Vyriausybės vadovė reiškia užuojautą dėl Telšių vyskupo emerito Jono Algimanto Borutos mirties

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė reiškia užuojautą dėl Telšių vyskupo emerito, vieno iš Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos redaktorių, praėjusių metų Laisvės premijos laureato dr. Jono Algimanto Borutos mirties.

„Tai skaudi iškilios asmenybės, intelektualo, nuoseklaus kovotojo už Lietuvos valstybės ir tikėjimo laisvę netektis. Simboliška, kad Jonas Boruta, po slapta sovietmečiu suteiktų kunigystės šventimų, sielovadinį darbą pradėjo dabar didvyriškai kovojančios Ukrainos teritorijoje. Jam teko imtis pavojingo ir atsakingo „Kronikos“ redagavimo darbo, stengiantis, kad pogrindinė leidyba nenutrūktų, taip pat atsakomybė vadovauti Lietuvos Jėzaus draugijai ir atkurtos Lietuvos katalikų mokslų akademijos valdybai.

Noriu išreikšti nuoširdžią užuojautą vyskupo Jono Borutos artimiesiems ir bendražygiams.  Visi netekome ne tik išmintingo dvasininko, bet ir mokslininko intelektualo, daug prisidėjusio prie atkurtos Lietuvos stiprinimo“, – sakoma premjerės užuojautoje.

Interneto svetainėje jėzuitai.lt apie Joną algimantą Borutą rašoma:

Gimė 1944 m. spalio 11 d. Kaune.

1962 m. baigė Kauno XIII vidurinę mokyklą.

Bandė stoti į Kauno kunigų seminariją, bet sovietų valdžiai neįtiko jo kilmė, dėl kurios ir nebuvo priimtas. Tais pačiais metais įstojo į VU Fizikos ir matematikos fakultetą.

1970 m. baigęs studijas, Jonas Boruta dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute.

1975 m. slapta pradėjo teologijos studijas pogrindinėje kunigų seminarijoje.

1981 m. įstojo į pogrindyje veikusios Lietuvos jėzuitų provincijos naujokyną.

1982 m. apgynė fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją, kurią 1992 m. spalio 19 d. nostrifikavo Lietuvos mokslo taryba, Jonui Borutai suteikdama gamtos mokslų daktaro laipsnį.

1982 m. rugpjūčio 5 d. Skaistgirio šv. Jurgio bažnyčioje vyskupas Julijonas Steponavičius slapta jam suteikė kunigystės šventimus. Tais pačiais metais J. Boruta išvažiavo į Chmelnickį (Ukraina) ten dirbusiam kunigui jėzuitui Vytautui Merkiui padėti sielovadoje, bet po kelių mėnesių buvo priverstas grįžti į Lietuvą. Pogrindyje palaikė plačius ryšius su dvasininkais, ugdė seminaristus jėzuitus, vedė rekolekcijas įvairiose Lietuvos parapijose, taip pat – vienuolėms ir kunigams.

Suėmus pirmąjį Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos redaktorių kun. Sigitą Tamkevičių, SJ, 1983–1989 m. buvo šio leidinio vyriausiasis redaktorius. Per tą laiką parengtas ir išleistas dvidešimt vienas šio svarbaus leidinio numeris.

1983–1989 m. kun. J. Boruta – vienas iš seserų vienuolių teologijos ir katechetikos slaptųjų kursų vadovų.

Nuo 1989 m. – Vilniaus arkivyskupijos katechetikos komisijos (vėliau – centro) narys, Neakivaizdinės katechetų mokyklos prie VDU Teologijos fakulteto Vilniaus skyriaus dėstytojas bei globėjas, o nuo 1996 m. – šio skyriaus direktorius.

1991–2002 m. kun. J. Boruta dėstė Vilniaus kunigų seminarijoje. 1989–1990 m. buvo Vilniaus arkikatedros bazilikos vikaras, o 1990–1997 m. – Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius. 1991 m. atšventinus Vilniaus šv. Jonų bažnyčią tapo jos prefektu. Taip pat buvo vienas iš Religinės muzikos centro prie Šv. Kazimiero bažnyčios įkūrėjų, ilgametis ir nuoširdus šioje šventovėje rengiamų sekmadieninių religinės muzikos koncertų globėjas.

1992–2003 m. dėstė Bažnyčios istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, subūrė, įkvėpė ir globojo būrelį jaunų Bažnyčios istorijos tyrinėtojų. Entuziastingai domėjosi Bažnyčios Lietuvoje istorija, skatino ir rėmė jos tyrinėjimus, pats paskelbė ne vieną straipsnį įvairiais istorijos klausimais.

2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II Joną Borutą paskyrė Telšių vyskupu. Tų pačių metų sausio 20 d. įvyko vyskupo J. Borutos ingresas į Telšių vyskupijos katedrą.

Vysk. J. Boruta 2006 metais įsteigė Žemaičių Kalvarijos bazilikos Koleginę kapitulą.

Jo rūpesčiu 2006 m. spalio 8 d. Žemaičių Kalvarijos stebuklingasis Švč. M. Marijos paveikslas vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, o nuo 2008 metų liepos 2-oji visoje Lietuvoje švenčiama kaip Švč. Mergelės Marijos, Šeimų Karalienės, liturginė šventė.

Telšių šv. Antano Paduviečio parapijos dvasininkų ir parapijiečių siūlymu Telšių rajono savivaldybės taryba 2010 m. rugpjūčio 31 d. vysk. J. Borutai suteikė Telšių miesto garbės piliečio vardą.

Būdamas Telšių vyskupu, jis organizavo Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus minėjimus.

2002–2011 m. buvo LVK Liturginės komisijos pirmininkas. 2002–2014 m. pirmininkavo LVK Ekumeninių reikalų tarybai.

2016 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vysk. Joną Borutą pripažino Laisvės kovų dalyviu.

2017 m. vysk. J. Boruta popiežiui Pranciškui įteikė prašymą atsistatydinti iš Telšių vyskupo ordinaro pareigų. Nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. jis – Telšių vyskupas emeritas.

Apsigyveno Vilniaus, vėliau – Kauno jėzuitų namuose, 2022 m. rudenį persikėlė į Marijampolės Švč. Marijos globos namus.

1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 1998 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

2021 m. tapo Laisvės premijos laureatu.

Parengė knygą Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose (su kitais, 2002; 2017)

Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Paskelbė straipsnių iš atomo fizikos, atominės spektroskopijos (apie 40) ir Bažnyčios istorijos.

Apie J. Borutą sukurtas dokumentinis filmas Širdis pelenuos (1993, režisierius E. Zubavičius).

Vyskupas J. Boruta, SJ, 2014 m. apie save rašė: „Duok, Viešpatie, man visu savo gyvenimu vienytis su Tavo Sūnaus kančia ir mirtimi, kad būčiau vertas prisikelti naujam gyvenimui.“

Informaciją parengė Telšių vyskupijos kurija ir Centrinės Europos jėzuitai

Visą informaciją galite perskaityti čia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Apie saulę ir vandenis. Ieškoti išeities paskatino brangstanti elektra

Praėjusių metų elektros kainos svyravimai rinkoje privertė ne vieną atsakingo verslo subjektą ieškoti išeičių. Įvertinusi energetikos kainų kilimo tendencijas, UAB „Šilutės vandenys“ administracija ėmė svarstyti, kas gi bus artimiausioje ateityje. Išvada aiški, kad jų sunaudojamas elektros kiekis, o jie sunaudoja apie 2 mln. kilovatvalandžių per metus, pabrangs maždaug trigubai… Tokiu atveju turės brangti ir gyventojams bei įmonėms tiekiamas vanduo. Kitu atveju „Šilutės vandenų“ lauktų nemenki finansiniai sunkumai. Bendrovės administracija, jausdama atsakomybę dėl nepalankios situacijos, kreipėsi į savo steigėją – Šilutės

Avarijoje žuvo vyras

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasaris prasidėjo skaudžiais įvykiais. Vasario 7 d. rytą šalia Sakūčių k., Kintų sen., apsemtuose laukuose pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs automobilis „Audi A4“, kurio viduje rastas mirusio vyro, gim. 1974 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 7 d. naktį Švėkšnoje sustabdytas automobilis „Mitsubishi Carisma“, kurį vairavo neblaivus (2,29 prom.) ir teisės vairuoti neturintis vyras, gim. 1997 m. Vasario 8 d. naktį namuose Pašyšių k.,

Receptas Picos dienai artėjant: visą būrį pamaitinsite už 15 Eur

pica

Ketvirtadienį, vasario 9-ąją, minėsime Tarptautinę picos dieną. Tądien daugelis jos gerbėjų būtent ją užsisakys kavinėje ar į namus. Tačiau sostinės picerijose maža pica gali kainuoti ir 10 eurų, taigi, norint pamaitinti visą šeimą ar draugų kompaniją susidaro nemenka suma. Norintys sutaupyti gali ją išsikepti namuose –  skaičiuojama, kad ruošiant didesnį kiekį, naminė pica su kumpiu žmogui kainuoja apie 3 eurus. Picą kepti namuose – paprasta ir taupu Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad pica yra vienas populiariausių patiekalų,

Išmaniųjų elektros skaitiklių keitimas. Ką būtina žinoti?

išmanusis-skaitiklis

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegia išmaniuosius elektros skaitiklius, leidžiančius klientams sekti detalų elektros energijos suvartojimą ir pamiršti būtinybę nurašinėti skaitiklių duomenis. Nors naujovės ilgalaikėje perspektyvoje padės taupyti elektrą ir koreguoti vartojimo įpročius, gyventojams gali kilti klausimų dėl skaitiklių keitimo proceso, tikslumo ir suvartotos energijos fiksavimo. Skaitikliai sertifikuoti „Visi išmanieji elektros skaitikliai yra sertifikuoti pagal Europos Sąjungos direktyvose nustatytus standartus ir turi praeiti kokybės patikrą, o atkeliavę į Lietuvą yra dar kartą tikrinami išorinėje nepriklausomoje kokybės laboratorijoje, todėl vartotojai gali

Taip pat skaitykite