Vyriausybė pritarė energijos taupymo priemonių planui

Energetikos viceministrė Inga Žilienė. Energetikos min. nuotr.

Vyriausybėje šiandien pritarta Energetikos ministerijoms siūlomoms energijos taupymo priemonėms ir rekomendacijoms, kurios leistų per dvejus metus išlaidas energetinėms sąnaudoms sumažinti 800 mln. eurų.

Iš viso energetinio efektyvumo didinimui per paramos priemones 2021-2027 m. bus skirta 1,3 mlrd. eurų, iš jų viešajam sektoriui – 207 mln. eurų, gyventojams – 900 mln. eurų, verslui – 225 mln. eurų.

Planai

Planuojama, jog įpareigojus viešojo sektoriaus institucijas sunaudojamą energiją sumažinti 20 procentų per artimiausius dvejus metus.  Įgyvendinant siūlomas greitojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio taupymo rekomendacijas ir naudojant paramą energetinio efektyvumu didinimui, išlaidos elektrai ir šildymui viešajame sektoriuje per minėtą laikotarpį sumažės 100 mln. eurų.

Jei verslas ir gyventojai aktyviai naudosis teikiamomis valstybės paramos priemonėmis, rekomendacijomis ir keis energijos naudojimo įpročius, versle išlaidos elektrai ir šildymui per dvejus metus sumažėtų 300 mln. eurų, gyventojų – 400 mln. eurų.

Pasiremta rekomendacijomis

Planas parengtas remiantis Europos Komisijos, Tarptautinės energetikos agentūros bei Lietuvos energetikos agentūros rekomendacijomis, kitų šalių taupymo planų ir rekomendacijų analize bei valstybės valdomo turto duomenimis apie energetines sąnaudas.

Energetikos ministerijos duomenimis, daugiausiai energijos suvartojama pastatuose ir transporte, todėl efektyvumo priemonės nukreiptos į šiuos sektorius. Detaliai apie tai – prisegtame pristatyme (po straipsniu).

Energetikos ministerijos atlikta analizė rodo, jog didžiausius energetinius nuostolius patiriame dėl senos statybos ir žemo energetinio efektyvumo pastatų bei ilgus metus nevykusių investicijų. Tad didžiausią taupymo efektą duotų energijos nuostolių mažinimas, investicijas į pastatų energetinį efektyvumą derinant su greito poveikio taupymo priemonėmis, pavyzdžiui, karšto vandens išjungimu, šildymo temperatūros, perteklinės elektros galios, apšvietimo intensyvumo sumažinimu bei vartotojų elgsenos korekcijomis.

Mažins valstybės sąnaudas

Preliminariais skaičiavimais, augant energijos kainoms ir nesiėmus energijos taupymo priemonių, valstybės sąnaudos vien už šilumą ir elektrą šiemet gali siekti 250 mln. eurų. Palyginimui, Turto banko duomenimis, 2021 m. jos buvo 98 mln. eurų.

Centrinės valdžios institucijoms ir valstybės įmonėms bus nustatyti energijos sutaupymo tikslai, kurių pastarosios bus įpareigotos pasiekti per ateinančius dvejus metus. Jų pasiekimai bus stebimi Turto banko rengiamoje švieslentėje.

Turto banko 2020 m. duomenimis, nekilnojamąjį turtą iš viso valdė beveik 500 (494) valstybės institucijų ir įstaigų, kurių bendras plotas – 9,85 mln. kv. metrų. VĮ Turto bankas valdo kiek daugiau nei dešimtadalį, arba 12 proc., viso valstybės nekilnojamojo turto – iš viso apie 1,2 mln. kv. metrų. Savivaldybės valdo apie 9,44 mln. kv. metrų nekilnojamo turto.

Energetikos ministerijos inf.

2022 09 07_energijos taupymas ir rekomendacijos

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite