Vilniuje surengtoje medikų eisenoje dalyvavo ir šilutiškiai

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos išvakarėse Vilniaus gatvėmis žygiavo iš regionų atvykę medicinos darbuotojai, siekiantys geresnių darbo sąlygų ir didesnių atlyginimų.

Dalyvavo ir šilutiškiai
„Renginio metu tarp eisenos dalyvių jautėsi vienybė. Jaunimas nori pokyčių ir tvirtai žino, kad kartu gali viską. Žinoma, jie protingi žmonės, todėl tikslų siekia neagresyviai, bet tariantis, diskutuojant, – apie praėjusį penktadienį vykusią eiseną kalbėjo renginio dalyvė VšĮ Šilutės ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, šios profsąjungos LR valdybos narė Izolda Jurjonienė. – Jaunieji medikai nori likti Lietuvoje, tačiau tam jiems reikia geresnių darbo sąlygų“.
Anot I. Jurjonienės, medikai siekia dirbti kaip įmanoma geriau ir teisingiau, tačiau to paties nori ne tik sau, bet ir savo pacientams.

VšĮ Šilutės ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Izolda Jurjonienė – tarp jaunųjų medikų Vilniuje (dešinėje).

Kokie reikalavimai?
Renginio metu valdžios atstovams buvo įteikta Lietuvos medikų profesionalumo deklaracija „Būk pokytis“. Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) atstovės Gabijos Pancekauskaitės teigimu ELTAI, pagrindiniai reikalavimai yra gerinti medikų darbo sąlygas ir mažinti korupciją sveikatos sektoriuje: „Yra keturi reikalavimai, keturi dalykai, kuriais mes esame nepatenkinti ir prašome keisti: darbo krūvio optimizavimas, taip pat prašome, kad užtikrintų sąlygas tobulėti, profesinei kvalifikacijai kelti, kad priimtų sprendimus, kurie padėtų kovoti su korupcija visai medicinos sistemai. Ir prašome adekvataus finansavimo ne tik algų klausimu, bet ir visai sveikatos priežiūrai“.

Pasak G. Pancekauskaitės, sveikatos sektoriuje klesti tiek smulkioji, tiek stambioji korupcija, o valdžia nedaro beveik nieko. „Mums visada labai skaudu žiniasklaidoje skaityti, kaip visuomenė nepasitiki medikais ir laiko mus kyšininkais, kažkokiais vagimis. Tiesiog mūsų specialybės prestižo nėra. Na, ir tie darbo krūviai yra neadekvatūs. Eilės nesutvarkytos, pacientų srautai neoptimizuoti, pirminė sveikatos grandis neveikia. Ir Vyriausybėje piktybiškai nepriimama sprendimų, kurie padėtų spręsti šias problemas“, – sako G. Pancekauskaitė.

Labiausiai laukė premjero
Iniciatyva, kurią pradėjo jaunieji gydytojai, prie kurios prisijungė ir kitos medikų organizacijos, sulaukė Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pritarimo. Vis dėlto labiausiai šventėje laukta premjero Sauliaus Skvernelio, kuris dar prieš prasidedant mitingui sakė padidinsiąs atlyginimus sveikatos sistemos darbuotojams jau ateinančiais metais.

„Mes kalbame su medikų bendruomene ir pasakyti, kad yra apleistas, būtų per grubu. Problemos, kurios yra keliamos, žinomos, ir sprendimai jau padaryti. Noriu priminti, kad per paskutinius porą metų medikams, gydytojams atlyginimai padidėjo beveik 30 proc., slaugytojams – panašia suma. Dar daugiau, Vyriausybės pasitarime pritarta koncepcijai, kalbant apie viešojo sektoriaus tvarų finansavimą. Mes manome, kad jau kitais metais įgyvendinsime susitarimą, jog gydytojų atlyginimai bus ne mažiau nei trys vidutiniai užmokesčiai šalyje, o slaugytojų atlyginamas sieks pusantro užmokesčio“, – Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo premjeras.
Nors dalyvauti negalėjo, S. Skvernelis žadėjo priimti Jaunųjų gydytojų asociacijos peticiją. Ją jis įvertino, kaip žingsnį socialinės partnerystės link. „Mielai tą peticiją priimsime, manau, kad tai ryžtingas socialinės partnerystės žingsnis. Šiuo atveju tikrai nematau ginčo, nes mes ir žiūrime, ir einame ta pačia kryptimi“, – apibendrino Vyriausybės vadovas.

Nuotaikos po renginio
„Jaunimas supranta, kad tai ilgas procesas, o ši eisena tik mažas žingsnelis į priekį. Džiugu, kad ties tuo jie tikrai nesustos, bet ir toliau, žingsnis po žingsnio, sieks geresnių sąlygų“, – nuomonę išsakė I. Jurjonienė. Ji atviravo ir dėl premjero pažadų. Kaip žinia, Jaunųjų gydytojų asociacijos ir Lietuvos medikų sąjūdžio organizuojamos eisenos vienas svarbiausių uždavinių – kelti medikų darbo užmokestį ir tai daryti pagal aiškią sistemą, nes algos visur itin nevienodos. Pasak I. Jurjonienės, viliamasi, kad pažadai bus ištesėti, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog yra sudaryti ilgalaikiai susitarimai dėl medikų darbo užmokesčio didinimo, darbo sąlygų gerinimo. Procesai, nors ir lėtai, vyksta.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antrasis koronaviruso atvejis diagnozuotas usėniškiui

Nacionalinis visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė patvirtino apie antrąjį užsikrėtimo koronavirusu atvejį Šilutės rajone. COVID-19 diagnozuotas usėniškiui. Asmuo į užsienį nebuvo išvykęs. Prastai besijaučiantis vyras su greitąja medicinos pagalba buvo išvežtas į Tauragės ligoninę, vėliau pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje atlikus tyrimus jam nustatyta COVID-19 infekcija. Skubus pranešimas, kad Usėnų gyventojas serga COVID-19 buvo gautas balandžio 1-os vakare. Susirgimo data – kovo 30 d. Anot R. Jovaišaitės, usėniškis priklauso rizikos grupei. „Jis buvo patekęs į Klaipėdos

Karščiavimo klinika veiks ir Šilutėje

Kovo 31-ąją buvo žinoma, kad pusė šalies savivaldybių patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) steigiančios karščiavimo klinikas, o maždaug ketvirtadalis informavo ieškosiančios būdų užtikrinti tokios paslaugos teikimą. Artimiausiu metu tokia klinika bus atidaryta ir Šilutėje. Šiuo metu karščiavimo klinikos jau veikia Vilniuje, Kaune ir Vilkaviškyje, Raseiniuose. Į karščiavimo klinikas galės kreiptis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintys pacientai, čia jiems bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19). Įsisteigti tokias karščiavimo klinikas privalės visos šalies savivaldybės. Numatyta, kad į šias klinikas

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.