Vytintų dešrų gamybos kelias

Mėsos produktų rinkos poreikiai ir didėjantis pirkėjų sąmoningumas bei didelė prisirišimo prie tradicijų svarba lėmė, kad mėsos produktų rinkoje atsirado prekių, siūlančių vytintos mėsos prekių.

Pavyzdžiui:

  • natūralūs ir mažai priedų turintys produktai;
  • ekologiški produktai;
  • aukščiausios kokybės produktai.

Aukščiausios kokybės produktų grupėje, kurie gaminami remiantis tradiciniais receptais arba naudojant tradicinius gamybos būdus ir technologijas, didelę dalį sudaro termiškai apdorotos aukštos kokybės dešros ir dešrelės. Jų gamybos efektyvumas paprastai siekia 100 %. Šie produktai pasižymi didele maistine verte ir yra gaminami naudojant ribotą kiekį funkcinių priedų.

Norimos kokybės savybės išgaunamos daugiausia naudojant natūralius prieskonius ir tinkamai suplanuotą technologinį procesą: malimą, sūdymą, džiovinimą. Tinkamai suprogramavus gamybos procesą, pasiekiama norima šių dešrelių konsistencija, pageidaujamas skonis, būdingas aromatas ir ilgai išsilaikantis šviežumas.

Tuo įsitikinsite užsukę į https://dzukukrautuvele.lt/prekes/mesa/mesos-gaminiai/vytinti-mesos-gaminiai/vytintos-desros-desreles/.

Gamybos technologija

Gaminant vytintas dešras svarbus vaidmuo tenka žaliavų kokybei. Kuo aukštesnė kokybė, tuo geresnis ir skanesnis produktas. Pirmiausia paruošiama žaliava, mėsa nusausinama ir iš jos pašalinami kaulai. Mišinys pasūdomas, įdedama prieskonių ir mėsa sumalama. Tada iš dešrelių suktinukų gaminamos dešrelių lazdelės. Jos paliekamos specialioje patalpoje, kur pagardinamos prieskoniais, o paskui paliekamos džiūti.

Šis produktas nėra rūkomas. Galutinio produkto išeiga sudaro apie 60 % pradinio mėsos svorio. Todėl nereikėtų stebėtis, kad džiovintos dešros kaina yra didesnė nei virtų ir rūkytų gaminių.

Kaip išsirinkti geros kokybės dešreles?

Prieš pirkdami mėsos gaminius, turite išanalizuoti keletą dalykų:

  • sudėtį;
  • gamintoją;
  • svorį;
  • galiojimo laiką;
  • kainą.

Užuoskite dešros kvapą: ji neturi būti stipraus aštraus kvapo. Jei aromatas per stiprus, vadinasi, produkte yra kvapiųjų medžiagų. Riebalų intarpai (jei jie įeina į sudėtį) turi būti balti, o pati mėsa – tamsios spalvos. Pageidautina, kad produkte nebūtų sojos. Jei ant korpuso matote baltą sluoksnį (nepainiokite jo su pelėsiu), tai reiškia, kad gaminys yra aukštos kokybės.

Vytintos dešrelės labiau tinka ilgalaikiam laikymui įprastomis sąlygomis, be šaldymo. Todėl mūsų protėviai – medžiotojai, piemenys, kareiviai, jūreiviai, keliautojai ir visi tie, kurių gyvenimas vyko atšiauriomis sąlygomis, – jas ir išrado. Ši mėsos rūšis taip paplito tarp paprastų žmonių, kad iš būtino išgyvenimo maisto tapo aukščiausios klasės delikatesu.

pr2023/06

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite