Visos Šilutės rajono žemės paskelbtos užliejamomis. Ūkininkams 18 eurų sumažinta išmoka už hektarą

...

Iki šių metų Šilutės rajone žemė buvo priskirta mažo nepalankumo vietovėms, ūkininkai už hektarą gaudavo 46 eurų kompensacinę išmoką. Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu paskelbta, kad šiais metais visos Šilutės rajono žemės yra potvynių užliejamoje teritorijoje, tiesioginė išmoka už deklaruotus plotus sumažėja iki 28 eurų už hektarą, t. y. 18 eurų mažesnė už gautą ankstesniais metais. Iš viso kompensacinių išmokų suma mūsų krašte sumažėjo 850 tūkst. eurų (beveik 3 mln. litų).

Melagystė ar grėsminga pranašystė?
Sunku patikėti oficialiu ministrės Virginijos Baltraitienės raštu, kodėl mažo nepalankumo Šilutės r. vietovės priskirtos potvynių užliejamoms: „Prie potvynių užliejamų teritorijų, kuriose kliūtis ūkininkavimui sukelia periodiškai pasikartojantys potvyniai arba yra reali šių potvynių grėsmė, priskiriamos: Klaipėdos rajono savivaldybėje – Priekulės seniūnija, Pagėgių savivaldybėje – Lumpėnų, Natkiškių, Pagėgių, Stoniškių ir Vilkyškių seniūnijos, Šilutės rajone – Gardamo, Juknaičių, Katyčių, Kintų, Rusnės, Saugų, Šilutės, Švėkšnos, Usėnų, Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio seniūnijos“.
Tai bent naujiena – visas rajonas tapo užliejamas!
Tai lemią liūdną faktą: šiais metais už hektarą deklaruotos žemės tiesioginių išmokų ūkininkams skirta ne po 46 eurus, bet tik po 28 eurus. Į tiesiogines išmokas rajone pretenduoja 4200 pareiškėjų, visa metinė paramos ūkininkams suma viršydavo 11,5 mln. eurų, šioje sumoje 7,5 milijono eurų sudarydavo išmoka, kuri yra sumažinta. Pernai gavę 2,172 mln. eurų, už šiuos metus tegaus 1,322 mln. eurų.
Iš vieno Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus specialisto išgirdome: „Mus apgavo, nuo mūsų slėpė, o dabar Nacionalinėje mokėjimo agentūroje pasakė, kad jau vėlu, nieko nebekeis…“
Žinoma, traukinys jau nuvažiavo. Pradėta mokėti tiesioginių išmokų avansus.

Šilutės r. savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis kantriai kopijavo rastus dokumentus ir juos patikėjo „Pamario“ laikraščio redakcijai: skyriui vadovauti vos pradėjo, tad nesijaučia atsakingas už praeity padarytus ar nepadarytus darbus.

Kažko prašė
Šių metų balandžio 7 d. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis raštu kreipėsi į Seimo pirmininko pavaduotoją Kęstą Komskį. Cituojame raštą: „Šilutės rajonas buvo priskirtas prie nepalankių ūkininkauti vietovių. Tokiu ir išlieka pagal agrocheminius dirvožemio tyrimo duomenis. Smėlėti dirvožemiai sudaro 60 proc. viso Šilutės rajono žemės ūkio naudmenų ploto. Bendras dirvožemio rūgštingumas 4-5 ph sudaro 65 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Geografinė padėtis lemia, kad mūsų rajonas yra jūrinio klimato zonoje (sausi ir šalti pavasariai, o rudens metu – perteklinis drėgmės kiekis). Dirvožemiai rajone yra smėlingi, todėl yra didelis kalio trūkumas.
Šilutės rajone yra 19 000 ha užliejamų plotų. 4450 ha plote melioracijos įrenginiai yra arba neveikinatys, arba labai prastos būklės.
Dėl Rusijos embargo rajono ūkininkų ekonominė padėtis yra bloga, todėl savo lėšomis keisti dirvožemio agrocheminės sudėties yra nepajėgūs. Išmoka už nepalankias ūkininkauti vietoves rajono ūkininkams yra būtina“.
Ko meras prašė šiuo raštu?
„Pamarys“ paaiškinti negali, galbūt laikraščio skaitytojai supras… Nors Seime dirba trys su Šilutės rajonu susiję Seimo nariai K. Komskis, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Skardžius, apie kreipimąsi į du pastaruosius žinių nėra.
Kažką atsakė
Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė gegužės 8 d. pateikė 4 puslapių apimties atsakymą Seimo vicepirmininkui K. Komskiui, Pagėgių savivaldybės merui Virginijui Komskiui ir Šilutės r. merui V. Laurinaičiui. Esą pagal pakoreguotą senąjį 2007-2013 metų mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį Šilutės rajonas ir Pagėgių savivaldybės teritorijos patenka į vietovių, kuriose esama specifinių kliūčių, kategoriją. „Salpinėse pievose, esančiose šių savivaldybių teritorijose, nusėda potvynio nešmenys, dėl kurių atsiranda dideli ir atsinaujinantys gamtiniai ištekliai salpoje. Tačiau tenka pripažinti, jog veikla užliejamose pievose nėra intensyvi, nors jų potencialas yra 3-4 kartus didesnis, suteikiantis puikias galimybes plėtoti įvairiapusę ūkinę veiklą“, – rašo šį atsakymą parengusi Rasa Motiejaitė.
Ūkininkai, iki šiol neregėję potvynio, turi suprasti: jūsų žemes užlieja, patręšia, tad turite naudos!
Toliau aiškinama: „Išmokos dydis potvynių užliejamose teritorijose – 28 Eur už 1 ha. Šis ir kiti išmokų dydžiai apskaičiuoti pagal Europos Sąjungos teisės aktų ir metodikų nuostatas (skaičiavimus atliko Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas). (…) Išmoka nėra pajamų palaikymas ir tai jokiu būdu nesiejama su gamybos apimtimis. Tai yra kompensacija, kuri mokama už tai, kad būtų tęsiamas ūkininkavimas ir neapleidžiamos vietovės. Pats faktas, kad gyvulių skaičius didėja mažėjant laikytojų skaičiui, tik įrodo ūkių stambėjimą ir jų pelningumo augimą. Pelningumo augimas vietovėse, kurios yra įtakojamos gamtinių kliūčių, gali kompensacinę išmoką tik sumažinti“.
Žadama permainų: „… perėjus prie naujos vietovių, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, klasifikacijos Europos Sąjungos lygiu, kompensacinių išmokų dydžiai bus perskaičiuojami įvertinus pasikeitusias šių vietovių ribas. Ši procedūra yra susijusi su Programos keitimu, kuris gali būti atliekamas tik 1 kartą per metus, pritarus Europos Komisijai. Dar šiais metais bus pradėtas dialogas dėl Programos keitimo, o pasikeitimai įsigaliotų ne anksčiau kaip 2016 metais“.
Išvardijama nemažai įvairių programų, kuriose ūkininkai gali dalyvauti ir gauti paramos lėšų.
Kas ten žino
Anot neseniai Kaimo reikalų skyriui vadovauti pradėjusio Povilo Budvyčio, sklando kalbų, kad nuo 2018 metų neliks nepalankių ūkininkauti žemių statuso, tad rajono žemių dalis, kur nėra potvynio, taptų palankiomis ūkininkauti ir jokių išmokų nebeliktų. Užliejamos teritorijos ūkininkai už hektarą tegautų sumažintą 28 € išmoką.
Tik niekas nepaaiškina, kas ir kodėl būtent nuo 2018 metų žada tas permainas. Nepavyko sužinoti, kokiame dokumente tai įteisinta, o juk po metų – Seimo rinkimai, Žemės ūkio ministerija gali sulaukti jau nebe Darbo partijai atstovaujančio ministro…
Kas ir dėl ko derasi, neaišku, kokios permainos planuojamos, nežinia, kada jos bus, niekas negarantuoja. Panašu, kad susitaikyta su faktu: už šiuos metus ūkininkai negaus beveik 3 milijonų litų (pateikiame litais, kad nuo jo neatpratusieji suvoktų, jog kalbame ne apie kokią simbolinę sumą). Jau pradėta mokėti avansus.Visos išmokos ūkininkus turi pasiekti iki kitų metų balandžio 15 d., deklaracijų teikimo pradžios.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsimenanti literačių rudeninė pažintis su Užnemune

Išvyką į Kybartų miestelį, įsikūrusį pasienyje su Kaliningrado sritimi, sugalvojome ne atsitiktinai. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Mūsų, Šilutės TAU sambūrio „Vėdrynas“ literačių, laukė ekskursija po istorinį Kybartų senamiestį ir, žinoma, po 2002 metais netikėtai atrastus požemius, esančius po Kybartų geležinkelio stotimi. Keturių valandų ekskursijoje mus lydėjo gidas Vitas Katkevičius, veiklus ir atsidavęs savo miestui Kybartų bendruomenės pirmininkas, pakvietęs mus į šią kelionę. Ties Jurbarku pervažiavę ilgiausią Lietuvoje tiltą per

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

Savaitgalį pasitrauks lietus, sugrįš šalnos ir rudeniška šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 23 d., penktadienį, tankesni debesys sukinėsis rytinėje šalies pusėje. Vietomis sulauksime trumpalaikio, nedidelio lietaus. Labiausiai jis tikėtinas rytiniuose rajonuose. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 12-16 laipsnių šilumos. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, naktį debesys sklaidysis, trumpai palis tik kai kur šalies rytuose ir pajūryje. Vėjas beveik visiškai nurims, dalyje Lietuvos formuosis rūkas. Temperatūra kris iki 1-6, pajūryje –  7-10 laipsnių šilumos. Vietomis žemės paviršių nubalins 0-4 laipsnių šalnos. Šeštadienio dieną debesuotumas

Išrinkti konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojai

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojus. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, efektyvinti gamybą, laikytis ekologinės pusiausvyros. 3-ioji vieta šiame konkurse atiteko daržininkystės Grabupiuose (Šilutės sen.) plėtojančiam Vytautui Valančiui. 31-erių ūkininkas pasakojo, kad šia veikla užsiima jau 7-erius metus, augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus bei įvairias prieskonines žoleles. Jis savo produktais prekiauja turguje, tiekia pajūrio kavinėms. Ateityje planuoja atidaryti savo specializuotą parduotuvę. Pasak Vytauto, dabar ruošiamas cechas, kuriame bus rauginamos daržovės, kurių bus

Taip pat skaitykite