Visoje Lietuvoje – nemokami renginiai Miškininko dienos proga

Miškininko diena, kasmet minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį, jau tradiciškai miškininkų švenčiama kartu su visuomene: rugsėjo antrojoje pusėje Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioniniai padaliniai kviečia į nemokamus renginius visuomenei, kurių metu supažindins su miškininkystės darbo ypatumais, gamtos paslaptimis bei suteiks naujų, įdomių patirčių.

„VMU miškininkų darbas – rūpintis valstybiniais miškais, kurių savininkas ir lankytojas yra kiekvienas visuomenės narys, todėl Miškininko dieną tradiciškai minime kartu su visuomene. Šiemet skiriame ypatingą dėmesį renginių įvairovei, tad miškininko kasdienybę norinčiai pažinti visuomenei siūlysime renginius, kurių metu iš arti galima patirti įstabius gamtos reiškinius, tokius kaip elnių baubimas, taip pat pamatyti, su kokiais iššūkiais susiduria mūsų miškai šiandien – pirmą kartą bus galimybė iš arti  susipažinti su miško kenkėjais ir jų padaryta žala medynams. Visuomenės dėmesio įprastai susilaukia ir medelynų lankymas, kuomet galima stebėti pirmuosius miško augimo žingsnius ir žinoma, rekreacinių objektų, kiurių VMU šiai dienai prižiūri virš 1000, pažinimas kartu su miškininkais“, – teigė Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.

Miškininkai kviečia rinktis visoje Lietuvoje net iš 30 veiklų sąrašo. Vakarėjančio miško garsai su baubiančiais elniais ir išskrendančiais paukščiais, žygiai paslaptingomis pelkėms ir gražiausiais, miškininkų prižiūrimais pažintiniais takais, grybavimo turnyrai, pažintis su moderniausiais sodmenų išauginimo būdais ir sėklinėmis plantacijomis, naujų medynų įveisimai, medelių apsauga nuo žvėrių ir pavojingiausių kenkėjų, įvairios edukacijos ir ekskursijos – Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, švęsdami Miškininko dieną, kviečia visuomenę kartu patirti ir patyrinėti mus supančią gamtą.

Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas ir visuomenės švietimui apie pavojingiausius medžių kenkėjus – pušinį pjūklelį ir eglių liemenų kenkėją žievėgraužį tipografą. Ignalinos ir Rokiškio regioniniai padaliniai supažindins su šių kenkėjų daroma žala mūsų miškų medynams bei papasakos, kokiomis priemonėmis yra kovojama su šių kenkėjų daromais pažeidimais.

Vienas ryškiausių renginių, susilaukiantis daugiausiai visuomenės susidomėjimo – elnių baubimas. Miškininkai renginių metu suteikia galimybę susipažinti su miškus drebinančiu besiporuojančių elnių baubimu bei kviečia elnius pamatyti iš arčiau. Būtent šių neįtikėtinų gamtos garsų intensyviausiai yra pripildyti rugsėjo vakarai, nors baubimai tęsiasi iki pat rudens pabaigos.

Ypatingo dėmesio sulaukia ir gervių išlydėtuvės Šakių regioniniame padalinyje, kur Novaraisčio ornitologiniame draustinyje prieš skrydį į šiltuosius kraštus susirenka tūkstančiai gervių nakvynės poilsiui. Miškininko dienai skirtų renginių ciklą visuomenei šiais metais vainikuos Pašilių stumbryno, esančio Panevėžio rajone, atidarymas po rekonstrukcijos, kurio metu vyks mažiausiųjų stumbriukų vardynos. Visuose regioninių padalinių organizuojamuose žygiuose ir ekskursijose miškininkai pasidalins įdomiais faktais apie miškininkystę, miško ciklą, biologinę įvairovę.

Šiais metais didžioji dalis Miškininko dienos renginių vyks rugsėjo paskutiniųjų savaitgalių metu. Registruojantis į renginius svarbu atkreipti dėmesį į oro sąlygas bei kiekvieno renginio pobūdį. Žygiuojant pelkėmis, tepant medelius repelentais, dalyvaujant grybavimo turnyruose ar einant vėlai vakare klausyti elnių baubimo spektaklio – būtina pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne. Miškininko diena švenčiama kasmet, rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį. Šiais metais ši diena minima rugsėjo 16 d.

Valstybinių miškų urėdijos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite