Vokalinių ansamblių ir chorų apžiūroje – keturiolika kolektyvų

Penktadienio vakarą Šilutės kultūros ir pramogų centre vykusioje rajono vokalinių ansamblių ir chorų apžiūroje dalyvavo trys chorai ir vienuolika vokalinių ansamblių. Šiais metais vokalinių ansamblių grupėje debiutavo dainininkės iš Gardamo. Atlikėjus vertino Klaipėdos muzikos centro mišraus choro „Aukuras“ vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas.

Juknaičių moterų vokalinis ansamblis „Vėjūnė“ (vadovė Jūratė Šukienė).

Skambios chorų dainos
Ansamblių vertintojas Alfonsas Vildžiūnas pasidžiaugė dideliu rajono saviveiklininkų būriu, palinkėjo pamiršti, kad vyksta apžiūra, ir dainuoti iš visos širdies su meile sau ir žiūrovams.
Dainavo chorai: Šilutės kultūros ir pramogų centro mišrus kamerinis choras ,,Vox Libri“ (vadovė Rasa Golubovskienė); Šilutės mišrus choras „Pamario aidas“ (vadovė Nijolė Sniečkuvienė) ir Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos mišrus choras „Heidė“ (vadovas Valteris Matulis).
Visi trys kolektyvai ir jų vadovai gerai pažįstami Pamario krašto žiūrovams, nes dažnai koncertuoja Kultūros ir pramogų centro renginiuose, šventėse. Žiūrovai negailėjo plojimų, vadovams įteikta gėlių.

Kintų moterų vokalinis ansamblis „Nendra“ (vadovė Laima Bušininkienė).

Vienuolika ansamblių
Vėliau atlikėjai persikėlė į Kultūros ir pramogų centro antrojo aukšto fojė, prie fortepijono. Daugiau negu dvi valandas skambėjo ansambliečių atliekamos lietuvių liaudies ir kompozitorių sukurtos dainos. Valerijonas Krutikovas pristatė Žemaičių krašto etnokultūros centro moterų vokalinį ansamblį „Raskila“, kuriam pats vadovauja. Dainavo Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Žolyna“, vadovaujamas Loretos Mieliulytės. Kolektyvai atliko po dvi dainas.
Po jų dainavo naujas kolektyvas iš Gardamo „Aušrinė“, vadovaujamas Linos Balčiauskienės. Kintų moterų vokalinis ansamblis „Nendra“ dainavo skambant būgnams, antrajai dainai vadovė Laima Bušininkienė akompanavo akordeonu.
Dageliui renginių lankytojų neblogai pažįstamas Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos vokalinis ansamblis „Kvietkelis“ (vadovas Antanas Kmita). Usėnų moterų vokalinis ansamblis „Smiltė“ (vadovė Dalia Svirskaitė) sulaukė gausių žiūrovų plojimų. Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys visoms ansamblio dainininkėms ir vadovei padovanojo po rožės žiedą. Nuo jo neatsiliko Juknaičių seniūnijos seniūnas Alfredas Gaubys, įteikęs po rožę juknaitiškėms iš vokalinio ansamblio „Vėjūnė“ (vadovė Jūratė Šukienė).
Žiūrovų mėgiamas Šilutės kultūros ir pramogų centro mišrus vokalinis ansamblis „Mingė“, jam vadovauja Regina Jokubaitytė. Žiūrovai negailėjo „Mingei“ plojimų. Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“ su vadove Aušra Šlažiene taip pat gerai žinomas. Dainavo Saugų moterų vokalinis ansamblis „Vakarė“ (vadovė Danguolė Žilionienė).
Vakaro pasirodymus užbaigė Šilutės kultūros ir pramogų centro moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vadovė Gražina Liaudanskienė).

Bendrai nuotraukai sustojo ansamblių ir chorų vadovai.

Po visų ansamblių pasirodymo nuskambėjo bendra daina „Vieškelėliu užmirštu aš į tėviškę grįžtu…“ Dainavo choristai, ansambliečiai ir žiūrovai. Artėjant Lietuvos šimtmečio jubiliejui daina skambėjo švelniai ir viltingai.
Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė ir Žemaičių krašto etnokultūros centro direktorius Valerijonas Krutikovas pakvietė vadovus ateiti į improvizuotą sceną ir padėkojo koletyvų nariams, jų vadovams už nuoširdų darbą, kultūros puoselėjimą rajone ir už jo ribų, įteikė padėkos raštus ir gėlių.
Rožių buvo įteikta ir renginio vedėjai Linai Balčiauskienei bei Kultūros ir pramogų centro direktorei Jūratei Pancerovai už svetingą priėmimą.
Šventė baigėsi, apžiūros dalyviams liko laukti įvertinimo rezultatų.
Biruta Jakštytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų