Vis daugiau lietuvių valgo šviežią žuvį

Pernai lietuviai žuvų produktų valgė mažiau, tačiau vis daugiau jų pradėjo rinktis šviežią žuvį.

Kas dvejus metus atliekama Eurobarometro apklausa apie ES žuvų produktų vartotojų įpročius rodo, kad bent kartą per savaitę maitinimo įstaigose ar namuose žuvį valgo 31 proc. Lietuvos gyventojų, o ES vidurkis – 41 proc. Neperkančių žuvies žmonių  mūsų šalyje padaugėjo 7 proc. Populiariausia vieta naujiems, neišbandytiems žuvų produktams paragauti lietuviams yra savo namų virtuvė. Daugiau nei pusė apklaustųjų iš viso nėra valgę žuvininkystės produktų restoranuose ar kitose maitinimo įstaigose.

Pagrindinėmis žuvų įsigijimo vietomis 2018 m. išliko prekybos centrai ir turgus. Juose lietuviai reguliariai perka šaldytą, šviežią ar konservuotą produkciją.

Gerokai labiau nei statistinis europietis lietuvis vartotojas yra pamėgęs rūkytus, sūdytus, džiovintus ar marinuotus žuvų produktus. Pagal šį pomėgį esame antri Europoje (po Danijos). Pagal konservuotų žuvų pirkimą atsiliekame nuo ES vidurkio ir esame viena iš trijų mažiausiai jų perkančių šalių. Išaugus šviežios žuvies vartojimui 2018 m. pagaliau pasiekėme ES vidurkį (67 proc.).

Perkantiems žuvininkystės produktus lietuviams daug labiau nei daugeliui kitų ES šalių gyventojų rūpi produkto išvaizda, šviežumas ir kaina. Tačiau palyginti su 2016 m. atliktos apklausos rezultatais, kaina nebėra pagrindinis kriterijus renkantis žuvis. Anuomet kaina buvo svarbiausias kriterijus net 76 proc. lietuvių (ES vidurkis – 58 proc.), o 2018 m. – 72 proc. (ES vidurkis – 52 proc.). O produkto šviežumo kriterijaus reikšmė išaugo nuo 75 proc. iki 78 proc.

Lietuvis pirkėjas beveik dvigubai dažniau nei statistinis ES vartotojas iš viso neteikia pirmenybės žuvų kilmei. Apklausos duomenys rodo, kad principas „rinkis žuvį lietuvišką“ nėra populiarus. Kitų šalių pirkėjai beveik dvigubai dažniau nei Lietuvos gyventojai rinkasi savo šalies ir beveik trigubai dažniau – savo regiono žuvininkystės produkciją. Šiuo aspektu mes neprilygstame net latviams ir estams, kurie savo šalies žvejų sugautos ar akvakultūros ūkiuose išaugintos žuvies parduotuvėse ieško beveik perpus dažniau negu lietuviai.

Apklausa parodė, kad kitiems ES gyventojams labiau patinka jūrų žuvų produktai, o štai lietuviai labiau linkę valgyti gėlavandenes žuvis.

Skaitydami produktų etiketes, vis daugiau lietuvių nori sužinoti, kur produktas sugautas ar išaugintas, o štai visoje ES padaugėjo vartotojų, kuriems aktuali informacija apie naudotus žvejybos įrankius.

Apklausti ES ir Lietuvos vartotojai beveik vienbalsiai patvirtino, kad jiems labai svarbu žinoti perkamo produkto tinkamumo vartoti datą.

Eurobarometras  – tai 1973 m. įkurta Europos Komisijos tarnyba, tirianti ir analizuojanti viešosios nuomonės tendencijas visose valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse. Žinodama visuomenės požiūrį, EK gali geriau parengti teisės aktų pasiūlymus, priimti sprendimus ir vertinti savo darbą.

Visą Eurobarometro studiją, apklausų skirtingose ES šalyse rezultatus, tyrimo prezentaciją ir santrauką galima rasti čia. 

Žemės ūkio ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda