Vykdoma griežta judėjimo kontrolė. Keliauti galima tik išskirtiniais atvejais

Nuo šiandien, t. y. gruodžio 18 d., visose šalies savivaldybėse vykdoma judėjimo kontrolė. Tai reiškia, kad prie įvažiavimų į miestus įrengti stacionarūs kontrolės postai, kuriuose kontroliuojamos transporto priemonės.

Dalis įvažiavimų į miestą užtverti techninėmis priemonėmis, kitur įrengtos stebėjimo kameros ar stovi draudžiamieji ženklai. Žinoma, kad kiekviename poste budės mažiausiai du pareigūnai, didelio eismo intensyvumo postuose – viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, pasieniečiai, policijos rėmėjai, šauliai, taip pat apie 1500 karo policijos pareigūnų.

Iš viso Lietuvoje tokių kontrolės postų bus įrengta apie 250.

„Stengsimės padėti“

„Vykdant judėjimo kontrolę, pareigūnų tikslas nebus bausti. Kiekvieną situaciją aiškinsimės individualiai ir pirmiausiai stengsimės padėti bei paaiškinti įsigaliojusius judėjimo ribojimus,“ – Vyriausybėje nuotoliniu būdu vykusioje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Šį savaitgalį, visoje Lietuvoje patruliuos 920 ekipažų. Skelbiama, kad budės 670 policijos ekipažų, dar 250 ekipažų – kontrolės postuose. Paprastomis, ne švenčių, dienomis budės 750 ekipažų. Judėjimo kontrolei tarp savivaldybių vykdyti papildomai bus pasitelkta dar 60 policijos ekipažų, kurie tikrins judėjimo teisėtumą.

Preliminariai skaičiuojama, kad judėjimo ribojimų kontrolei užtikrinti prireiks apie 1,7 mln. eurų.

Judėjimas bus kontroliuojamas nuo gruodžio 18 d. 13 val. iki gruodžio 20 d. 21 val., nuo gruodžio 23 d. 13 val. iki 27 d. 21 val., taip pat nuo gruodžio 31 d. 13 val. iki sausio 3 d. 21 val. 

Jei žmonėms kyla klausimų, jie gali pasiskambinti policijos informacijos telefonu 8 700 60 000, darbo dienomis –  nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro. Savaitgaliais ir švenčių dienomis – nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro.

Kaip keliauti, kai būtina?

Keliauti bus leidžiama, jeigu reikia vykti į darbą, kuris yra kitoje savivaldybėje. Policijos aiškinimu, vienu automobiliu gali važiuoti tik bendradarbiai. Kartu keliaujantys asmenys turi pagrįsti, kad dirba kartu. Pavyzdžiui, parodant darbo pažymėjimus.

Svarbu tai, kad žmogus, kuris dirba kitoje savivaldybėje, į darbą turi vykti pats. Jo negali vežti šeimos nariai. Nevairuojantieji gali nuvykti viešuoju transportu arba su bendradarbiais.

Yra daugiau išimčių

Judėjimas leidžiamas, kai reikia vykti į oro, jūrų uostus, autobusų stotį ar sugrįžti iš jų. Tokiu atveju vykstantis asmuo turi turėti tarptautinį keliavimą pagrindžiančius dokumentus, pavyzdžiui, lėktuvo bilietą. Iš užsienio šalies grįžęs asmuo, jei jam netaikoma saviizoliacija, gali apsistoti toje savivaldybėje, kur turi nekilnojamo turto. Jeigu neturi – gali vykti pas giminaičius, su kuriais yra teisiškai susijęs. Pavyzdžiui, pas tėvus, seseris, brolius, sutuoktinius, vaikus, sutuoktinių vaikus.

Taip pat galima nuvykti į artimo giminaičio laidotuves kitoje savivaldybėje, dėl sveikatos priežiūros paslaugų ar dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių. Pavyzdžiui, žmogus rūpinasi artimaisiais, kurie serga ar negali pasirūpinti savimi patys. Vykti į kitas savivaldybes dėl sveikatos priežiūros paslaugų galima, tačiau rekomenduojama su savimi turėti vykimo tikslą pagrindžiančius dokumentus. Pavyzdžiui, elektroninį patvirtinimą iš sveikatos priežiūros įstaigos, jog tą dieną yra atliekama operacija ar pan.

Jeigu nėra kitų galimybių, į gydymo įstaigą leidžiama nuvežti šeimos ar namų ūkio nariui. Tačiau vairuojantis asmuo kitos savivaldybės teritorijoje negali išlipti iš savo transporto priemonės.

Vaikams negalima pas senelius

Nurodyta, kad vežti vaikus į kitą savivaldybę, pavyzdžiui, pas senelius, negalima. Taip pat negalima jų palikti ir pas giminaičius toje pačioje savivaldybėje.

Policijos pareigūnų aiškinimu, parsivežti vaikus iš kitos savivaldybės leidžiama, tačiau pareigūnai kiekvieną situaciją vertins individualiai. Reikšminga tai, kad net ir leidus pasiimti vaikus, su giminaičiais kontaktuoti negalima.

Leidžiama vaikus vežti ir į darželį, kuris yra kitoje savivaldybėje. Tokiu atveju būtina turėti ugdymo paslaugų sutartį.

Kiti ribojimai

Vyriausybės nurodymu, bendrauti gali tik vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariai. Negalimi artimi kontaktai tarp daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių.

Viešose vietose galima būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėse.

Asmeninės šventės viešose ir privačiose erdvėse gali vykti tik jei jose dalyvauja ne daugiau nei vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariai.

Karantino metu veiks tik būtinųjų prekių parduotuvės. Draudžiama parduotuvių, įskaitant parduotuves prekybos ir pramogų centruose, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veikla.

Išskyrus parduotuves, kurių pagrindinė veikla yra maisto, pašarų gyvūnams, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas.

Tai negalioja internetinei prekybai, kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose. Lauke galima prekiauti eglutėmis ir kitais medeliais, skirtais šventėms.

Draudžiama teikti grožio ir kitas paslaugas, kurių teikimo metu būtinas ilgesnis nei 15 minučių kontaktas tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo. Draudžiama ir apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtų patalpų nuoma, subnuoma ar panauda, skirta privatiems renginiams, šventėms ar kitiems susibūrimams organizuoti.

Paslaugų, kurios nėra draudžiamos, teikimo vietose turi būti užtikrinamas 10 kv. m plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo ir užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos sąlygos.

Kaukės

Visose viešose vietose privalomos apsauginės veido kaukės asmenims nuo 6 metų. Kaukę būtina dėvėti apgyvendinimo vietų bendrojo naudojimo patalpose. Rekomenduojama dėvėti kaukę ir privačioje asmeninėje šventėje, jei tokia rengiama, ar bendraujant su kitos šeimos nariais.

Kaukė nebūtina asmenims, kai jie sportuoja; aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems sportininkams, teisėjams, instruktoriams. Taip pat neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti jo sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį. Išimtys taikomos, kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu, išskyrus šeimos narius.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite