Visuomenei naudingų darbų vieni vengia, kitiems tai – pramoga

Šilutės r. savivaldybės seniūnijose sudarytos pašalpų teikimo komisijos, kurios, kilus įtarimams dėl galimo piktnaudžiavimo valstybės gerumu, tikrina pašalpos gavėjų gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą. Vainuto seniūnijos pašalpų teikimo komisija renkasi kiekvieną mėnesį.

Vainuto seniūnijos pašalpų teikimo komisijos posėdyje dalyvavo M. R. Miliauskienė, Sigita Ežerinskienė, Lina Juzaitienė, Vitalijus Mockus, Elena Žąsytienė, Kristina Užpelkienė.

Nuo 2014 m. socialinių pašalpų teikimą kaip savarankišką funkciją perdavus savivaldybėms, daugiau atsirado teisių ir atsakomybės skiriant socialines pašalpas. Skiriant paramą laikomasi socialinio teisingumo principo – ją turi gauti tie, kuriems jos labiausiai reikia.
Jau ne pirmi metai galioja tvarka, kad socialines pašalpas ir vienkartines išmokas iš Savivaldybės biudžeto gaunantys asmenys už tai turi padirbėti visuomenės naudai.
Skaičiai
Vainuto seniūnijoje per sausio mėnesį gauti 74 prašymai įvairioms pašalpoms gauti. Labiausiai nepasiturintys gyventojai rašo prašymus maisto paketams iš intervencinių maisto atsargų – sausį priimti 88 prašymai.
Pernai maisto paketų prašė 123, panašu, kad ir šiemet sąrašas dar pailgės.
Sausį už pašalpas visuomenei naudingų darbų dirbo 31 pašalpų gavėjas, pernai per tą patį laikotarpį – 42 asmenys.
Už pašalpas – 8 pusdieniai darbo
Vainuto seniūnijos socialinio darbo organizatorė Marta Rūta Miliauskienė sako, kad pašalpos gavėjai turi atidirbti 8 pusdienius per mėnesį. Socialinės pašalpos skiriamos 3 mėnesiams, atidirbti visuomenei naudingą darbą reikia iki pašalpos pratęsimo kitiems 3 mėnesiams. Neatvykusiam dirbti ar atidirbusiam ne visą laiką pašalpos gavėjui pašalpa už neatidirbtą mėnesį nemokama. Į tokį sąrašą pakliuvo keli Vainuto seniūnijos gyventojai, gaunantys pašalpas, bet už jas neatidirbę nustatytų 8 pusdienių.
Vengiantiems darbo
Vengę atidirbti už pašalpas kviečiami į seniūnijos pašalpų teikimo komisijos posėdį. Sausio mėnesį vykusiame posėdyje komisija nesulaukė nė vieno kviestojo pašalpos gavėjo. Tačiau taip būna ne visada. Dažnai pašalpos gavėjai pateikia įvairiausių pasiteisinimų. Jiems išsakyti nevengia „paimti ant drąsos“.
Šįkart nepalankus sprendimas priimtas vienam Balčių kaimo gyventojui. Pašalpos gavėjas, neatvykęs atidirbti nė vieno iš 8 pusdienių, neatvyko ir į komisijos posėdį. Neatvykęs į posėdį ir nepateikęs savo argumentų, kas jam sutrukdė dirbti visuomenei naudingą darbą, Balčių kaimo gyventojas už sausio mėnesį negaus 102 eurų.
Vainuto seniūnijos socialinės darbuotojos sakė sulaukusios vieno pašalpos gavėjo sesers, gyvenančios kitame rajone, skambučio. Moteris piktinosi, kad jos broliui, neatvykusiam dirbti visuomenei naudingų darbų, pašalpos suma nebuvo pakeista maisto produktais. Socialinio darbo organizatorė M. R. Miliauskienė aiškina, kad tokios praktikos Šilutės savivaldybėje nėra. Jei vienišas žmogus, gaunantis pašalpą, už ją neatidirba kurį nors mėnesį, pašalpa už tą laikotarpį nemokama.
Kitaip yra, jei pašalpos gavėjas augina vaikus. Neatvykusiai dirbti visuomenei naudingų darbų už paskirtą pašalpą vainutiškei pašalpos suma buvo pervesta į maisto produktų parduotuvę „Egmina“. Du vaikus auginanti moteris už jai skirtos pašalpos sumą iš parduotuvės pasiėmė maisto produktų.
Pasak M. R. Miliauskienės, kiekvienam reikia kaskart priminti, kartais net skaudžiau įgelti, kad nepiktnaudžiautų ir neprarastų pašalpos.
Pasitaiko, kad pašalpų gavėjai baksnoja vieni į kitus. Girdi, kaimynas neina, neisiu ir aš. Tačiau taip atsikalbinėjantys ir vengiantys bent kiek padirbėti už gaunamą paramą nežino, kad visuomenei naudingų darbų neinantis dirbti turi medicininę pažymą apie nedarbingumą.
Pasak M. R. Miliauskienės, ne visi gali dirbti numatomus visuomenei naudingus darbus. Tokiu atveju būtina pristatyti pažymą apie sveikatą ar medicininės komisijos nustatytą nedarbingumą.
Socialinė darbuotoja darbui su rizikos šeimomis Lina Juzaitienė sako, kad kiekvienoje šeimoje būna vis kitokia situacija. Ji pamena, kad pašalpą būtų praradusi viena Lolytės kaimo šeima. Išsiaiškinusi, kad pašalpos gavėjas jaučiasi ne itin oriai, dirbdamas visuomenei naudingą darbą, dirbti pasiūlė mažus vaikus auginančiai jo žmonai. Moteris sutiko – prižiūrėti gėlynus, plauti bendruomenės namų langus kartu su kitomis moterimis jai buvo priimtina. Daug laiko namuose su vaikais praleidžianti moteris tokį darbą priėmė kaip pramogą.

Laima PUTRIUVIENĖ

6 komentarai

  • as

    patikrinkit saugu sen barvu kaimo gyventojus perka automobilius is pasalpu

  • Noriu

    Noriu pagirti seniūną Vitalijų Mockų, šaunus žmogus, visus žmogelius vardais vadina, gerai pažįsta, ten jau koks niekadėjas pašalpos negaus. Iš viso seniunija turi geru darbuotoju, Miliauskienė labai puiki, nuoširdi moteris. Jie ten turi “Gerumo namus”, seniūnas jiems pagelbsti. Ten tokia Anelė Lileikienė ir kitos moterys labai rūpinasi vargstanciais. Prieš Kalėdas nebuvo užmirštų ir neaplankytų. Linkiu visiems sveikatos. Už gerumą Dievas atlygins.

  • Pritariu

    Pasisekė Vainutui su seniunu Vitalijum Mockum – kitur tokio neturi, bet pavydėt gal nereikia. Tik palinkiu jam ir jo kolektyvui sveikatos, dėkingumo iš tų, kuriems padeda, kuriais rūpinasi.

  • Moterims

    Rods busite moteriskės nusižiurėję seniuną Vitalijų, kad giriat nesustodamos. Nors jis seniunauja daug metu, toks žmogus gerai.

  • Oho

    Skaitau ir juokas ima, kažkoks vyras pavydi seniunui Vitalijui Mockui, kuri gria už gerus darbus. Kas žino, ar giria moterys, nes aš ką tik pagyriau, bet esu vyras. Sekmes seniunui.

  • Oho

    Nedekingas darbas neskirti pasalpos. Juk visiems geras nebusi. Bet turi būti tvarka, turtingieji negali gauti paramos, kurios jam nereikia. O kad turi atidirbti už pasalpas – gerai, nes pinigai is dangaus nekrenta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nenustatyta

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami šios ligos atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta. Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra

Už pramogavimą vandens motociklais po Krokų lanką gresia baudos

Prieš keletą dienų Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, surengę  akciją „Poilsiauk atsakingai“,  Šilutės rajone, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, pastebėjo du asmenis, plaukiojančius vandens motociklais. Pasitelkus gausesnes aplinkosaugos pareigūnų pajėgas plaukiojimas draustinyje vandens motociklais buvo sustabdytas. Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų

25 tūkstančiai eurų renginiams

Šilutės r. savivaldybės tarybai siūloma svarstyti, kokiems strateginiams rajono renginiams paskirstyti 25 tūkstančius eurų iš Savivaldybės biudžeto. Tai – keturi tradiciniai nevyriausybinių organizacijų renginiai. Visuomeninei organizacijai „Forumas“, kuri rengia kasmetinį tarptautinį  Žuvienės virimo čempionatą, siūloma skirti 15 000 Eur. VšĮ „Kintai Arts“, jos Kintų muzikos festivaliui – 4000 Eur. Asociacijai „Pamario vakarai“, kuri organizuoja Rusnės festivalį, – 5000 Eur, Šilutės sportinių šokių klubui „Lūgnė“, rengiančiam  sportinių šokių konkursą „Pamario pora“, – 1000 Eur. Ar pritarti projektui, svarstys Savivaldybės taryba. Parengta

Taip pat skaitykite