Vokalinių ansamblių ir chorų apžiūroje – keturiolika kolektyvų

Penktadienio vakarą Šilutės kultūros ir pramogų centre vykusioje rajono vokalinių ansamblių ir chorų apžiūroje dalyvavo trys chorai ir vienuolika vokalinių ansamblių. Šiais metais vokalinių ansamblių grupėje debiutavo dainininkės iš Gardamo. Atlikėjus vertino Klaipėdos muzikos centro mišraus choro „Aukuras“ vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas.

Juknaičių moterų vokalinis ansamblis „Vėjūnė“ (vadovė Jūratė Šukienė).

Skambios chorų dainos
Ansamblių vertintojas Alfonsas Vildžiūnas pasidžiaugė dideliu rajono saviveiklininkų būriu, palinkėjo pamiršti, kad vyksta apžiūra, ir dainuoti iš visos širdies su meile sau ir žiūrovams.
Dainavo chorai: Šilutės kultūros ir pramogų centro mišrus kamerinis choras ,,Vox Libri“ (vadovė Rasa Golubovskienė); Šilutės mišrus choras „Pamario aidas“ (vadovė Nijolė Sniečkuvienė) ir Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos mišrus choras „Heidė“ (vadovas Valteris Matulis).
Visi trys kolektyvai ir jų vadovai gerai pažįstami Pamario krašto žiūrovams, nes dažnai koncertuoja Kultūros ir pramogų centro renginiuose, šventėse. Žiūrovai negailėjo plojimų, vadovams įteikta gėlių.

Kintų moterų vokalinis ansamblis „Nendra“ (vadovė Laima Bušininkienė).

Vienuolika ansamblių
Vėliau atlikėjai persikėlė į Kultūros ir pramogų centro antrojo aukšto fojė, prie fortepijono. Daugiau negu dvi valandas skambėjo ansambliečių atliekamos lietuvių liaudies ir kompozitorių sukurtos dainos. Valerijonas Krutikovas pristatė Žemaičių krašto etnokultūros centro moterų vokalinį ansamblį „Raskila“, kuriam pats vadovauja. Dainavo Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Žolyna“, vadovaujamas Loretos Mieliulytės. Kolektyvai atliko po dvi dainas.
Po jų dainavo naujas kolektyvas iš Gardamo „Aušrinė“, vadovaujamas Linos Balčiauskienės. Kintų moterų vokalinis ansamblis „Nendra“ dainavo skambant būgnams, antrajai dainai vadovė Laima Bušininkienė akompanavo akordeonu.
Dageliui renginių lankytojų neblogai pažįstamas Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos vokalinis ansamblis „Kvietkelis“ (vadovas Antanas Kmita). Usėnų moterų vokalinis ansamblis „Smiltė“ (vadovė Dalia Svirskaitė) sulaukė gausių žiūrovų plojimų. Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys visoms ansamblio dainininkėms ir vadovei padovanojo po rožės žiedą. Nuo jo neatsiliko Juknaičių seniūnijos seniūnas Alfredas Gaubys, įteikęs po rožę juknaitiškėms iš vokalinio ansamblio „Vėjūnė“ (vadovė Jūratė Šukienė).
Žiūrovų mėgiamas Šilutės kultūros ir pramogų centro mišrus vokalinis ansamblis „Mingė“, jam vadovauja Regina Jokubaitytė. Žiūrovai negailėjo „Mingei“ plojimų. Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“ su vadove Aušra Šlažiene taip pat gerai žinomas. Dainavo Saugų moterų vokalinis ansamblis „Vakarė“ (vadovė Danguolė Žilionienė).
Vakaro pasirodymus užbaigė Šilutės kultūros ir pramogų centro moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vadovė Gražina Liaudanskienė).

Bendrai nuotraukai sustojo ansamblių ir chorų vadovai.

Po visų ansamblių pasirodymo nuskambėjo bendra daina „Vieškelėliu užmirštu aš į tėviškę grįžtu…“ Dainavo choristai, ansambliečiai ir žiūrovai. Artėjant Lietuvos šimtmečio jubiliejui daina skambėjo švelniai ir viltingai.
Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė ir Žemaičių krašto etnokultūros centro direktorius Valerijonas Krutikovas pakvietė vadovus ateiti į improvizuotą sceną ir padėkojo koletyvų nariams, jų vadovams už nuoširdų darbą, kultūros puoselėjimą rajone ir už jo ribų, įteikė padėkos raštus ir gėlių.
Rožių buvo įteikta ir renginio vedėjai Linai Balčiauskienei bei Kultūros ir pramogų centro direktorei Jūratei Pancerovai už svetingą priėmimą.
Šventė baigėsi, apžiūros dalyviams liko laukti įvertinimo rezultatų.
Biruta Jakštytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti