Visuomenei naudingų darbų vieni vengia, kitiems tai – pramoga

Šilutės r. savivaldybės seniūnijose sudarytos pašalpų teikimo komisijos, kurios, kilus įtarimams dėl galimo piktnaudžiavimo valstybės gerumu, tikrina pašalpos gavėjų gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą. Vainuto seniūnijos pašalpų teikimo komisija renkasi kiekvieną mėnesį.

Vainuto seniūnijos pašalpų teikimo komisijos posėdyje dalyvavo M. R. Miliauskienė, Sigita Ežerinskienė, Lina Juzaitienė, Vitalijus Mockus, Elena Žąsytienė, Kristina Užpelkienė.

Nuo 2014 m. socialinių pašalpų teikimą kaip savarankišką funkciją perdavus savivaldybėms, daugiau atsirado teisių ir atsakomybės skiriant socialines pašalpas. Skiriant paramą laikomasi socialinio teisingumo principo – ją turi gauti tie, kuriems jos labiausiai reikia.
Jau ne pirmi metai galioja tvarka, kad socialines pašalpas ir vienkartines išmokas iš Savivaldybės biudžeto gaunantys asmenys už tai turi padirbėti visuomenės naudai.
Skaičiai
Vainuto seniūnijoje per sausio mėnesį gauti 74 prašymai įvairioms pašalpoms gauti. Labiausiai nepasiturintys gyventojai rašo prašymus maisto paketams iš intervencinių maisto atsargų – sausį priimti 88 prašymai.
Pernai maisto paketų prašė 123, panašu, kad ir šiemet sąrašas dar pailgės.
Sausį už pašalpas visuomenei naudingų darbų dirbo 31 pašalpų gavėjas, pernai per tą patį laikotarpį – 42 asmenys.
Už pašalpas – 8 pusdieniai darbo
Vainuto seniūnijos socialinio darbo organizatorė Marta Rūta Miliauskienė sako, kad pašalpos gavėjai turi atidirbti 8 pusdienius per mėnesį. Socialinės pašalpos skiriamos 3 mėnesiams, atidirbti visuomenei naudingą darbą reikia iki pašalpos pratęsimo kitiems 3 mėnesiams. Neatvykusiam dirbti ar atidirbusiam ne visą laiką pašalpos gavėjui pašalpa už neatidirbtą mėnesį nemokama. Į tokį sąrašą pakliuvo keli Vainuto seniūnijos gyventojai, gaunantys pašalpas, bet už jas neatidirbę nustatytų 8 pusdienių.
Vengiantiems darbo
Vengę atidirbti už pašalpas kviečiami į seniūnijos pašalpų teikimo komisijos posėdį. Sausio mėnesį vykusiame posėdyje komisija nesulaukė nė vieno kviestojo pašalpos gavėjo. Tačiau taip būna ne visada. Dažnai pašalpos gavėjai pateikia įvairiausių pasiteisinimų. Jiems išsakyti nevengia „paimti ant drąsos“.
Šįkart nepalankus sprendimas priimtas vienam Balčių kaimo gyventojui. Pašalpos gavėjas, neatvykęs atidirbti nė vieno iš 8 pusdienių, neatvyko ir į komisijos posėdį. Neatvykęs į posėdį ir nepateikęs savo argumentų, kas jam sutrukdė dirbti visuomenei naudingą darbą, Balčių kaimo gyventojas už sausio mėnesį negaus 102 eurų.
Vainuto seniūnijos socialinės darbuotojos sakė sulaukusios vieno pašalpos gavėjo sesers, gyvenančios kitame rajone, skambučio. Moteris piktinosi, kad jos broliui, neatvykusiam dirbti visuomenei naudingų darbų, pašalpos suma nebuvo pakeista maisto produktais. Socialinio darbo organizatorė M. R. Miliauskienė aiškina, kad tokios praktikos Šilutės savivaldybėje nėra. Jei vienišas žmogus, gaunantis pašalpą, už ją neatidirba kurį nors mėnesį, pašalpa už tą laikotarpį nemokama.
Kitaip yra, jei pašalpos gavėjas augina vaikus. Neatvykusiai dirbti visuomenei naudingų darbų už paskirtą pašalpą vainutiškei pašalpos suma buvo pervesta į maisto produktų parduotuvę „Egmina“. Du vaikus auginanti moteris už jai skirtos pašalpos sumą iš parduotuvės pasiėmė maisto produktų.
Pasak M. R. Miliauskienės, kiekvienam reikia kaskart priminti, kartais net skaudžiau įgelti, kad nepiktnaudžiautų ir neprarastų pašalpos.
Pasitaiko, kad pašalpų gavėjai baksnoja vieni į kitus. Girdi, kaimynas neina, neisiu ir aš. Tačiau taip atsikalbinėjantys ir vengiantys bent kiek padirbėti už gaunamą paramą nežino, kad visuomenei naudingų darbų neinantis dirbti turi medicininę pažymą apie nedarbingumą.
Pasak M. R. Miliauskienės, ne visi gali dirbti numatomus visuomenei naudingus darbus. Tokiu atveju būtina pristatyti pažymą apie sveikatą ar medicininės komisijos nustatytą nedarbingumą.
Socialinė darbuotoja darbui su rizikos šeimomis Lina Juzaitienė sako, kad kiekvienoje šeimoje būna vis kitokia situacija. Ji pamena, kad pašalpą būtų praradusi viena Lolytės kaimo šeima. Išsiaiškinusi, kad pašalpos gavėjas jaučiasi ne itin oriai, dirbdamas visuomenei naudingą darbą, dirbti pasiūlė mažus vaikus auginančiai jo žmonai. Moteris sutiko – prižiūrėti gėlynus, plauti bendruomenės namų langus kartu su kitomis moterimis jai buvo priimtina. Daug laiko namuose su vaikais praleidžianti moteris tokį darbą priėmė kaip pramogą.

Laima PUTRIUVIENĖ

6 komentarai

  • as

    patikrinkit saugu sen barvu kaimo gyventojus perka automobilius is pasalpu

  • Noriu

    Noriu pagirti seniūną Vitalijų Mockų, šaunus žmogus, visus žmogelius vardais vadina, gerai pažįsta, ten jau koks niekadėjas pašalpos negaus. Iš viso seniunija turi geru darbuotoju, Miliauskienė labai puiki, nuoširdi moteris. Jie ten turi “Gerumo namus”, seniūnas jiems pagelbsti. Ten tokia Anelė Lileikienė ir kitos moterys labai rūpinasi vargstanciais. Prieš Kalėdas nebuvo užmirštų ir neaplankytų. Linkiu visiems sveikatos. Už gerumą Dievas atlygins.

  • Pritariu

    Pasisekė Vainutui su seniunu Vitalijum Mockum – kitur tokio neturi, bet pavydėt gal nereikia. Tik palinkiu jam ir jo kolektyvui sveikatos, dėkingumo iš tų, kuriems padeda, kuriais rūpinasi.

  • Moterims

    Rods busite moteriskės nusižiurėję seniuną Vitalijų, kad giriat nesustodamos. Nors jis seniunauja daug metu, toks žmogus gerai.

  • Oho

    Skaitau ir juokas ima, kažkoks vyras pavydi seniunui Vitalijui Mockui, kuri gria už gerus darbus. Kas žino, ar giria moterys, nes aš ką tik pagyriau, bet esu vyras. Sekmes seniunui.

  • Oho

    Nedekingas darbas neskirti pasalpos. Juk visiems geras nebusi. Bet turi būti tvarka, turtingieji negali gauti paramos, kurios jam nereikia. O kad turi atidirbti už pasalpas – gerai, nes pinigai is dangaus nekrenta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite