Violetos Astrauskienės fotokoliažai, skirti Pliaterių dinastijai

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos suvažiavimas.

Draugijos nariai aptarė savo veiklą, apžvelgė ateities planus. Išrinkta nauja draugijos valdyba, perrinktas iki šiol draugijai vadovavęs pirmininkas Juozas Žitkauskas.
Po suvažiavimo buvo atidaryta švėkšniškės Violetos Astrauskienės fotografijos koliažų paroda, kurios darbai supažindina su Švėkšnos Pliateriais. Paroda skirta Emilijos Pliaterytės 211-ąsias gimimo metinėms. Visuomenei pristatoma garbinga Pliaterių dinastija, atkreipiamas dėmesys į jų indėlį mūsų kultūros istorijai.
Parodoje „Švėkšnos Pliateriai” fotoportretai susilieja su vietos menininkės Violetos Astrauskienės emocine grafika. 16 darbų ciklas įprasmina Pliaterių nenuginčijamą autoritetą gražiame Žemaitijos pasienio miestelyje. Švėkšnoje kiekvienas svarbesnis kultūros paveldo objektas mena Pliaterius, pradedant didinga bažnyčia, Genovaitės vila su parku, baigiant „Saulės” gimnazija.
Pliateriai nemažai nuveikė ne tik rūpindamiesi Švėkšnos miesteliu, jie daug dėmesio skyrė ūkininkams, mokė juos efektyvaus ir racionalaus ūkininkavimo. Grafai nebuvo abejingi ir lietuvybės puoselėjimui – aktyviai dalyvavo lietuvių veikloje. Lietuvių tautinis atgimimas Švėkšnos dvare pradėjo reikštis XIX a. antroje pusėje. Pliateriai rūpinosi lietuviškosios spaudos platinimu. Grafo Adomo Pliaterio užtarimas ir autoritetas išgelbėjo gydytoją dr. J. Rugį nuo tremties į Sibirą po to, kai šis buvo susektas platinantis lietuvišką spaudą. Po šio įvykio lietuviškos knygos iš Prūsijos buvo gabenamos net Adomo Pliaterio karietoje, kurios rusai netikrindavo.
XIX a. pr. dauguma Lietuvos didikų jau buvo nutautėję, bet Gedminaičių dvaro savininkas Jurgis Konstantinas Pliateris buvo išimtis, jis dirbo ne tik lietuvių kultūros labui, bet dalį savo turtų skyrė kultūrai ir švietimui. Emerykas Steponas Leonardas Pliateris rūpinosi švietimo reikalais, buvo daugelio mokyklų garbės globėju.
Parodos autorė V. Astrauskienė – tikra švėkšniškė, šio krašto patriotė, nenuilstanti visuomenininkė, gimtojo miestelio metraštininkė – aktyvi Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos narė bei švėkšniškių „Tėviškės“ draugijos pirmininkė. Ji ir fotografė, angelų lipdytoja, tapytoja, knygrišė, poetinės prozos kūrėja…
Paroda Vilniaus įgulos karininkų ramovėje veikė iki lapkričio 29 d., o po to iškeliavo į Kapčiamiesčio E. Pliaterytės muziejų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda