XXI amžiaus rykštė: vaikai serga tėvų ligomis

Šiuolaikinės medicinos pažanga lėmė, jog AIDS neskamba kaip mirties nuosprendis, paskutiniai mokslo atradimai leidžia prognozuoti, kad greitu metu bus atrastas ginklas prieš vėžį. Panašu, kad šio amžiaus liga bus tokia, su kuria kovoti medicina bejėgė, nes ją lemia gyvenimo būdas – nutukimas, metabolinis sindromas ir su tuo susijusi visa puokštė ligų.

„Situacija tikrai nėra džiuginanti, didėja nutukusi visuomenės dalis, ypač sparčiai tai plinta tarp paauglių nuo 12 metų. Skaičiuojama, kad jau kas penktas paauglys turi viršsvorį, jiems diagnozuojamos ligos, kurios anksčiau būdavo jų tėvų problema“, – situaciją Lietuvoje atskleidžia Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos vadovė, gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit.

Žinoma, kaip ir anksčiau, blogiausia situacija 50-uosius gyvenimo metus peržengusioje amžiaus grupėje, ypač tarp vyrų: jei moterims dažniau diagnozuojamas antsvoris, vyrams – pirmojo laipsnio nutukimas.

„Tačiau jei pastarosios amžiaus grupės problemos yra paaiškinamos tuo, kad keičiasi organizmo medžiagų apykaita ir norint išlaikyti tą pačią sveikatos būklę reikia įdėti papildomų pastangų, ką daro tikrai ne kiekvienas, viršsvorio paplitimas tarp paauglių rodo, kad visuomenės maitinimasis ir gyvenimo būdas yra labai prasti“, – sako R. Petereit.

Išties  nutukimas yra pirmas požymis to, kad žmogui išsivystė metabolinis sindromas -medžiagų apykaitos sutrikimai. Nedideliam procentui žmonių taip nutinka dėl genetinių faktorių, bet pagrindinės priežastys yra netinkamas gyvenimo būdas: nesubalansuota, nevisavertė mityba, fizinio aktyvumo trūkumas, stresas, miego stoka.

Šioje situacijoje didžiausia problema ta, kad medicina gali kovoti tik su gyvenimo būdo sukeltomis pasekmėmis – tai yra dėl metabolinio sindromo atsiradusiomis ligomis. Tačiau jų tokia daugybė, kad išgydžius vieną, tuoj pat gali atsirasti kita. Tai širdies kraujagyslių ligos, miokardo infarktas, insultas, cukrinis diabetas, lėtinės degeneracinės ligos, endokrininės ligos – visas išvardinti būtų tikrai sunku.

„Kartais mums atrodo, kad tas mūsų gyvenimo būdas – nieko tokio, dažnai teisiname save. Bet visi girdėjome apie alkoholinę kepenų ligą. Dažnas numoja ranka – čia viskas aišku, alkoholis. Tačiau dėl mūsų gyvenimo būdo išsivysto nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL), kas yra praktiškai tas pats, tik sukelta piktnaudžiaujant kitomis medžiagomis – pridėtiniu cukrumi, esančiu maisto produktuose, per daug transformuotų ir sočiųjų riebalų, per mažai skaidulinių medžiagų“, – sako R. Petereit.

Prognozuojama, kad 2025m. NASKL pasaulyje bus pirmaujanti kepenų transplantacijos priežastis ir visų pirma išsivyčiusiose šalyse, kur šios ligos paplitimas itin didelis.

Išsivysčius NASKL pažeidžiamos kepenų ląstelių membranos ir organoidai, gali sutrikti membraninių fermentų ir receptorių sistemų funkcija bei metabolizmas ląstelėse, sulėtėja kepenų regeneracija – tai reiškia, kad jos nesugeba atsistatyti.

Ne vienas mokslinis tyrimas įrodė, kad kepenų regeneracijai padeda fosfolipidų turintys preparatai.  Fosfolipidai, tai pagrindinis ląstelių membranų komponentas, šio priedo gaunančios kepenys geriau regeneruoja, keičiasi kepenų endogeninės fosfatidilcholino molekulės, padidėja membranų tankumas bei funkcionalumas.

„Fosfolipidų turintys preparatai puiki NASKL profilaktinė priemonė, taip pat jie padeda sumažinti jau įsigalėjusios ligos simptomus, tokius kaip spaudimo pojūtis dešinėje pusėje po šonkauliais,kitas pasekmes. Jei jaučiate metabolinio sindromo požymius, tokie preparatai padės jūsų kepenims. Ypač jie naudingi peržengus 50 metus, kai organizmas pradeda kitaip funkcionuoti dėl amžiaus. Bet vis tik tai nors ir labai gera, bet pagalbinė priemonė. Svarbiausias vaistas – visaverčio gyvenimo būdo ir maitinimosi sureguliavimas“, – sako R. Petereit.

Šiandien mūsų racione ypač trūksta mononesočiųjų riebalų rūgščių ir omega-3 riebalų. Vartojama mažai alyvuogių aliejaus, omega-3 turinčių riebiųjų jūrų žuvų, šių riebalų yra linų sėmenų ir kanapių sėklų aliejuose. Kepenų ligų profilaktikai labai naudinga bent du kartus per savaitę valgyti pupeles, žirnius, avinžirnius, lęšius, riešutus.

Žinoma, svarbu ne tik maitinimosi įpročiai. Kasdien reikia bent pusvalandį užsiimti fiziškai aktyvia veikla, išmokti valdyti stresą, gerai išsimiegoti – suaugęs žmogus kasdien turi miegoti 7-8 valandas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Metų ūkis 2020“. Juškaičiuose – pasaulinio lygio naujovės

Rugsėjui artėjant į pabaigą, jau daug metų tradiciškai Žemaičių Naumiestyje rengiama rajono ūkininkų rudens šventė. Šioje šventėje paskelbiami ir pagerbiami Šilutės r. savivaldybės konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai ir prizininkai. Šiais metais konkurso komisija skelbia: konkurso „Metų ūkis 2020“ nugalėtoju pripažintas Tomo Kazlausko mišrus augalininkystės ir gyvulininkystės ūkis (Mažių k., Juknaičių sen.). Antroji vieta atiteko Žemaičių Naumiestyje augalininkystės ūkį vystančiam Vytautui Kuzmai. Trečiąja vieta dalijasi mėsinius galvijus auginantys Lina ir Mindaugas Balčiauskiai (Juškaičių k., Gardamo sen.) bei Vida ir Algimantas Kliučinskai

Vaistininkams kalbėti uždrausta?!

Rugsėjo 22-osios popietės pora valandų įstrigo ilgam: tai buvo Šilutės vaistinių darbuotojų nesikalbėjimo su žurnalistu arba „nusikalbėjimo“ metas… Kokį stabdį turi įjungti vaistininkas, kad taip nepasielgtų su vaistų pirkti atėjusiu asmeniu? Net atsakyti į klausimą, ką mano apie Seime planuojamą ligoninių valdiškų vaistinių steigimą, privačių vaistinių darbuotojai negali – jiems uždrausta… Matyt, uždrausta „kietai“. Nusistebėjus, kad menka „politika“ atsakyti į klausimą, ar reikėtų ligoninėse steigti valdiškas vaistines, ne vienas tyliai paaiškino, kad atsakęs gali netekti darbo… Vaistinė Gluosnių g., Šilutėje,

Mokyti(s) su parama lengviau

Informacinės visuomenės ir technologijų amžiuje žinių bei įgūdžių, įgytų mokykloje ar universitete, visam gyvenimui nepakanka. Norint prisitaikyti, išlikti konkurencingam besikeičiančiame pasaulyje, reikia nuolat tobulėti. Svarbu kompleksinės žinios – ne tik teorija, bet ir praktika. Semti žinias ir gerinti įgūdžius būtina visiems. Ūkininkams, miškininkams bei regionų gyventojams taip pat, nes žemės ūkio sektoriuje technologijos vystosi taip pat greitai kaip ir visuose kituose. Gera žinia ta, kad žemdirbiams skirtų parodomųjų bandymų rengimo (įrengimo ir vykdymo), seminarų, lauko dienų ir kitokių informavimo renginių

Nauji įpročiai – dėl visų gerovės

Dabartinėmis žiniomis ir atliktais medicinos tyrimais yra patvirtinta, kad pasaulį sudrebinęs koronavirusas plinta žmonių populiacijoje ir jo užsikrėtimo kelias yra oro lašeliniu būdu, todėl neatsakingi žmonių veiksmai ir nepagrįstos abejonės priimtais sprendimais daro didžiulę įtaką jo plitimui ir kelia grėsmę visuomenei. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė primena prevencines apsisaugojimo priemones ir pasakoja apie tai, kaip tinkamai laikytis visų rekomendacijų ir kodėl itin svarbu būti atsakingais piliečiais.    Kaukės apsaugo nuo užsikrėtimo Medicinos specialistų teigimu, apsauginių kaukių