Vingiuota kultūros vaga Lietuvos istorijoje

Šilutės rajono kultūros darbuotojai savo profesinę šventę šiemet praleido Varšuvoje. Tai buvo pirmoji jų šia proga surengta išvyka į užsienį.

Pirmadienį Lietuvoje jau tryliktą kartą paminėta Pasaulinė kultūros diena, kurią 2006 m. Seimas paskelbė atmintina. Šilutės rajone kultūros įstaigų darbuotojai jau dešimt metų turi tradiciją savo profesinės šventės proga kur nors nuvykti. Ankstesniais metais aplankyti Telšiai, Anykščiai, Molėtai, Vilnius ir kitos Lietuvos vietos, šiemet surengta ekskursija į Varšuvą, Lenkijos sostinę.

Šiemet Pasaulinė kultūros diena minėta balandžio 15 d., pirmadienį. Šilutės r. savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė „Pamariui“ pasakojo, kad į ekskursiją po Varšuvą 40 kultūros įstaigų darbuotojų išvyko balandžio 14 d., sekmadienį. Kaip minėta, tradiciškai Kultūros dieną vykstama aplankyti vis kitą Lietuvos miestą, iš anksto pasirinkus objektus, institucijas, kur galima išgirsti, pamatyti, sužinoti vis ką nors naujo, kartu būna proga kelionėje saviškiams pabendrauti bei pasikalbėti su kolegomis ten, kur nuveda ekskursijos kelias. Šiemet – pirmoji išvyka į užsienį. Ją padovanojo Savivaldybės administracija, o lėšų prisidėjo ir patys kultūros darbuotojai. Anot V. Griškevičienės, visus metus bibliotekos, muziejaus, kultūros centrų, teatro kolektyvai kuria ir kviečia krašto žmones įkvėpti kultūros „oro“, o štai vieną dieną per metus – Kultūros dieną – apdovanoja save atokvėpio ir pažinimo išvyka.

Švenčia įvairiai
„Pamarys“ pasidomėjo, kaip Kultūros dieną švenčia kitur. Štai pernai Palangos Nepriklausomybės aikštėje susirinkę kultūros darbuotojai išskleidė Taikos vėliavą ir bibliotekos kiemelyje pasodino vaismedžių sodelį. Čia augusi tik obelis. 7 kultūros įstaigos pasodino vis kitos rūšies medelį: lazdyną, sedulą, šilkmedį, gudobelę, šermukšnį, šaltalankį, net sakurą, kuri vaisių neduoda, bet gražiai žydi – tarsi kultūra, kurios ranka nepačiupinėsi, bet gražu ir naudinga pažiūrėti.

Pasaulinė kultūros diena balandžio 15 d. minima ne atsitiktinai. 1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone JAV prezidentas F. Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Tad ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes.

Šilutės istorijoje
Turi ir Šilutė savo istorijoje daug žmonių, kuriems kultūros vertybės, jų saugojimas buvo ne tik pomėgis, bet ir ilgas bei sunkus darbas. Štai šviesios atminties Petras Jakštas, gimęs Rokiškio rajone, Aukštaitijoje, Šilutėje pragyventais metais tęsė tarnystę knygai, kraštotyrai ir kultūrai. Mirė 1988 m., nesulaukęs 90 metų jubiliejaus. Išleido knygą „Senoji Šilutė“, kuria pratęsė vokiečių etnografų kraštotyrininkų darbų apie Mažąją Lietuvą tradiciją. Jo bibliotekoje buvo 6-7 tūkstančiai knygų. Nemažą dalį 1945 m. sudegino kareiviai.
P. Jakštas kaupė knygas ir pokariu. Paskutinė prieš jo mirtį įrašyta 6551-oji knyga. Jo leidiniai neturėjo ramybės – jis nuolatos juos sklaidė. Po mirties biblioteka buvo padovantota Vilniaus universitetui. P. Jakštas parašė daug straipsnių spaudoje, žurnaluose, paruošė daug darbų apie krašto praeitį. Draugystė su jaunimu, mokslo ir kultūros veikėjais, kraštotyrininkais, knygos bičiuliais – visa tai jam teikė norą gyventi ir dirbti. Be parengtų knygų apie Rusnę, Šilutę, jis paliko 14 kraštotyrinių rankraščių, kurių dauduma skirta Mažajai Lietuvai, ypač daug – Šilutei.

P. Jakšto knygoje „Senoji Šilutė“ vienas skyrius skirtas mecenatui Hugo Šojui, vokiečiui dvarininkui, kuris išmoko lietuvių kalbą, rinko tautosaką, užrašinėjo lietuvių kalbos žodžius, posakius, pasakas, padavimus, dainas, patarles, mįsles. Buvo 1879 m. Tilžėje įsteigtos Lietuvių literatūros draugijos narys ir vienas iš įkūrėjų. Draugijoje buvo vokiečių, lietuvių, rusų. Iš viso 200 narių. Savo mokslo darbus jie skelbė žurnale, vėliau leido knygeles, kurių buvo 30. Jos sudarė 5 didelius tomus. H. Šojus surinktą kalbos ir tautosakos medžiagą siųsdavo tai draugijai. Visa tai buvo išleista atskira knyga.

H. Šojus grožėjosi lietuvių tautiniu menu, rinko ir sukaupė įvairių senovinių įrankių, baldų, kitko, kas jo dvare vos sutilpo į du didelius kambarius. Čia buvo net akmens amžiaus radinių – per 50 akmens kirvukų, titnaginių ietgalių, peiliukų, skaptukų, molinių indų šukių. Visos vertybės buvo suženklintos, aprašytos ir skrupulingai sudėliotos į tam skirtas vietas. Apyrankės, žiedai, segės, vėriniai, taip pat vestuviniai švarkai, marškiniai, prijuostės, sijonai, staltiesnės, juostos, jaunamartės vainikas senovinis lopšys ir t. t. Visą šitą gėrį dvarininkas leisdavo apžiūrėti atvykėliams. H. Šojus turėjo ir didelę biblioteką. Rašė straipsnius, net kūrė eilėraščius.
Tačiau visas H. Šojaus sukauptas kultūros, istorijos turtas bėgant metams buvo niokojamas ir barstomas. Kas išliko, tebėra jo buvusiame dvare, kuris restauruotas ir šiandien jame veikia Šilutės dvarininko H. Šojaus vardu pavadintas muziejus.

Spaudai parengė Stasė Skutulienė

Hits: 151

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Ką valgyti netoleruojantiems fruktozės?

Užvalgius kai kurių vaisių atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jūsų organizmas netoleruoja fruktozės.  Fruktozė – natūralus vaisių cukrus, kurio yra meduje, vaisiuose, daržovėse ir uogose. Duomenys rodo, kad Europoje fruktozės netoleruoja maždaug 30 proc. gyventojų. Laimė, kad ne visuose vaisiuose, daržovėse ar uogose gausu fruktozės, todėl tiems, kurie jos netoleruoja – svarbu žinoti kiek ir ko valgyti.   „Yra dvi fruktozės netoleravimo formos: įgimtas arba įgytas fruktozės netoleravimas. Žmonėms, kurie netoleruoja fruktozės pavalgius tam tikrų produktų gali atsirasti nemalonių

Kur šiuo metu važiuoja „Google Street View“ automobilis?

„Google Street View“ automobiliai keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Google Street View“ dėka vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą Lietuvos miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad infrastruktūra miestuose bei tarp jų laikui bėgant keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia

Taip pat skaitykite