Vis daugiau lietuvių valgo šviežią žuvį

Pernai lietuviai žuvų produktų valgė mažiau, tačiau vis daugiau jų pradėjo rinktis šviežią žuvį.

Kas dvejus metus atliekama Eurobarometro apklausa apie ES žuvų produktų vartotojų įpročius rodo, kad bent kartą per savaitę maitinimo įstaigose ar namuose žuvį valgo 31 proc. Lietuvos gyventojų, o ES vidurkis – 41 proc. Neperkančių žuvies žmonių  mūsų šalyje padaugėjo 7 proc. Populiariausia vieta naujiems, neišbandytiems žuvų produktams paragauti lietuviams yra savo namų virtuvė. Daugiau nei pusė apklaustųjų iš viso nėra valgę žuvininkystės produktų restoranuose ar kitose maitinimo įstaigose.

Pagrindinėmis žuvų įsigijimo vietomis 2018 m. išliko prekybos centrai ir turgus. Juose lietuviai reguliariai perka šaldytą, šviežią ar konservuotą produkciją.

Gerokai labiau nei statistinis europietis lietuvis vartotojas yra pamėgęs rūkytus, sūdytus, džiovintus ar marinuotus žuvų produktus. Pagal šį pomėgį esame antri Europoje (po Danijos). Pagal konservuotų žuvų pirkimą atsiliekame nuo ES vidurkio ir esame viena iš trijų mažiausiai jų perkančių šalių. Išaugus šviežios žuvies vartojimui 2018 m. pagaliau pasiekėme ES vidurkį (67 proc.).

Perkantiems žuvininkystės produktus lietuviams daug labiau nei daugeliui kitų ES šalių gyventojų rūpi produkto išvaizda, šviežumas ir kaina. Tačiau palyginti su 2016 m. atliktos apklausos rezultatais, kaina nebėra pagrindinis kriterijus renkantis žuvis. Anuomet kaina buvo svarbiausias kriterijus net 76 proc. lietuvių (ES vidurkis – 58 proc.), o 2018 m. – 72 proc. (ES vidurkis – 52 proc.). O produkto šviežumo kriterijaus reikšmė išaugo nuo 75 proc. iki 78 proc.

Lietuvis pirkėjas beveik dvigubai dažniau nei statistinis ES vartotojas iš viso neteikia pirmenybės žuvų kilmei. Apklausos duomenys rodo, kad principas „rinkis žuvį lietuvišką“ nėra populiarus. Kitų šalių pirkėjai beveik dvigubai dažniau nei Lietuvos gyventojai rinkasi savo šalies ir beveik trigubai dažniau – savo regiono žuvininkystės produkciją. Šiuo aspektu mes neprilygstame net latviams ir estams, kurie savo šalies žvejų sugautos ar akvakultūros ūkiuose išaugintos žuvies parduotuvėse ieško beveik perpus dažniau negu lietuviai.

Apklausa parodė, kad kitiems ES gyventojams labiau patinka jūrų žuvų produktai, o štai lietuviai labiau linkę valgyti gėlavandenes žuvis.

Skaitydami produktų etiketes, vis daugiau lietuvių nori sužinoti, kur produktas sugautas ar išaugintas, o štai visoje ES padaugėjo vartotojų, kuriems aktuali informacija apie naudotus žvejybos įrankius.

Apklausti ES ir Lietuvos vartotojai beveik vienbalsiai patvirtino, kad jiems labai svarbu žinoti perkamo produkto tinkamumo vartoti datą.

Eurobarometras  – tai 1973 m. įkurta Europos Komisijos tarnyba, tirianti ir analizuojanti viešosios nuomonės tendencijas visose valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse. Žinodama visuomenės požiūrį, EK gali geriau parengti teisės aktų pasiūlymus, priimti sprendimus ir vertinti savo darbą.

Visą Eurobarometro studiją, apklausų skirtingose ES šalyse rezultatus, tyrimo prezentaciją ir santrauką galima rasti čia. 

Žemės ūkio ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,