Vyriausybėje aptartas sveikatos sektoriaus pasirengimas galimoms grėsmėms

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir kitų valstybės institucijų bei kariuomenės atstovai Vyriausybėje su gydymo įstaigomis ir medikų organizacijomis kovo pabaigoje aptarė sveikatos sektoriaus atsparumo didinimą ir pasirengimą krizių bei karo padėties atvejams. Apskritojo stalo diskusijos formatu vykusiame pasitarime dalyvavo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė, SAM, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), gydymo įstaigų ir medikų organizacijų atstovai, taip pat visuomeninės organizacijos „Blue/Yellow“ misijos Ukrainoje dalyviai. Pasitarime aptartos valstybės institucijų atsakomybės sritys ir bendradarbiavimas, gydymo įstaigų galimybės ir poreikiai, medikų bendruomenių įsitraukimas stiprinant parengtį krizės ar karo padėties atvejams.

„Nors kartais gali būti sudėtinga numatyti, kada ir kokiu pavidalu gali įvykti krizinė situacija, tačiau pasiruošimas įvairiems grėsmių scenarijams, spragas pamatyti leidžiančios pratybos, nuolatinis žinių ir įgūdžių atnaujinimas bei kiti atsparumo stiprinimo darbai dėl to nėra mažiau prasmingi. Priešingai, būtinas bazinis pasirengimas, numatantis esminių valstybės funkcijų tęstinumą, institucijų ir visuomenės sąveiką galimų krizių atveju. Džiaugiuosi tuo, kad pastaraisiais metais tam daug dėmesio skiriama tiek atskirų institucijų ir įstaigų lygiu, tiek nacionaliniu mastu, gludinant tarpusavio bendradarbiavimą“, – pasitarimo metu kalbėjo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

NKVC atliko 14 pagrindinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų atsparumo situacijos vertinimą. Jo metu peržiūrėtas įstaigų pasirengimas užtikrinti veiklos tęstinumą esant įvairaus pobūdžio trikdžiams. Apibendrinus duomenis matyti, kad visos įstaigos turi medicininių priemonių resursus, su kuriais galėtų teikti paslaugas bent 1 mėnesį ir ilgiau. Tiesa, analizės metu paaiškėjo, kad vertinant kitus parametrus įstaigų pasirengimas nėra vienodas, tad kiekvienai iš jų labai svarbu šioje srityje spartinti pasirengimą.

Pasak SAM kanclerės Jurgitos Grebenkovienės, Lietuvos sveikatos sektorius stiprina parengtį visoms galimoms grėsmėms: branduolinėms, radiologinėms ir cheminėms avarijoms, didelio masto pramoninėms avarijoms, pavojingų užkrečiamųjų ligų epidemijoms, karo veiksmams ir kt.

„Ekstremaliosios situacijos atveju gydymo įstaigos turi mobilizuoti visus turimus išteklius ir veikti kaip vienas darnus mechanizmas. Todėl kartu su kitomis valstybės institucijomis, kariuomene ir medikų bendruomene nuolat išbandome ir tobuliname bendradarbiavimo algoritmus, investuojame į infrastruktūrą ir personalo apmokymus, kaupiame reikalingų atsargų rezervą. Visi šie procesai padės užtikrinti tinkamą pasirengimą galimoms grėsmėms“, – teigia SAM kanclerė.

Poreikiui turėti aiškų planą, kaip dirbti karo arba didelio masto nelaimės atveju, pritaria ir Jaunųjų gydytojų asociacijos narė Beatričė Vėliuvienė. „Jaunųjų gydytojų asociacija neseniai atliko apklausą, kuri parodė, kad medikų bendruomenė suvokia galimas grėsmes ir įgūdžių, kaip dirbti ekstremaliųjų situacijų sąlygomis, stiprinimo svarbą. Tačiau didelė dalis apklaustųjų nesijaučia pakankamai pasirengę dirbi ekstremaliųjų situacijų sąlygomis ir išsako mokymų poreikį“, – apskritojo stalo diskusijos metu teigė B. Vėliuvienė.

Stiprinant gydymo įstaigų personalo parengtį ekstremaliosioms situacijoms, 2024-2026 m. planuojama apmokyti apie 6 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų, o vien šiemet planuojamos šešios gydymo įstaigų ir Lietuvos kariuomenės pratybos.

Vyriausybės inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Akcijos „Saugom lydeką“ rezultatai: nustatyta 80 šiukščių žvejybos pažeidimų

Per šių metų vasario-balandžio mėnesiais vykusią akciją „Saugom lydeką“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė 278 žvejybos pažeidimus, iš jų 80 – šiurkštūs. Iš pažeidėjų paėmė 395 įrankius: 132 ne mėgėjų žvejybos, 254 – mėgėjų žvejybos ir 9 kitus įrankius. Paimtos 9 plaukiojimo priemonės, kuriomis buvo padaryti pažeidimai. Per akcijos laikotarpį pažeidėjų padaryta žala aplinkai siekia 41 503 eurus. Akcijos metu pareigūnai kryptingai siekė išaiškinti  daromus šiurkščius žvejybos pažeidimus, pvz., kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama draudžiamu laikotarpiu. Per akcijos

Prasidėjus audrų sezonui, draudikai perspėja vairuotojus: automobilis nėra amfibija

Lietuvą siaubusios liūtys ir kruša vėl pridarė nuostolių gyventojų automobiliams. Jie kentėjo nuo vėjo, krušos ir lietaus, o kartais – ir dėl neatsargaus pačių vairuotojų elgesio. Draudikai primena, ką reikėtų daryti patyrus nuostolių, ir pataria, kaip elgtis norint jų išvengti ateityje. Vasaros metu fiksuoja šimtus įvykių Draudimo bendrovės ERGO transporto ir žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, bendrovė jau fiksavo keliasdešimt žalų, sukeltų stiprios liūties. Kruša apgadino automobilių kėbulus, įskėlė stiklą, transporto priemonės nukentėjo ir dėl ant jų užkritusių

Nuo birželio 3 d. 60 000 savarankiškai dirbančiųjų gali negauti sveikatos priežiūros paslaugų

„Sodros“ duomenimis, vis dar yra 60 000 savarankiškai dirbančių žmonių, kurie pasinaudojo lengvata atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas dėl COVID-19 pandemijos ir šių įmokų nesumokėjo iki gegužės 1-osios. Bendra dėl pandemijos ir karantino atidėtų PSD įmokų skola yra 13,6 mln. eurų. Šiems skolininkams per asmenines „Sodros“ paskyras gegužę dar buvo papildomai siunčiami priminimai-raginimai susimokėti įmokas. Nesumokėjus per šią savaitę, nuo birželio 3 dienos bus pradėtas šių įsiskolinimų išieškojimas. Be to, šie PSD skolininkai bus laikomi nedraustais ir negalės pasinaudoti

Atšilus orams – nelaimių gausa

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia, kad per karščius daugėja skenduolių, gaisų namuose ir miškuose. Štai kokių nelaimių buvo gegužės 24-26 dienomis, savaitgalį. Galime tik būti ramesni, nes Šilutės rajoną šįkart nelaimės aplenkė. Meteorologai žada permainingus orus – bus karšta ir daug kritulių. Šiluma nežada trauktis ir šią savaitę. Prasideda aktyvus maudymosi vandens telkiniuose sezonas. Kad poilsio prie vandens telkinių neaptemdytų skaudūs įvykiai, ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų elgtis atsargiai ir saugiai. Šiemet vanduo jau pasiglemžė 34 gyvybes (pernai per tą

Taip pat skaitykite