Vyriausybė pritarė maisto kontrolės didinimui

Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymams vykdyti slaptus kontrolinius maisto pirkimus, drausti maisto klastojimą, didinti atsakomybę už maisto ruošimo pažeidimus.

Atitinkamos Maisto kontrolės įstatymo pataisos buvo parengtos atsižvelgiant į kitąmet visoje ES pradedamą taikyti reglamentą. Kad Vyriausybės patvirtintos pataisos įsigaliotų, jas dar turės priimti Seimas.

„Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai per slaptuosius pirkimus suteikiama galimybė nueiti į parduotuvę ir nusipirkti produktų, pažiūrėti, ar jie nėra tas suklastotas maistas, kas reikštų, jog įrašyti ne tie ingredientai, kurie  yra, naudojami pigesni ingredientai maisto produkte negu parašyta etiketėje. Tada ištraukti pažymėjimą ir sakyti – gerbiamieji, jūs pažeidėte įstatymą“, – pristatydamas projektą Vyriausybės posėdyje kalbėjo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Apibrėžiama maisto klastojimo sąvoka
Viena esminių naujovių – įvesta maisto klastojimo sąvoka ir numatyta atsakomybė maisto tvarkymo subjektams ir (ar) pateikusiems rinkai suklastotą maistą. Už tokius pažeidimus numatoma bauda nuo 3 tūkst. iki 14 tūkst. eurų. Šiuo metu teisiniai santykiai, susiję su maisto klastojimu, teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžti.
Nauja ir tai, kad numatomos baudos maisto tvarkymo subjektams, nevykdantiems VMVT reikalavimų pašalinti suklastotą maistą iš rinkos ar jį sunaikinti. Jiems būtų skiriama bauda nuo 3 tūkst. iki 7 tūkst. eurų. Jei suklastotas maistas padarytų žalos vartotojo sveikatai, maisto tvarkymo subjektui būtų skiriama bauda nuo 6 tūkst. iki 20 tūkst.
Įstatymo projektu būtų numatyta, kad jei suklastotas maistas sukeltų vartotojo mirtį, būtų skiriama ne didesnė negu 15 procentų bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ūkiniais metais, dydžio bauda, negalinti būti mažesnė nei 7 tūkst. eurų.

Baudų pokyčiai
Atsižvelgiant į baudų taikymo praktiką Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, padidinamos numatytos baudos, skiriamos, kai rinkai patiekiamas maistas ar su juo besiliečiantys gaminiai ir medžiagos nesaugūs vartotojo sveikatai ar gyvybei.
Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, patiekusiems rinkai nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, siūloma skirti įspėjimą arba baudą nuo 300 iki 3 tūkst. eurų. Šiuo metu už tokius pažeidimus skiriama bauda nuo 144 iki 1 448 Eur. Jeigu šis pažeidimas padarytų žalos vartotojo sveikatai, būtų skiriama bauda nuo 3 tūkst. iki 12 tūkst. Šiuo metu skiriama bauda nuo 1448 iki 11584 eurų.
Didės baudos ir už įpareigojimo nutraukti tokio maisto ar gaminių realizavimą nesilaikymą. Įsigaliojus įstatymo projektui baudos siektų nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. Eur (šiuo metu skiriama nuo 868 iki 4344 Eur baudos).
Nevykdantiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reikalavimų pašalinti nesaugų maistą iš rinkos ar jį sunaikinti, būtų skiriama bauda nuo 2 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Šiuo metu tokia bauda siekia nuo 1448 iki 5792 eurų. O maisto tvarkymo subjektams, nevykdantiems VMVT reikalavimų pašalinti suklastotą maistą iš rinkos ar jį sunaikinti, skiriama nuo 3 000 iki 7 000 eurų bauda.
Jei nesaugus maistas ar su maistu besiliečiantys nesaugūs gaminiai, medžiagos sukeltų vartotojo mirtį, maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams (tiekėjams) būtų skiriama bauda nuo 6 tūkst. iki 24 tūkst. Eur. Šiuo metu tokia bauda siekia nuo 5 792 iki 23 169 eurų.

Numatomi kontroliniai pirkimai
Į projektą įtrauktos ir naujos nuostatos, leisiančios VMVT atlikti kontrolinius (slaptuosius) pirkimus. Šiuo metu kontroliniai pirkimai maisto teisės aktuose nėra reglamentuoti.
Taip pat, siekiant mažinti administracinę naštą, tenkančią verslui, patikslinamos nuostatos, atsisakant nebetikslingo išankstinio valgiaraščių derinimo. Tačiau VMVT ir toliau  patikrinimų metu vertins vaikų ugdymo įstaigose patiekalų gaminimo, pateikimo reikalavimus.
Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 121, 122, 123, 124, 127 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 41, 42, 43 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. gruodžio 14 d. visoje ES oficialiai maisto kontrolei organizuoti bus pradėtas taikyti naujas reglamentas, pakeisiantis galiojusį oficialiai maisto kontrolei organizuoti taikomą teisinį reguliavimą.

Vyriausybė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Iš Hugo Šojaus dvaro parko bandė pavogti šviestuvus

Šeštadienį apie 11 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai gavo pranešimą iš pilietiško žmogaus, kad įtartini asmenys iš naujai rekonstruoto Šilutės Hugo Šojaus dvaro parko kėsinasi pavogti šviestuvus. Pareigūnai reaguodami į gautą informaciją ir iniciatyvaus žmogaus dėka šviestuvus sugebėjo išsaugoti, kurie ir toliau puošia parką, o kitus, kurie ,,nukentėjo“ perdavė Šilutės seniūnui Raimondui Steponkui. Kaip vėliau paaiškėjo, pilietiškas žmogus, kuris nenusisuko nuo galimai vykdomo nusikaltimo ir operatyviai sureagavo į įvykį yra šilutiškis – Pagėgių pasienio rinktinės vadas Rimantas Timinskis.

Teismo mediatorės – ir dvi Šilutės rūmų teisėjos

Teisminės mediacijos komisija į Teismo mediatorių sąrašą įrašė mediatorėmis panorusias tapti ir keliamus reikalavimus atitikusias Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Daivą Jazbutienę ir Liną Nainienę. Nuo šiol šiuose rūmuose dirba trys mediatorių statusą turintys darbuotojai – be paminėtų teisėjų ir teisėjo padėjėjas Martinas Duobinis. Tad nuo šiol sprendžiant ginčą galima rinktis mediatorių ir iš šių kandidatų. Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Lietuvoje gaisrus gesina daugiau nei tūkstantis ugniagesių savanorių

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių. „Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

Cigaretes iš Rusijos atgabeno garso kolonėlėje

Iš Kaliningrado srities mikroautobusu grįžtantis Jurbarko gyventojas į Lietuvą atvežė kontrabandinių rūkalų. Pagėgių pasieniečiai juos aptiko salono sienelės ertmėse ir garso kolonėlėje. Trečiadienį vakare VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pasieniečiai  Šakių rajono Grinaičių kaime, apie  keturis kilometrus nuo Ramoniškių kontrolės punkto, patikrinti sustabdė mikroautobusą „VW Transporter“ lietuviškais numeriais. 39-erių jurbarkiškis juo į Lietuvą  buvo ką tik įvažiavęs  iš Kaliningrado srities ir Ramoniškių punkte įveikęs muitinės patikrinimą. VSAT kriminalistams  „VW Transporter“  pasirodė įtartinas, todėl buvo atidžiau patikrintas. Paaiškėjo, kad