Vingiuota kultūros vaga Lietuvos istorijoje

Šilutės rajono kultūros darbuotojai savo profesinę šventę šiemet praleido Varšuvoje. Tai buvo pirmoji jų šia proga surengta išvyka į užsienį.

Pirmadienį Lietuvoje jau tryliktą kartą paminėta Pasaulinė kultūros diena, kurią 2006 m. Seimas paskelbė atmintina. Šilutės rajone kultūros įstaigų darbuotojai jau dešimt metų turi tradiciją savo profesinės šventės proga kur nors nuvykti. Ankstesniais metais aplankyti Telšiai, Anykščiai, Molėtai, Vilnius ir kitos Lietuvos vietos, šiemet surengta ekskursija į Varšuvą, Lenkijos sostinę.

Šiemet Pasaulinė kultūros diena minėta balandžio 15 d., pirmadienį. Šilutės r. savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė „Pamariui“ pasakojo, kad į ekskursiją po Varšuvą 40 kultūros įstaigų darbuotojų išvyko balandžio 14 d., sekmadienį. Kaip minėta, tradiciškai Kultūros dieną vykstama aplankyti vis kitą Lietuvos miestą, iš anksto pasirinkus objektus, institucijas, kur galima išgirsti, pamatyti, sužinoti vis ką nors naujo, kartu būna proga kelionėje saviškiams pabendrauti bei pasikalbėti su kolegomis ten, kur nuveda ekskursijos kelias. Šiemet – pirmoji išvyka į užsienį. Ją padovanojo Savivaldybės administracija, o lėšų prisidėjo ir patys kultūros darbuotojai. Anot V. Griškevičienės, visus metus bibliotekos, muziejaus, kultūros centrų, teatro kolektyvai kuria ir kviečia krašto žmones įkvėpti kultūros „oro“, o štai vieną dieną per metus – Kultūros dieną – apdovanoja save atokvėpio ir pažinimo išvyka.

Švenčia įvairiai
„Pamarys“ pasidomėjo, kaip Kultūros dieną švenčia kitur. Štai pernai Palangos Nepriklausomybės aikštėje susirinkę kultūros darbuotojai išskleidė Taikos vėliavą ir bibliotekos kiemelyje pasodino vaismedžių sodelį. Čia augusi tik obelis. 7 kultūros įstaigos pasodino vis kitos rūšies medelį: lazdyną, sedulą, šilkmedį, gudobelę, šermukšnį, šaltalankį, net sakurą, kuri vaisių neduoda, bet gražiai žydi – tarsi kultūra, kurios ranka nepačiupinėsi, bet gražu ir naudinga pažiūrėti.

Pasaulinė kultūros diena balandžio 15 d. minima ne atsitiktinai. 1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone JAV prezidentas F. Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Tad ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes.

Šilutės istorijoje
Turi ir Šilutė savo istorijoje daug žmonių, kuriems kultūros vertybės, jų saugojimas buvo ne tik pomėgis, bet ir ilgas bei sunkus darbas. Štai šviesios atminties Petras Jakštas, gimęs Rokiškio rajone, Aukštaitijoje, Šilutėje pragyventais metais tęsė tarnystę knygai, kraštotyrai ir kultūrai. Mirė 1988 m., nesulaukęs 90 metų jubiliejaus. Išleido knygą „Senoji Šilutė“, kuria pratęsė vokiečių etnografų kraštotyrininkų darbų apie Mažąją Lietuvą tradiciją. Jo bibliotekoje buvo 6-7 tūkstančiai knygų. Nemažą dalį 1945 m. sudegino kareiviai.
P. Jakštas kaupė knygas ir pokariu. Paskutinė prieš jo mirtį įrašyta 6551-oji knyga. Jo leidiniai neturėjo ramybės – jis nuolatos juos sklaidė. Po mirties biblioteka buvo padovantota Vilniaus universitetui. P. Jakštas parašė daug straipsnių spaudoje, žurnaluose, paruošė daug darbų apie krašto praeitį. Draugystė su jaunimu, mokslo ir kultūros veikėjais, kraštotyrininkais, knygos bičiuliais – visa tai jam teikė norą gyventi ir dirbti. Be parengtų knygų apie Rusnę, Šilutę, jis paliko 14 kraštotyrinių rankraščių, kurių dauduma skirta Mažajai Lietuvai, ypač daug – Šilutei.

P. Jakšto knygoje „Senoji Šilutė“ vienas skyrius skirtas mecenatui Hugo Šojui, vokiečiui dvarininkui, kuris išmoko lietuvių kalbą, rinko tautosaką, užrašinėjo lietuvių kalbos žodžius, posakius, pasakas, padavimus, dainas, patarles, mįsles. Buvo 1879 m. Tilžėje įsteigtos Lietuvių literatūros draugijos narys ir vienas iš įkūrėjų. Draugijoje buvo vokiečių, lietuvių, rusų. Iš viso 200 narių. Savo mokslo darbus jie skelbė žurnale, vėliau leido knygeles, kurių buvo 30. Jos sudarė 5 didelius tomus. H. Šojus surinktą kalbos ir tautosakos medžiagą siųsdavo tai draugijai. Visa tai buvo išleista atskira knyga.

H. Šojus grožėjosi lietuvių tautiniu menu, rinko ir sukaupė įvairių senovinių įrankių, baldų, kitko, kas jo dvare vos sutilpo į du didelius kambarius. Čia buvo net akmens amžiaus radinių – per 50 akmens kirvukų, titnaginių ietgalių, peiliukų, skaptukų, molinių indų šukių. Visos vertybės buvo suženklintos, aprašytos ir skrupulingai sudėliotos į tam skirtas vietas. Apyrankės, žiedai, segės, vėriniai, taip pat vestuviniai švarkai, marškiniai, prijuostės, sijonai, staltiesnės, juostos, jaunamartės vainikas senovinis lopšys ir t. t. Visą šitą gėrį dvarininkas leisdavo apžiūrėti atvykėliams. H. Šojus turėjo ir didelę biblioteką. Rašė straipsnius, net kūrė eilėraščius.
Tačiau visas H. Šojaus sukauptas kultūros, istorijos turtas bėgant metams buvo niokojamas ir barstomas. Kas išliko, tebėra jo buvusiame dvare, kuris restauruotas ir šiandien jame veikia Šilutės dvarininko H. Šojaus vardu pavadintas muziejus.

Spaudai parengė Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šeimų diena Švėkšnoje

Šeimų šventė – tai vienas iš šilčiausių ir mieliausių renginių, į kurį drąsiai jungiasi Švėkšnos seniūnijos šeimos. Gegužės 15 dieną  Tradicinių amatų centro kiemelyje suaugusių šokių kolektyvas „Šalna“ su partneriais – Tradicinių amatų centru ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazija surengė šventę, kurioje buvo gausu užsiėmimų vaikams, tėveliams ir seneliams. Šventė tęsėsi​ įvairiose veiklose pagal pasirinkimą: piešimas ant veido, linksmosios estafetės, smiginis, spalvinimas kreidelėmis, 3 metrų paveikslo piešimas, muilo burbulai. Kaip ir kasmet, šventės metu, buvo apdovanoti praėjusiais metais gimę mažieji Švėkšnos

Pagėgių krašto bibliotekininkai – Krokuvoje

Gegužės 18-19 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė dalyvavo Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos dovanotoje pažintinėje–kultūrinėje kelionėje po „Lenkijos deimantu“ bei „Karalių ir bažnyčių miestu“ vadinamą Krokuvą. Profesionalių gidų vedamų ekskursijų metu aplankyti įžymiausi šio šlovingos praeities autentika alsuojančio miesto architektūros, kultūros, istorijos, gamtos objektai. Pabuvota į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame Krokuvos istoriniame centre, kurį sudaro Senamiestis, Vavelio kalva ir Kazimiero kvartalas. Virš Krokuvos senamiesčio iškilusi Vavelio kalva pagėgiškius sužavėjo didingais renesanso stiliaus XVI a. karališkaisiais rūmais bei

90 Genės Ruzvaltienės metų prabėgo Žemaičių Naumiestyje

Gegužės 21-ąją 90-ąjį gimtadienį šventusi Genė Ruzvaltienė gimė, užaugo ir tebegyvena toje pačioje gatvėje, Žemaičių Naumiestyje. Dešimtąją dešimtį metų pradėjusi žilagalvė vis dar mėgsta žiūrėti televizorių, pati išsiverda valgyti. Gyvena kartu su sūnumi Alfonsu. Kieme daug daugiamečių gėlių, kurios reikalauja mažiau priežiūros – sveikata nebe ta, kad galėtų daug lankstytis. Sako, ir perkūnijos tebebijanti, kaip vaikystėje… „Augome penki vaikai: du broliai ir trys seserys. Nors ir daug šeimoje buvo vaikų, mano vaikystė buvo graži. Tėvelis buvo auksinių rankų meistras, buvo

Palaiminimų šeštadienis Šilutėje

Pirmą kartą Šilutėje buvo surengtas Palaiminimų šeštadienis, kurio pirmoji dalis vyko H. Šojaus dvaro konferencijų centre, antroji – Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Gegužės 18–oji įeis į tikinčiųjų bendruomenės istoriją, mat Palaiminimų šeštadienio renginys sutraukė gausybę žmonių: dalyvavo vaikų ir jaunimo, suaugusiųjų bei senjorų. Mokymus vedė katalikų bendruomenės atstovai iš Slovakijos, grupė „Martindom“. Jų giesmės žadino viltį ir kvietė kartu džiaugtis bei šlovinti Viešpatį. Palaiminimų šeštadienio „Taigi jūs siekite aukštesnių malonės dovanų“ pagrindinis organizatorius buvo Šilutės dekanatas, dalyvavo rajono katalikų