Vyndariai karštos vasaros nekeiksnoja

Jei kas ir pakeiksnoja besibaigiančią šių metų vasarą, tai ne Virkytų kaime (Švėkšnos sen., anapus plento – Žagatpurvių kaimas) įsikūrę vyndariai Tatjana ir Česlovas Ramoškos. Vyndariai sako, kad šiemet gerai ir gausiai užderėjo vyšnių, juodųjų, raudonųjų serbentų ir kitų uogų. Vaisiai žydėjo, gausiai mezgėsi, mat buvo pakankamai drėgmės, nenušalo žydėjimo metu. 

Vyndarė Tatjana Ramoškienė prie vėlyvųjų aviečių.

„Vynas turi subręsti“
Ant obelų pūpso lyg vynuogių kekės obuoliais aplipusios šakos. Gausu kriaušių. Neseniai nuskinti serbentai jau fermentuojasi nerūdijančio plieno statinėse. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų, šis procesas užtrunka apie 3-4 savaites, po jų vynas tebūna jaunas. O kad jaunas, tai ir pašėlęs! Pasak Tatjanos Ramoškienės, Božolė vyno šventė – jauno, kvailo vyno šventė. Padauginę tokio vyno neturėtų stebtis po to skaudančia galva.
„Vynas turi subręsti“, – sako Tatjana. Tam reikia mažiausiai pusės metų, o dar geriau – metų. Žinoma, kuo vynas ilgiau išlaikytas, tuo jis yra brandesnis. Vynas brandinamas tamsioje, vėsioje patalpoje.
„Vyndarys yra ne tik vyno darytojas, bet ir prižiūrėtojas. Padaryti vyną ir palikti jį pusmečiui prilygtų savižudybei. Be priežiūros paliktam vynui gali daug kas nutikti. Pavyzdžiui, į vyną patekus deguonies ir gausime ne vyną, bet kitą natūralų produktą– vaisių ar uogų actą Taigi, ramiai bręstantį vyną taip pat privalu prižiūrėti“, – sako Tatjana.

2004 m. įkūrę pirmąjį Lietuvoje šeimos vyno ūkį Tatjana ir Česlovas Ramoškos brandina
Vyną pagal 150 metų senumo šeimos tradicijas. Visiems Ramoškų šeimos vyno ūkyje pagamintiems vynams suteiktas tautinio paveldo sertifikatas, liudijantis, kad vyndarių vynas pagamintas naudojant tradicines technologijas, žaliavą, priedus, įrangą.
Uogų ir vaisių vyndariai užsiaugina savo ūkyje, juos skina tik rankomis.

Aviečių – mėgstamiausias
Pusiau saldus Česlovo aviečių vynas buvo pirmasis vyndarių gaminys, jis ir po bemaž kelių dešimtmečių tebėra favoritas, labiausiai paklausus.
Ramoškų ekologiniame ūkyje vėlyvosios avietės jau sirpsta, atrankiniu būdu jas pardėjo skinti, o svarainiams dar per anksti. Pasak T. Ramoškienės, aviečių ir svarainių vyną pagaminti sunkiausia. Ir avietės, ir svarainiai turi daug sunkiai suvaldomos rūgšties. Vyndariams sekasi „pažaboti“ rūgštį. Tatjana pripažįsta, kad didžiausias nuopelnas yra Česlovo. Jis skaito specialią literatūrą, žinias gilina užsienyje.
Ramoškų aviečių vynas yra daugkartinis Lietuvos vyno čempionato nugalėtojas, o 2013 m. laimėjo medalį parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“. Pernai aviečių vyno populiarumą sparčiai vytis pradėjo svarainių vynas. Šio gaminio populiarumas prasidėjo iškart, kai prieš trejus metus vyndariai jo nusivežė į kasmet organizuojamas „Vyno dienas“ Vilniuje. Pernai Ramoškų „Svarainių vynas“ buvo pripažintas geriausiu lietuvišku saldžiu vynu.
Vyndariai augina juodųjų ir raudonųjų serbentų. Juodųjų serbentų uogos savo sudėtimi ir skonio savybėmis labiausiai artimi vynuogėms. Iš juodųjų serbentų padarytas vynas būna labai intensyvaus aromato ir konsistencijos.

Virkytų kaime prie kelio Saugos-Švėkšna stovinčioje sodyboje šeimininkauja vyndariai Česlovas ir Tatjana Ramoškos.

2015-ieji – permainų metai
Šeimos vyno ūkis nuolat atnaujinamas, įsileidžiama vis naujų vėjų. Vyndariai džiaugiasi, kad prie šeimos vyno ūkio prisidėjo dukra Simona. Jaunas žmogus įnešė ir naujo požiūrio. Šį pavasarį nuspręsta dominavusį kaimišką stilių pakeisti šiuolaikiškesniu. Atsirado nauji informaciniai stendai, ant vyno butelių klijuojamos naujo stiliaus etiketės. Jas padaryti pasisiūlė maisto produktams pakuotes kurianti dizainerė.
Kartą paragavusi vyndarių pagaminto vyno ji tarstelėjo, kad butelio turinys yra geresnis negu jį reprezentuojanti etiketė. Dizainerė pasisiūlė ir sukūrė vyno kokybę ir skonį atitinkančių etikečių.
Šiemet vyndariai savo sodyboje atidarė vyno krautuvėlę, kurioje prekiaujama šeimos vyno ūkyje pagamintu vynu, čia laikomų bitučių suneštu medumi. Netrukus bus prekiaujama arbatžolėmis, uogienėmis, džemais ir prie vyno derančiais įvairiais gurmaniškais dalykais. Krautuvėlėje galima įsigyti ir dailiai supakuotą gurmanišką dovaną.
Vyndarių Ramoškų vynu prekiaujama ir parduotuvėje „Riktė“, Šilutėje. Tatjana Ramoškienė intriguoja, kad pasibaigus vasaros atostogų metui parduotuvėje „Riktė“ planuojama vynų degustacija.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 114

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo. Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Taip pat skaitykite