Violetos Astrauskienės fotokoliažai, skirti Pliaterių dinastijai

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos suvažiavimas.

Draugijos nariai aptarė savo veiklą, apžvelgė ateities planus. Išrinkta nauja draugijos valdyba, perrinktas iki šiol draugijai vadovavęs pirmininkas Juozas Žitkauskas.
Po suvažiavimo buvo atidaryta švėkšniškės Violetos Astrauskienės fotografijos koliažų paroda, kurios darbai supažindina su Švėkšnos Pliateriais. Paroda skirta Emilijos Pliaterytės 211-ąsias gimimo metinėms. Visuomenei pristatoma garbinga Pliaterių dinastija, atkreipiamas dėmesys į jų indėlį mūsų kultūros istorijai.
Parodoje „Švėkšnos Pliateriai” fotoportretai susilieja su vietos menininkės Violetos Astrauskienės emocine grafika. 16 darbų ciklas įprasmina Pliaterių nenuginčijamą autoritetą gražiame Žemaitijos pasienio miestelyje. Švėkšnoje kiekvienas svarbesnis kultūros paveldo objektas mena Pliaterius, pradedant didinga bažnyčia, Genovaitės vila su parku, baigiant „Saulės” gimnazija.
Pliateriai nemažai nuveikė ne tik rūpindamiesi Švėkšnos miesteliu, jie daug dėmesio skyrė ūkininkams, mokė juos efektyvaus ir racionalaus ūkininkavimo. Grafai nebuvo abejingi ir lietuvybės puoselėjimui – aktyviai dalyvavo lietuvių veikloje. Lietuvių tautinis atgimimas Švėkšnos dvare pradėjo reikštis XIX a. antroje pusėje. Pliateriai rūpinosi lietuviškosios spaudos platinimu. Grafo Adomo Pliaterio užtarimas ir autoritetas išgelbėjo gydytoją dr. J. Rugį nuo tremties į Sibirą po to, kai šis buvo susektas platinantis lietuvišką spaudą. Po šio įvykio lietuviškos knygos iš Prūsijos buvo gabenamos net Adomo Pliaterio karietoje, kurios rusai netikrindavo.
XIX a. pr. dauguma Lietuvos didikų jau buvo nutautėję, bet Gedminaičių dvaro savininkas Jurgis Konstantinas Pliateris buvo išimtis, jis dirbo ne tik lietuvių kultūros labui, bet dalį savo turtų skyrė kultūrai ir švietimui. Emerykas Steponas Leonardas Pliateris rūpinosi švietimo reikalais, buvo daugelio mokyklų garbės globėju.
Parodos autorė V. Astrauskienė – tikra švėkšniškė, šio krašto patriotė, nenuilstanti visuomenininkė, gimtojo miestelio metraštininkė – aktyvi Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos narė bei švėkšniškių „Tėviškės“ draugijos pirmininkė. Ji ir fotografė, angelų lipdytoja, tapytoja, knygrišė, poetinės prozos kūrėja…
Paroda Vilniaus įgulos karininkų ramovėje veikė iki lapkričio 29 d., o po to iškeliavo į Kapčiamiesčio E. Pliaterytės muziejų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.