Visuomenei naudingų darbų vieni vengia, kitiems tai – pramoga

Šilutės r. savivaldybės seniūnijose sudarytos pašalpų teikimo komisijos, kurios, kilus įtarimams dėl galimo piktnaudžiavimo valstybės gerumu, tikrina pašalpos gavėjų gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą. Vainuto seniūnijos pašalpų teikimo komisija renkasi kiekvieną mėnesį.

Vainuto seniūnijos pašalpų teikimo komisijos posėdyje dalyvavo M. R. Miliauskienė, Sigita Ežerinskienė, Lina Juzaitienė, Vitalijus Mockus, Elena Žąsytienė, Kristina Užpelkienė.

Nuo 2014 m. socialinių pašalpų teikimą kaip savarankišką funkciją perdavus savivaldybėms, daugiau atsirado teisių ir atsakomybės skiriant socialines pašalpas. Skiriant paramą laikomasi socialinio teisingumo principo – ją turi gauti tie, kuriems jos labiausiai reikia.
Jau ne pirmi metai galioja tvarka, kad socialines pašalpas ir vienkartines išmokas iš Savivaldybės biudžeto gaunantys asmenys už tai turi padirbėti visuomenės naudai.
Skaičiai
Vainuto seniūnijoje per sausio mėnesį gauti 74 prašymai įvairioms pašalpoms gauti. Labiausiai nepasiturintys gyventojai rašo prašymus maisto paketams iš intervencinių maisto atsargų – sausį priimti 88 prašymai.
Pernai maisto paketų prašė 123, panašu, kad ir šiemet sąrašas dar pailgės.
Sausį už pašalpas visuomenei naudingų darbų dirbo 31 pašalpų gavėjas, pernai per tą patį laikotarpį – 42 asmenys.
Už pašalpas – 8 pusdieniai darbo
Vainuto seniūnijos socialinio darbo organizatorė Marta Rūta Miliauskienė sako, kad pašalpos gavėjai turi atidirbti 8 pusdienius per mėnesį. Socialinės pašalpos skiriamos 3 mėnesiams, atidirbti visuomenei naudingą darbą reikia iki pašalpos pratęsimo kitiems 3 mėnesiams. Neatvykusiam dirbti ar atidirbusiam ne visą laiką pašalpos gavėjui pašalpa už neatidirbtą mėnesį nemokama. Į tokį sąrašą pakliuvo keli Vainuto seniūnijos gyventojai, gaunantys pašalpas, bet už jas neatidirbę nustatytų 8 pusdienių.
Vengiantiems darbo
Vengę atidirbti už pašalpas kviečiami į seniūnijos pašalpų teikimo komisijos posėdį. Sausio mėnesį vykusiame posėdyje komisija nesulaukė nė vieno kviestojo pašalpos gavėjo. Tačiau taip būna ne visada. Dažnai pašalpos gavėjai pateikia įvairiausių pasiteisinimų. Jiems išsakyti nevengia „paimti ant drąsos“.
Šįkart nepalankus sprendimas priimtas vienam Balčių kaimo gyventojui. Pašalpos gavėjas, neatvykęs atidirbti nė vieno iš 8 pusdienių, neatvyko ir į komisijos posėdį. Neatvykęs į posėdį ir nepateikęs savo argumentų, kas jam sutrukdė dirbti visuomenei naudingą darbą, Balčių kaimo gyventojas už sausio mėnesį negaus 102 eurų.
Vainuto seniūnijos socialinės darbuotojos sakė sulaukusios vieno pašalpos gavėjo sesers, gyvenančios kitame rajone, skambučio. Moteris piktinosi, kad jos broliui, neatvykusiam dirbti visuomenei naudingų darbų, pašalpos suma nebuvo pakeista maisto produktais. Socialinio darbo organizatorė M. R. Miliauskienė aiškina, kad tokios praktikos Šilutės savivaldybėje nėra. Jei vienišas žmogus, gaunantis pašalpą, už ją neatidirba kurį nors mėnesį, pašalpa už tą laikotarpį nemokama.
Kitaip yra, jei pašalpos gavėjas augina vaikus. Neatvykusiai dirbti visuomenei naudingų darbų už paskirtą pašalpą vainutiškei pašalpos suma buvo pervesta į maisto produktų parduotuvę „Egmina“. Du vaikus auginanti moteris už jai skirtos pašalpos sumą iš parduotuvės pasiėmė maisto produktų.
Pasak M. R. Miliauskienės, kiekvienam reikia kaskart priminti, kartais net skaudžiau įgelti, kad nepiktnaudžiautų ir neprarastų pašalpos.
Pasitaiko, kad pašalpų gavėjai baksnoja vieni į kitus. Girdi, kaimynas neina, neisiu ir aš. Tačiau taip atsikalbinėjantys ir vengiantys bent kiek padirbėti už gaunamą paramą nežino, kad visuomenei naudingų darbų neinantis dirbti turi medicininę pažymą apie nedarbingumą.
Pasak M. R. Miliauskienės, ne visi gali dirbti numatomus visuomenei naudingus darbus. Tokiu atveju būtina pristatyti pažymą apie sveikatą ar medicininės komisijos nustatytą nedarbingumą.
Socialinė darbuotoja darbui su rizikos šeimomis Lina Juzaitienė sako, kad kiekvienoje šeimoje būna vis kitokia situacija. Ji pamena, kad pašalpą būtų praradusi viena Lolytės kaimo šeima. Išsiaiškinusi, kad pašalpos gavėjas jaučiasi ne itin oriai, dirbdamas visuomenei naudingą darbą, dirbti pasiūlė mažus vaikus auginančiai jo žmonai. Moteris sutiko – prižiūrėti gėlynus, plauti bendruomenės namų langus kartu su kitomis moterimis jai buvo priimtina. Daug laiko namuose su vaikais praleidžianti moteris tokį darbą priėmė kaip pramogą.

Laima PUTRIUVIENĖ

6 komentarai

  • as

    patikrinkit saugu sen barvu kaimo gyventojus perka automobilius is pasalpu

  • Noriu

    Noriu pagirti seniūną Vitalijų Mockų, šaunus žmogus, visus žmogelius vardais vadina, gerai pažįsta, ten jau koks niekadėjas pašalpos negaus. Iš viso seniunija turi geru darbuotoju, Miliauskienė labai puiki, nuoširdi moteris. Jie ten turi “Gerumo namus”, seniūnas jiems pagelbsti. Ten tokia Anelė Lileikienė ir kitos moterys labai rūpinasi vargstanciais. Prieš Kalėdas nebuvo užmirštų ir neaplankytų. Linkiu visiems sveikatos. Už gerumą Dievas atlygins.

  • Pritariu

    Pasisekė Vainutui su seniunu Vitalijum Mockum – kitur tokio neturi, bet pavydėt gal nereikia. Tik palinkiu jam ir jo kolektyvui sveikatos, dėkingumo iš tų, kuriems padeda, kuriais rūpinasi.

  • Moterims

    Rods busite moteriskės nusižiurėję seniuną Vitalijų, kad giriat nesustodamos. Nors jis seniunauja daug metu, toks žmogus gerai.

  • Oho

    Skaitau ir juokas ima, kažkoks vyras pavydi seniunui Vitalijui Mockui, kuri gria už gerus darbus. Kas žino, ar giria moterys, nes aš ką tik pagyriau, bet esu vyras. Sekmes seniunui.

  • Oho

    Nedekingas darbas neskirti pasalpos. Juk visiems geras nebusi. Bet turi būti tvarka, turtingieji negali gauti paramos, kurios jam nereikia. O kad turi atidirbti už pasalpas – gerai, nes pinigai is dangaus nekrenta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Taip pat skaitykite