Vis daugiau lietuvių valgo šviežią žuvį

Pernai lietuviai žuvų produktų valgė mažiau, tačiau vis daugiau jų pradėjo rinktis šviežią žuvį.

Kas dvejus metus atliekama Eurobarometro apklausa apie ES žuvų produktų vartotojų įpročius rodo, kad bent kartą per savaitę maitinimo įstaigose ar namuose žuvį valgo 31 proc. Lietuvos gyventojų, o ES vidurkis – 41 proc. Neperkančių žuvies žmonių  mūsų šalyje padaugėjo 7 proc. Populiariausia vieta naujiems, neišbandytiems žuvų produktams paragauti lietuviams yra savo namų virtuvė. Daugiau nei pusė apklaustųjų iš viso nėra valgę žuvininkystės produktų restoranuose ar kitose maitinimo įstaigose.

Pagrindinėmis žuvų įsigijimo vietomis 2018 m. išliko prekybos centrai ir turgus. Juose lietuviai reguliariai perka šaldytą, šviežią ar konservuotą produkciją.

Gerokai labiau nei statistinis europietis lietuvis vartotojas yra pamėgęs rūkytus, sūdytus, džiovintus ar marinuotus žuvų produktus. Pagal šį pomėgį esame antri Europoje (po Danijos). Pagal konservuotų žuvų pirkimą atsiliekame nuo ES vidurkio ir esame viena iš trijų mažiausiai jų perkančių šalių. Išaugus šviežios žuvies vartojimui 2018 m. pagaliau pasiekėme ES vidurkį (67 proc.).

Perkantiems žuvininkystės produktus lietuviams daug labiau nei daugeliui kitų ES šalių gyventojų rūpi produkto išvaizda, šviežumas ir kaina. Tačiau palyginti su 2016 m. atliktos apklausos rezultatais, kaina nebėra pagrindinis kriterijus renkantis žuvis. Anuomet kaina buvo svarbiausias kriterijus net 76 proc. lietuvių (ES vidurkis – 58 proc.), o 2018 m. – 72 proc. (ES vidurkis – 52 proc.). O produkto šviežumo kriterijaus reikšmė išaugo nuo 75 proc. iki 78 proc.

Lietuvis pirkėjas beveik dvigubai dažniau nei statistinis ES vartotojas iš viso neteikia pirmenybės žuvų kilmei. Apklausos duomenys rodo, kad principas „rinkis žuvį lietuvišką“ nėra populiarus. Kitų šalių pirkėjai beveik dvigubai dažniau nei Lietuvos gyventojai rinkasi savo šalies ir beveik trigubai dažniau – savo regiono žuvininkystės produkciją. Šiuo aspektu mes neprilygstame net latviams ir estams, kurie savo šalies žvejų sugautos ar akvakultūros ūkiuose išaugintos žuvies parduotuvėse ieško beveik perpus dažniau negu lietuviai.

Apklausa parodė, kad kitiems ES gyventojams labiau patinka jūrų žuvų produktai, o štai lietuviai labiau linkę valgyti gėlavandenes žuvis.

Skaitydami produktų etiketes, vis daugiau lietuvių nori sužinoti, kur produktas sugautas ar išaugintas, o štai visoje ES padaugėjo vartotojų, kuriems aktuali informacija apie naudotus žvejybos įrankius.

Apklausti ES ir Lietuvos vartotojai beveik vienbalsiai patvirtino, kad jiems labai svarbu žinoti perkamo produkto tinkamumo vartoti datą.

Eurobarometras  – tai 1973 m. įkurta Europos Komisijos tarnyba, tirianti ir analizuojanti viešosios nuomonės tendencijas visose valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse. Žinodama visuomenės požiūrį, EK gali geriau parengti teisės aktų pasiūlymus, priimti sprendimus ir vertinti savo darbą.

Visą Eurobarometro studiją, apklausų skirtingose ES šalyse rezultatus, tyrimo prezentaciją ir santrauką galima rasti čia. 

Žemės ūkio ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.