Vyriausybė griežtina atsakomybę neblaiviems vairuotojams

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Baudžiamojo kodekso (BK) ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimams, kuriais būtų griežčiau baudžiami asmenys, įkliuvę neblaivūs už vairo. Ministerija siekia, kad pažeidėjams neliktų paskatų vengti tikrintis blaivumą.

Pagal dabartinį reglamentavimą neblaivumo patikrinimo vengimas arba alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Nustačius vairuotojo kraujyje daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, vairuotojui BK numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Tuo tarpu vairuotojui atsisakius tikrintis blaivumą taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo vieno iki 2 tūkst. eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 4 metų.

„Spragos dabartiniame teisiniame reglamentavime sukuria prielaidas formuotis ydingoms situacijoms – leidžia neblaiviems vairuotojams jomis piktnaudžiauti. Šiandien asmens, sutinkančio tikrintis blaivumą, teisinė padėtis yra blogesnė nei asmens, kuris tokio patikrinimo vengia. Todėl griežtesnė atsakomybė, tiksliau jos neišvengiamumas, paskatins vairuotojų sąmoningumą nesėsti už vairo išgėrus“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Taip pat numatoma griežtesnė administracinė atsakomybė už vairavimą išgėrus. Vairuotojai, kurių kraujyje bus rasta 0,4-1,5 promilės alkoholio, baudos galės siekti 0,8-1,1 tūkst. eurų, o teisės vairuoti atėmimas galės trukti nuo 1 iki 1,5 metų.

Per pastaruosius 10 metų šimtui eismo įvykių tenkanti žuvusių ir sužeistų žmonių dalis mažai pakito – vidutiniškai kasmet dėl 100 neblaivių vairuotojų kaltės žūva 11 ir sužalojami 143 žmonės. Pažymėtina, kad 2017 metais šalies keliuose išaiškinta 9814 neblaivių vairuotojų, iš jų 5046 vairuotojams buvo nustatytas didesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 4321 vairuotojui nustatytas mažesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 447 vairuotojai vengė neblaivumo patikrinimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.