„Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą

Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, užderi kitos.

Pasak Rolando Lančicko, savo šeimos ūkiui modernizuoti jis gavo beveik 15 tūkst. eurų paramos. Karolinos Baltmiškės nuotr.

Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo

2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę.

„Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau domėtis uogininkyste. ,,Ant bangos“ buvo šilauogės. Tada jos nebuvo dažnos ant vartotojų stalo, o jų auginimas skambėjo gana patraukliai ir egzotiškai. Šia idėja pasidalijau su tėvais. Jie tam pritarė, o Rūtos mama ir savo žemę padovanojo. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Rūtos močiutė buvo gavusi tris hektarus žemės. Ją perpus padalijo abiem savo vaikams. Tad žmonos mamos dalyje ir kuriame savo ūkį. Tėvai padėjo įsigyti ir pirmuosius šilauogių krūmelius. Tada nusipirkome šimtą sodinukų, – apie ūkininkavimo pradžią pasakoja Rolandas ir priduria, kad nors jis užaugo Anykščiuose, bet vaikystė ir paauglystė prabėgo dirbant ūkiškus darbus. – Močiutė net dalgiu pjauti išmokė. Visai neseniai, kai per vieną renginį sušneko, kad jaunimas nebežino, kas yra dalgis, sakau, duokite man. Pasipusčiau ir išpjoviau pradalgę.“

Ūkį modernizavo pasinaudodamas parama

2014 metais R. ir R. Lančickai įregistravo ūkį. Uogyną papildė gervuogėmis, trešnėmis, avietėmis, vyšniomis, slyvomis. Šiais metais atnaujino ir dalį šilauogyno. „Dalį anuomet pasodintų ir nelabai derlingų krūmų teko keisti. Tada, kai pirkome sodinukus, per mažai buvo informacijos apie šilauogių veisles. Ir veislių tiek nebuvo, kiek dabar. Be to, anuometinės veislės mūsų klimato sąlygoms nelabai buvo ir pritaikytos. O pasirodo, jei viena veislė puikiai auga Žemaitijoje ar Dzūkijoje, nereiškia, kad jai bus tinkama Aukštaitijos žemė ir klimatas“, – pastebėjimais dalijasi pašnekovas.

Šiuo metu Lančickų uogynai užima apie 1,2 ha. „Pernai apsisprendžiau kreiptis paramos ūkiui modernizuoti. Nors pažįstami man patarė naudotis konsultantų paslaugomis, bet nutariau pats pildyti paraišką. Išsikėliau sau iššūkį: jei jie gali surašyti, negi aš negaliu? Juk apie savo ūkį tikrai geriau už pačius profesionaliausius konsultantus žinau. Žinau, ko ūkiui reikia, kokius tikslus puoselėju. Tad ėmiausi darbo. Išsiaiškinau, kad man geriausiai tinka Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama smulkiesiems ūkiams“. Išstudijavau įstatymus, paramos teikimo taisykles, pasikonsultavau su paramą gavusiais ūkininkais ir užpildžiau paraišką. Po kurio laiko sužinojau, kad man skiriama parama.

Ūkiui modernizuoti gavau beveik 15 tūkst. eurų paramą. Pasinaudodamas ja nusipirkau traktoriuką, žoliapjovę, frezą, uogų vėsinimo ir sodo priežiūros įrangą. Technika labai paspartina darbus. Ypač šiemet, kai žolei augti ir drėgmės, ir šilumos buvo užtektinai, – paramos nauda pasidžiaugia ūkininkas. – Vėsinimo įranga prailgina uogų realizavimo laiką. Jos neturint, kad ir kaip sparčiai suktumeisi, dalies derliaus netenki. Šviežios uogos, ypač avietės, labai greitai praranda savo išvaizdą. Jos sukrinta, išskiria sultis. Visuomet klientus perspėju, kad avietės nemėgsta laukti, kol bus suvalgytos ar paruoštos žiemai. Būna atvejų, kai žmogus nusiperka uogų, parsivežęs palieka per naktį mašinoje, o ryte pamatęs apgedusias puola priekaištauti. Kiekvienam savo pirkėjui paaiškinu: jei iškart neturi laiko jų sutvarkyti, geriau nepirk.“

Uogyne dirba tik šeima

„Kadangi „Vitaminų ūkis“ yra šeimos ūkis, jame šeima ir dirbame. Žmonių nesamdome nei uogynams prižiūrėti, nei uogoms skinti, nei joms realizuoti. Viską darome patys. Pirmiausia taip patikimiau. Pavyzdžiui, reikia mokėti atpažinti prisirpusias šilauoges. Jei uoga mėlyna, dar nereiškia, kad ji išsirpusi. Nemokėdamas atskirti žmogus priskina neišsirpusių uogų, o paskui priekaištauja, kad jos per rūgščios.

Ir derlių patogiau patiems realizuoti. Dalį derliaus parduodame pasinaudodami internetu. Surenkame užsakymus ir nuvežame į namus. Dalį šviežių uogų parduodame kavinėms ir restoranams. Praėjusiais metais uogas pradėjome tiekti vaikų darželiams, prisiimdami labai didelę atsakomybę, skatinančią ypač pasitempti dėl uogų kokybės, – patirtimi dalijasi ūkininkas. – Mūsų vizija – plėtoti tausojantį ūkininkavimą.“

Ir nors „Vitaminų ūkis“ nėra sertifikuotas kaip ekologinis, bet, kaip teigia ūkininkas, chemikalų uogynų priežiūrai jie nenaudoja. „Žinoma, dėl to paprastai derlius būna mažesnis, bet man svarbu, kad tiek aš, tiek mano klientai valgytų be chemikalų užaugintas uogas“, – pabrėžia Rolandas.

Derlingumui didinti ūkininkas ieško kitų būdų. „Prieš dvidešimt metų niekas nė negalvojo apie laistymo sistemų uogynuose įrengimą ar plėvelių tiesimą, o dabar be viso to uogininkystės ūkis nebeįsivaizduojamas. Ir savo šilauogyne esu įsirengęs laistymo sistemą. Visus darbus paspartina moderni technika ir įranga. Per pastaruosius metus labai stipriai pasikeitė žmonių požiūris į ūkininkavimą“, – pokyčius apibūdina R. Lančickas.

Kaip teigia pašnekovas, modernėjantis ūkininkavimas padeda ūkio darbus suderinti su darbu valstybės tarnyboje. Rolandas dirba Anykščių rajono savivaldybės Andrioniškio seniūnijos seniūnu, Rūta – Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.

Užsak. Nr. 2020/89.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite