Vingiuota kultūros vaga Lietuvos istorijoje

Šilutės rajono kultūros darbuotojai savo profesinę šventę šiemet praleido Varšuvoje. Tai buvo pirmoji jų šia proga surengta išvyka į užsienį.

Pirmadienį Lietuvoje jau tryliktą kartą paminėta Pasaulinė kultūros diena, kurią 2006 m. Seimas paskelbė atmintina. Šilutės rajone kultūros įstaigų darbuotojai jau dešimt metų turi tradiciją savo profesinės šventės proga kur nors nuvykti. Ankstesniais metais aplankyti Telšiai, Anykščiai, Molėtai, Vilnius ir kitos Lietuvos vietos, šiemet surengta ekskursija į Varšuvą, Lenkijos sostinę.

Šiemet Pasaulinė kultūros diena minėta balandžio 15 d., pirmadienį. Šilutės r. savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė „Pamariui“ pasakojo, kad į ekskursiją po Varšuvą 40 kultūros įstaigų darbuotojų išvyko balandžio 14 d., sekmadienį. Kaip minėta, tradiciškai Kultūros dieną vykstama aplankyti vis kitą Lietuvos miestą, iš anksto pasirinkus objektus, institucijas, kur galima išgirsti, pamatyti, sužinoti vis ką nors naujo, kartu būna proga kelionėje saviškiams pabendrauti bei pasikalbėti su kolegomis ten, kur nuveda ekskursijos kelias. Šiemet – pirmoji išvyka į užsienį. Ją padovanojo Savivaldybės administracija, o lėšų prisidėjo ir patys kultūros darbuotojai. Anot V. Griškevičienės, visus metus bibliotekos, muziejaus, kultūros centrų, teatro kolektyvai kuria ir kviečia krašto žmones įkvėpti kultūros „oro“, o štai vieną dieną per metus – Kultūros dieną – apdovanoja save atokvėpio ir pažinimo išvyka.

Švenčia įvairiai
„Pamarys“ pasidomėjo, kaip Kultūros dieną švenčia kitur. Štai pernai Palangos Nepriklausomybės aikštėje susirinkę kultūros darbuotojai išskleidė Taikos vėliavą ir bibliotekos kiemelyje pasodino vaismedžių sodelį. Čia augusi tik obelis. 7 kultūros įstaigos pasodino vis kitos rūšies medelį: lazdyną, sedulą, šilkmedį, gudobelę, šermukšnį, šaltalankį, net sakurą, kuri vaisių neduoda, bet gražiai žydi – tarsi kultūra, kurios ranka nepačiupinėsi, bet gražu ir naudinga pažiūrėti.

Pasaulinė kultūros diena balandžio 15 d. minima ne atsitiktinai. 1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone JAV prezidentas F. Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Tad ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes.

Šilutės istorijoje
Turi ir Šilutė savo istorijoje daug žmonių, kuriems kultūros vertybės, jų saugojimas buvo ne tik pomėgis, bet ir ilgas bei sunkus darbas. Štai šviesios atminties Petras Jakštas, gimęs Rokiškio rajone, Aukštaitijoje, Šilutėje pragyventais metais tęsė tarnystę knygai, kraštotyrai ir kultūrai. Mirė 1988 m., nesulaukęs 90 metų jubiliejaus. Išleido knygą „Senoji Šilutė“, kuria pratęsė vokiečių etnografų kraštotyrininkų darbų apie Mažąją Lietuvą tradiciją. Jo bibliotekoje buvo 6-7 tūkstančiai knygų. Nemažą dalį 1945 m. sudegino kareiviai.
P. Jakštas kaupė knygas ir pokariu. Paskutinė prieš jo mirtį įrašyta 6551-oji knyga. Jo leidiniai neturėjo ramybės – jis nuolatos juos sklaidė. Po mirties biblioteka buvo padovantota Vilniaus universitetui. P. Jakštas parašė daug straipsnių spaudoje, žurnaluose, paruošė daug darbų apie krašto praeitį. Draugystė su jaunimu, mokslo ir kultūros veikėjais, kraštotyrininkais, knygos bičiuliais – visa tai jam teikė norą gyventi ir dirbti. Be parengtų knygų apie Rusnę, Šilutę, jis paliko 14 kraštotyrinių rankraščių, kurių dauduma skirta Mažajai Lietuvai, ypač daug – Šilutei.

P. Jakšto knygoje „Senoji Šilutė“ vienas skyrius skirtas mecenatui Hugo Šojui, vokiečiui dvarininkui, kuris išmoko lietuvių kalbą, rinko tautosaką, užrašinėjo lietuvių kalbos žodžius, posakius, pasakas, padavimus, dainas, patarles, mįsles. Buvo 1879 m. Tilžėje įsteigtos Lietuvių literatūros draugijos narys ir vienas iš įkūrėjų. Draugijoje buvo vokiečių, lietuvių, rusų. Iš viso 200 narių. Savo mokslo darbus jie skelbė žurnale, vėliau leido knygeles, kurių buvo 30. Jos sudarė 5 didelius tomus. H. Šojus surinktą kalbos ir tautosakos medžiagą siųsdavo tai draugijai. Visa tai buvo išleista atskira knyga.

H. Šojus grožėjosi lietuvių tautiniu menu, rinko ir sukaupė įvairių senovinių įrankių, baldų, kitko, kas jo dvare vos sutilpo į du didelius kambarius. Čia buvo net akmens amžiaus radinių – per 50 akmens kirvukų, titnaginių ietgalių, peiliukų, skaptukų, molinių indų šukių. Visos vertybės buvo suženklintos, aprašytos ir skrupulingai sudėliotos į tam skirtas vietas. Apyrankės, žiedai, segės, vėriniai, taip pat vestuviniai švarkai, marškiniai, prijuostės, sijonai, staltiesnės, juostos, jaunamartės vainikas senovinis lopšys ir t. t. Visą šitą gėrį dvarininkas leisdavo apžiūrėti atvykėliams. H. Šojus turėjo ir didelę biblioteką. Rašė straipsnius, net kūrė eilėraščius.
Tačiau visas H. Šojaus sukauptas kultūros, istorijos turtas bėgant metams buvo niokojamas ir barstomas. Kas išliko, tebėra jo buvusiame dvare, kuris restauruotas ir šiandien jame veikia Šilutės dvarininko H. Šojaus vardu pavadintas muziejus.

Spaudai parengė Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Nebėra aktualu vien suaugusiems Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali

Pigūs kūrybiniai namų puošybos elementai

Pasipuošti namus gali kiekvienas. Net ir vaikai. Svarbiausia įsigyti reikalingas priemones, kurios užtikrins, kad net ir patys sudėtingiausi darbeliai bus atliekami be jokio vargo. Ypač svarbu skatinti vaikus mokytis namų dekoravimo, kadangi per puošybą vaikai atranda naujų dalykų, lavina fantaziją, mokosi. O juk nėra nieko svarbiau, kaip kad mokytis kuriant. Ar ne taip? Tekstūrinis kartonas yra puiki medžiaga gaminanti padėkliukus kavai. Raskite formą, spalvą, storį ir specialiomis žirklėmis kirpkite kartoną. Rekomenduojamos žirklės, kurios kirpdamos kuria tam tikrus raštus. Paprasta, greita

Ugniagesiai dėl grėsmės Kalėdas sutikti be atlyginimų mitinguos V. Kudirkos aikštėje

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, 11 val. savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose

Laiškininkai atvyks naujomis pašto mašinomis

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir seniūnai susitiko su AB Lietuvos pašto tinklo direktoriumi Jonu Sadausku ir Klaipėdos filialo direktore Vida Pikčiūniene. Už pašto teikiamas paslaugas ir jo operacijas atsakingas J. Sadauskas pristatė Lietuvos pašto naujoves ir kas keisis Šilutės rajone. Švėkšnoje ir Šilutėje Šilutės rajone beliks stacionarūs Šilutės ir Švėkšnos paštai, visur kitur gyventojams paslaugas teiks mobilieji paštininkai, pas klientus vyksiantys automobiliais. Tokia pertvarka numatyta kitų metų pradžioje. Dvejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių teritorijų jau veikia tokia paslauga, šiuo metu