Vis daugiau lietuvių valgo šviežią žuvį

Pernai lietuviai žuvų produktų valgė mažiau, tačiau vis daugiau jų pradėjo rinktis šviežią žuvį.

Kas dvejus metus atliekama Eurobarometro apklausa apie ES žuvų produktų vartotojų įpročius rodo, kad bent kartą per savaitę maitinimo įstaigose ar namuose žuvį valgo 31 proc. Lietuvos gyventojų, o ES vidurkis – 41 proc. Neperkančių žuvies žmonių  mūsų šalyje padaugėjo 7 proc. Populiariausia vieta naujiems, neišbandytiems žuvų produktams paragauti lietuviams yra savo namų virtuvė. Daugiau nei pusė apklaustųjų iš viso nėra valgę žuvininkystės produktų restoranuose ar kitose maitinimo įstaigose.

Pagrindinėmis žuvų įsigijimo vietomis 2018 m. išliko prekybos centrai ir turgus. Juose lietuviai reguliariai perka šaldytą, šviežią ar konservuotą produkciją.

Gerokai labiau nei statistinis europietis lietuvis vartotojas yra pamėgęs rūkytus, sūdytus, džiovintus ar marinuotus žuvų produktus. Pagal šį pomėgį esame antri Europoje (po Danijos). Pagal konservuotų žuvų pirkimą atsiliekame nuo ES vidurkio ir esame viena iš trijų mažiausiai jų perkančių šalių. Išaugus šviežios žuvies vartojimui 2018 m. pagaliau pasiekėme ES vidurkį (67 proc.).

Perkantiems žuvininkystės produktus lietuviams daug labiau nei daugeliui kitų ES šalių gyventojų rūpi produkto išvaizda, šviežumas ir kaina. Tačiau palyginti su 2016 m. atliktos apklausos rezultatais, kaina nebėra pagrindinis kriterijus renkantis žuvis. Anuomet kaina buvo svarbiausias kriterijus net 76 proc. lietuvių (ES vidurkis – 58 proc.), o 2018 m. – 72 proc. (ES vidurkis – 52 proc.). O produkto šviežumo kriterijaus reikšmė išaugo nuo 75 proc. iki 78 proc.

Lietuvis pirkėjas beveik dvigubai dažniau nei statistinis ES vartotojas iš viso neteikia pirmenybės žuvų kilmei. Apklausos duomenys rodo, kad principas „rinkis žuvį lietuvišką“ nėra populiarus. Kitų šalių pirkėjai beveik dvigubai dažniau nei Lietuvos gyventojai rinkasi savo šalies ir beveik trigubai dažniau – savo regiono žuvininkystės produkciją. Šiuo aspektu mes neprilygstame net latviams ir estams, kurie savo šalies žvejų sugautos ar akvakultūros ūkiuose išaugintos žuvies parduotuvėse ieško beveik perpus dažniau negu lietuviai.

Apklausa parodė, kad kitiems ES gyventojams labiau patinka jūrų žuvų produktai, o štai lietuviai labiau linkę valgyti gėlavandenes žuvis.

Skaitydami produktų etiketes, vis daugiau lietuvių nori sužinoti, kur produktas sugautas ar išaugintas, o štai visoje ES padaugėjo vartotojų, kuriems aktuali informacija apie naudotus žvejybos įrankius.

Apklausti ES ir Lietuvos vartotojai beveik vienbalsiai patvirtino, kad jiems labai svarbu žinoti perkamo produkto tinkamumo vartoti datą.

Eurobarometras  – tai 1973 m. įkurta Europos Komisijos tarnyba, tirianti ir analizuojanti viešosios nuomonės tendencijas visose valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse. Žinodama visuomenės požiūrį, EK gali geriau parengti teisės aktų pasiūlymus, priimti sprendimus ir vertinti savo darbą.

Visą Eurobarometro studiją, apklausų skirtingose ES šalyse rezultatus, tyrimo prezentaciją ir santrauką galima rasti čia. 

Žemės ūkio ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus