.

Žinoma, kaip ir anksčiau, blogiausia situacija 50-uosius gyvenimo metus peržengusioje amžiaus grupėje, ypač tarp vyrų: jei moterims dažniau diagnozuojamas antsvoris, vyrams – pirmojo laipsnio nutukimas.

„Tačiau jei pastarosios amžiaus grupės problemos yra paaiškinamos tuo, kad keičiasi organizmo medžiagų apykaita ir norint išlaikyti tą pačią sveikatos būklę reikia įdėti papildomų pastangų, ką daro tikrai ne kiekvienas, viršsvorio paplitimas tarp paauglių rodo, kad visuomenės maitinimasis ir gyvenimo būdas yra labai prasti“, – sako R. Petereit.

Išties  nutukimas yra pirmas požymis to, kad žmogui išsivystė metabolinis sindromas -medžiagų apykaitos sutrikimai. Nedideliam procentui žmonių taip nutinka dėl genetinių faktorių, bet pagrindinės priežastys yra netinkamas gyvenimo būdas: nesubalansuota, nevisavertė mityba, fizinio aktyvumo trūkumas, stresas, miego stoka.

Šioje situacijoje didžiausia problema ta, kad medicina gali kovoti tik su gyvenimo būdo sukeltomis pasekmėmis – tai yra dėl metabolinio sindromo atsiradusiomis ligomis. Tačiau jų tokia daugybė, kad išgydžius vieną, tuoj pat gali atsirasti kita. Tai širdies kraujagyslių ligos, miokardo infarktas, insultas, cukrinis diabetas, lėtinės degeneracinės ligos, endokrininės ligos – visas išvardinti būtų tikrai sunku.

„Kartais mums atrodo, kad tas mūsų gyvenimo būdas – nieko tokio, dažnai teisiname save. Bet visi girdėjome apie alkoholinę kepenų ligą. Dažnas numoja ranka – čia viskas aišku, alkoholis. Tačiau dėl mūsų gyvenimo būdo išsivysto nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL), kas yra praktiškai tas pats, tik sukelta piktnaudžiaujant kitomis medžiagomis – pridėtiniu cukrumi, esančiu maisto produktuose, per daug transformuotų ir sočiųjų riebalų, per mažai skaidulinių medžiagų“, – sako R. Petereit.

Prognozuojama, kad 2025m. NASKL pasaulyje bus pirmaujanti kepenų transplantacijos priežastis ir visų pirma išsivyčiusiose šalyse, kur šios ligos paplitimas itin didelis.

Išsivysčius NASKL pažeidžiamos kepenų ląstelių membranos ir organoidai, gali sutrikti membraninių fermentų ir receptorių sistemų funkcija bei metabolizmas ląstelėse, sulėtėja kepenų regeneracija – tai reiškia, kad jos nesugeba atsistatyti.

Ne vienas mokslinis tyrimas įrodė, kad kepenų regeneracijai padeda fosfolipidų turintys preparatai.  Fosfolipidai, tai pagrindinis ląstelių membranų komponentas, šio priedo gaunančios kepenys geriau regeneruoja, keičiasi kepenų endogeninės fosfatidilcholino molekulės, padidėja membranų tankumas bei funkcionalumas.

„Fosfolipidų turintys preparatai puiki NASKL profilaktinė priemonė, taip pat jie padeda sumažinti jau įsigalėjusios ligos simptomus, tokius kaip spaudimo pojūtis dešinėje pusėje po šonkauliais,kitas pasekmes. Jei jaučiate metabolinio sindromo požymius, tokie preparatai padės jūsų kepenims. Ypač jie naudingi peržengus 50 metus, kai organizmas pradeda kitaip funkcionuoti dėl amžiaus. Bet vis tik tai nors ir labai gera, bet pagalbinė priemonė. Svarbiausias vaistas – visaverčio gyvenimo būdo ir maitinimosi sureguliavimas“, – sako R. Petereit.

Šiandien mūsų racione ypač trūksta mononesočiųjų riebalų rūgščių ir omega-3 riebalų. Vartojama mažai alyvuogių aliejaus, omega-3 turinčių riebiųjų jūrų žuvų, šių riebalų yra linų sėmenų ir kanapių sėklų aliejuose. Kepenų ligų profilaktikai labai naudinga bent du kartus per savaitę valgyti pupeles, žirnius, avinžirnius, lęšius, riešutus.

Žinoma, svarbu ne tik maitinimosi įpročiai. Kasdien reikia bent pusvalandį užsiimti fiziškai aktyvia veikla, išmokti valdyti stresą, gerai išsimiegoti – suaugęs žmogus kasdien turi miegoti 7-8 valandas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antanui Krušnauskui siūloma suteikti Šilutės Garbės piliečio vardą

Šią savaitę posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai. Be kitų reikalų, dėl kurių Savivaldybės taryba apsispręs posėdyje sausio 30 d., siūloma suteikti Antanui Krušnauskui Šilutės Garbės piliečio vardą. Artėjant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, kuris bus minimas artėjančią Kovo 11-ąją, siūloma suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. Verta priminti, kad tuo metu Šilutė turėjo merą ir renkamą miesto Tarybą,

Kai kurie Savivaldybės skyriai taps poskyriais

Šią savaitę Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai svarstė siūlomus Savivaldybės administracijos struktūros pokyčius. Seimui pakeitus Viešojo administravimo įstatymą, Savivaldybės administracijos skyrių turi sudaryti ne mažiau kaip 4 pareigybės. Šilutės r. savivaldybės administracijoje yra du skyriai (Kultūros ir Civilinės metrikacijos), kuriuose tėra po 3 pareigybes. Personalo ir teisės skyriaus bei Civilinės metrikacijos skyriaus funkcijos susijusios, todėl pastarąjį siūloma prijungti prie Personalo ir teisės skyriaus ir pavadinti Civilinės metrikacijos poskyriu. Ekonomikos ir finansų komitete priminta, kad poskyriui ir toliau vadovaus dabartinė vedėja

Ar pakeis mėsą svirpliai?

Kad Azijos šalių gyventojai valgo įvairius ropojančius ir skraidančius gyvius – jokia naujiena, tačiau daugeliui lietuvių – tai vis dar iššūkis. Tik ne šilutiškių Pavilonių šeimynai! Puikiai šilutiškiams pažįstamas Vaidas Pavilonis savo namuose įkūrė svirplių fermą! „Svirplių namais“ pavadino svirplių ūkį, kuriame ekologiškai augina sertifikuotus svirplius iš Suomijos. Pasirodo, ši nauja veikla sparčiai populiarėja Lietuvoje. Svirplių augintojus vilioja žinia, kad tai – ateities verslas. Ragavo Balyje V. Pavilonis su žmona Diana – keliautojai, kasmet jie svečiuojasi vis kitoje pasaulio šalyje.

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę