Vyriausybė nusprendė ilginti išmokų nukentėjusiems nuo COVID-19 terminą, plėsti paramos gavėjų ratą

Vyriausybė penktadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams tobulinti Užimtumo įstatymą ilginant subsidijų darbo užmokesčiui, darbo paieškos išmokų skyrimo terminą bei plečiant socialinės paramos gavėjų ratą.

Įstatymo projektu numatoma, kad išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie įtraukti į nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino sąrašą, skiriamos ir mokamos, kai savarankiškai dirbančio asmens paskutinio ataskaitinio mokestinio laikotarpio pajamos, palyginti su priešpaskutinio ataskaitinio mokestinio laikotarpio pajamomis, sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc. Nustatyti, kad išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims mokamos ne ilgiau kaip iki šių metų rugsėjo 30 d.

Be to, Vyriausybė pritarė siūlymui, kad subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu būtų mokama, kol tęsiasi Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas ir užimtam asmeniui paskelbta prastova, bet ne ilgiau kaip iki šių metų rugsėjo 30 d.
Taip pat nutarta, kad įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams, pirmąjį kalendorinį mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarytų 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (MMA), antrąjį kalendorinį mėnesį – 0,9 MMA, trečiąjį kalendorinį mėnesį – 0,7 MMA.

Be to, Vyriausybė nusprendė sudaryti galimybę darbdaviams vieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki šių metų liepos 31 d., gauti subsidiją darbo užmokesčiui už kiekvieną užimtą asmenį, kuriam buvo paskelbta prastova ne mažiau kaip 75 darbo dienas per pirmuosius 6 kalendorinius mėnesius nuo paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarytų 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip MMA.
Darbdaviai, įgyvendinantys remiamojo įdarbinimo priemones, darbo rinkoje papildomai remiamiems asmenims priskaičiuotą darbo užmokestį nuo šiol privalės mokėti atlikdami mokėjimo pavedimą. Visgi nustatoma pereinamojo laikotarpio nuostata, kad šis pakeitimas būtų taikomas mokant 2021 m. liepos mėnesio ir vėlesnių mėnesių darbo užmokesčius.
Taip pat nustatyta, kad darbo paieškos išmoka būtų mokama ne ilgiau kaip iki šių metų rugsėjo 30 d. Taip pat siūloma išplėsti šios išmokos gavėjų tikslinę grupę, nustatant, kad išmoką turi teisę gauti ir asmenys, kurių savarankiška veikla buvo išregistruota ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino.
Šio įstatymo projekto įsigaliojimo data – liepos 1 d.

Monika Grigutytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite