Vyriausybė pritarė maisto kontrolės didinimui

Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymams vykdyti slaptus kontrolinius maisto pirkimus, drausti maisto klastojimą, didinti atsakomybę už maisto ruošimo pažeidimus.

Atitinkamos Maisto kontrolės įstatymo pataisos buvo parengtos atsižvelgiant į kitąmet visoje ES pradedamą taikyti reglamentą. Kad Vyriausybės patvirtintos pataisos įsigaliotų, jas dar turės priimti Seimas.

„Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai per slaptuosius pirkimus suteikiama galimybė nueiti į parduotuvę ir nusipirkti produktų, pažiūrėti, ar jie nėra tas suklastotas maistas, kas reikštų, jog įrašyti ne tie ingredientai, kurie  yra, naudojami pigesni ingredientai maisto produkte negu parašyta etiketėje. Tada ištraukti pažymėjimą ir sakyti – gerbiamieji, jūs pažeidėte įstatymą“, – pristatydamas projektą Vyriausybės posėdyje kalbėjo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Apibrėžiama maisto klastojimo sąvoka
Viena esminių naujovių – įvesta maisto klastojimo sąvoka ir numatyta atsakomybė maisto tvarkymo subjektams ir (ar) pateikusiems rinkai suklastotą maistą. Už tokius pažeidimus numatoma bauda nuo 3 tūkst. iki 14 tūkst. eurų. Šiuo metu teisiniai santykiai, susiję su maisto klastojimu, teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžti.
Nauja ir tai, kad numatomos baudos maisto tvarkymo subjektams, nevykdantiems VMVT reikalavimų pašalinti suklastotą maistą iš rinkos ar jį sunaikinti. Jiems būtų skiriama bauda nuo 3 tūkst. iki 7 tūkst. eurų. Jei suklastotas maistas padarytų žalos vartotojo sveikatai, maisto tvarkymo subjektui būtų skiriama bauda nuo 6 tūkst. iki 20 tūkst.
Įstatymo projektu būtų numatyta, kad jei suklastotas maistas sukeltų vartotojo mirtį, būtų skiriama ne didesnė negu 15 procentų bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ūkiniais metais, dydžio bauda, negalinti būti mažesnė nei 7 tūkst. eurų.

Baudų pokyčiai
Atsižvelgiant į baudų taikymo praktiką Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, padidinamos numatytos baudos, skiriamos, kai rinkai patiekiamas maistas ar su juo besiliečiantys gaminiai ir medžiagos nesaugūs vartotojo sveikatai ar gyvybei.
Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, patiekusiems rinkai nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, siūloma skirti įspėjimą arba baudą nuo 300 iki 3 tūkst. eurų. Šiuo metu už tokius pažeidimus skiriama bauda nuo 144 iki 1 448 Eur. Jeigu šis pažeidimas padarytų žalos vartotojo sveikatai, būtų skiriama bauda nuo 3 tūkst. iki 12 tūkst. Šiuo metu skiriama bauda nuo 1448 iki 11584 eurų.
Didės baudos ir už įpareigojimo nutraukti tokio maisto ar gaminių realizavimą nesilaikymą. Įsigaliojus įstatymo projektui baudos siektų nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. Eur (šiuo metu skiriama nuo 868 iki 4344 Eur baudos).
Nevykdantiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reikalavimų pašalinti nesaugų maistą iš rinkos ar jį sunaikinti, būtų skiriama bauda nuo 2 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Šiuo metu tokia bauda siekia nuo 1448 iki 5792 eurų. O maisto tvarkymo subjektams, nevykdantiems VMVT reikalavimų pašalinti suklastotą maistą iš rinkos ar jį sunaikinti, skiriama nuo 3 000 iki 7 000 eurų bauda.
Jei nesaugus maistas ar su maistu besiliečiantys nesaugūs gaminiai, medžiagos sukeltų vartotojo mirtį, maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams (tiekėjams) būtų skiriama bauda nuo 6 tūkst. iki 24 tūkst. Eur. Šiuo metu tokia bauda siekia nuo 5 792 iki 23 169 eurų.

Numatomi kontroliniai pirkimai
Į projektą įtrauktos ir naujos nuostatos, leisiančios VMVT atlikti kontrolinius (slaptuosius) pirkimus. Šiuo metu kontroliniai pirkimai maisto teisės aktuose nėra reglamentuoti.
Taip pat, siekiant mažinti administracinę naštą, tenkančią verslui, patikslinamos nuostatos, atsisakant nebetikslingo išankstinio valgiaraščių derinimo. Tačiau VMVT ir toliau  patikrinimų metu vertins vaikų ugdymo įstaigose patiekalų gaminimo, pateikimo reikalavimus.
Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 121, 122, 123, 124, 127 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 41, 42, 43 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. gruodžio 14 d. visoje ES oficialiai maisto kontrolei organizuoti bus pradėtas taikyti naujas reglamentas, pakeisiantis galiojusį oficialiai maisto kontrolei organizuoti taikomą teisinį reguliavimą.

Vyriausybė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai