Vilniečiai per mažai težino apie žemupio kraštą, kur suteka vandenys iš visos Lietuvos

Pirmadienį, rugsėjo 25 d., Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda Šilutės rajono savivaldybėje surengė spaudos konferenciją. Tiesiogiai Šilutės rajone į Seimą išrinktas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seime frakcijos narys, dirbantis Seimo Kaimo reikalų komitete, apžvelgė darbus, kurie šiuo metu yra svarbūs. Pateikė informacijos, ką Seimas nuveikė iki rugsėjo 10 d. prasidėjusios rudens sesijos, taip pat apie Seimo nario biuro Šilutėje darbo rezultatus.

Gina tai, ką gerai žino
A. S. Nausėda pasakojo, kad šiuo metu Seimo Kaimo reikalų komitetas svarsto Medžioklės įstatymo pataisas. Skiriasi nuomonės, ar leisti medžioklėje naudoti naktinio matymo prietaisus. „Stringame, tačiau mes pasisakome už, nes ir naktį medžioklė turi būti saugi, kad nekristų draudžiamas medžioti žvėris, o svarbiausia – medžioklės saugumas“, – sakė Seimo narys.
Vyriausybė parengė valstybės įmonių privatizavimo planą, jame atsirado ir „Šilutės polderių“ bendrovė. A. S. Nausėda nesutinka, kad ši bendrovė būtų privatizuota. Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kai svarstė šį klausimą, dalyvavo mokslininkų, melioratorių atstovų, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.
Šilutės rajonas, anot A. S. Nausėdos, yra Lietuvos žemupio dalis, tad neįsikūrusi kaip Dzūkijoje ant kalvelės, čia – potvyniai, o polderių ir pylimų priežiūra šiame krašte turi būti patikimose rankose. Privatizavus įmonę, naujieji savininkai sieks kuo greičiau susigrąžinti išleistus pinigus ir užsidirbti – tokia verslo priedermė.
„Šilutės polderiai“ turi ilgametę darbo patirtį, dalį lėšų užsidirba iš statybos darbų. Prieš 110 metų Rusnėje buvo įrengtas pirmasis polderis. „Valstybė neturi nusišalinti nuo „Šilutės polderių“ veiklos, Žemės ūkio ministerija tai jau suprato, dar įtikinėjama Ūkio ir Aplinkos ministerijos“, – pasakojo Seimo narys, paraginęs žiniasklaidos darbuotojus kuo daugiau rašyti apie Pamario krašto išskirtinumą ir pasistengti, kad šios žinios pasiektų Vilniuje gyvenančius ir dirbančius, kurie dar ne visada ir ne visi supranta rajono, į kurį suplaukia vanduo iš visos Lietuvos, gyvenimą.
Seimo narys pasakojo apie Lenkiją, kur yra 180 tūkst. ha žiemos polderių, kuriuos prižiūri strateginės reikšmės įmonė. Ten darbas – visiškai kompiuterizuotas, šiuolaikiškai tvarkomos vandens sąnašos, pylimai.
Priminta, kad iš svetur atvykęs savininkas nusipirko Rusnės tvenkinius, o Kintų tvenkinius įsigijo šilutiškis verslininkas Rimgaudas Višinskas. Lyg ir nekilo klausimų, kodėl Kintuose ir vaizdas gražus, ir verslas sukasi, įkurta darbo vietų. „Kai naktį vanduo pralauš pylimą, ar tas privatininkas skubės gelbėti? Gal jis jau bus išpardavęs būtiną techniką…“ – svarstė A. S. Nausėda, galimą „Šilutės polderių“ privatizavimą pavadinęs blogiausiu sprendimu ir išeitimi.
Išskirtinis kraštas
Priminta, kad Kaimo reikalų komiteto nariai jau buvo atvykę į Šilutės rajoną, jų agituoti nebereikia, dabar Seimo narys norėtų į Šilutės kraštą atvykti su Kaimo reikalų ir Aplinkos komitetų nariais, parodyti potvynį, o nuotraukų, straipsnių ir visa kita Seime platina nuolat.
„Nuolat bandau įtikinti, kad Šilutės rajonas – išskirtinė Lietuvos dalis su gausybe vandens ir dėl to kylančiais rūpesčiais. Pūva nešienaujamos nendrės, prie vandens – medžiai, niekas nevalo pūvančio Žalgirių miško…“ Štai kas, anot Seimo nario, teršia vandenis, kurie suteka į marias.
Tik jau ne ūkininkai ir ne jų auginami galvijai! Lietuvoje belikę dešimt kartų mažiau gyvulių negu vidutiniškai ES narėse. Europos Sąjungoje vienam hektarui žemės tenka 1,8 gyvulio, Lietuvoje – 0,3…
Šilutės apskrityje, kiek mena A. S. Nausėda, buvę auginta 60 tūkst. karvių, Mažąją Lietuvą prijungus prie Lietuvos, buvo suprastas šio krašto išskirtinumas: pastatė net 6 kooperatines pienines, jos veikė Šilutėje, Rusnėje, Kintuose, kitur.
Pasak A. S. Nausėdos, dabar laikoma viena melžiama karvė garantuoja 4 darbo vietas mieste – veterinarijos gydytojo, pardavėjo ir kitų. O kur dar didesnės eksporto galimybės, didesnės pajamos. Dabar Lietuvoje yra 4 pieno perdirbimo įmonės, nėra konkurencijos, būta kartelinių susitarimų… Rezultatas? J gali kiekvienas išvysti žvelgdamas į pieno produktų kainas prekybos centruose…
Pagyręs Savivaldybės vadovus, kad dėl lietaus rajone paskalbta ekstremalioji situacija, Seimo narys priminė, kad 40 proc. derliaus dar nėra nuimta, rajono ūkininkai labai nusiminę, dėl vandens kenčia keliai, vanduo pralaužė pylimą.
„Išlieku ištikimas tam, kas man rūpi – šio krašto savitumas, specifika, tai žinau, tai aiškinu Seimo nariams ir siekiu rezultato – naudos rajonui“, – tikino A. S. Nausėda, pasiūlęs Seimo kolegoms nuvykti į Lenkiją ir susipažinti su kuria nors pieno perdirbimo įmone. Tai Lenkijoje – pieno tiekėjų kooperatyvai, o Lietuvos gyvulių augintojai – sau, pieno perdirbėjai – sau.
Ataskaita
Iki rugsėjo 10 d. prasidėjusios Seimo rudens sesijos buvo priimti 287 įstatymai, 122 nutarimai, 12 kitų teisės aktų. Iš viso – 421 teisės aktas. Didžiausio dėmesio sulaukė socialinės apsaugos, užimtumo, ligos, motinystės ir vaiko teisių apsaugos įstatymai, investicijų skatinimas, mokesčių surinkimą ir ūkinę veiklą skatinantys bei viešuosius pirkimus skaidrinantys įstatymai. Lietuvoje ūkis augo sparčiau negu vidutiniškai Europos Sąjungoje, gerai vykdomas biudžeto pajamų planas. Alkoholio vartojimo mažinimas, su tuo susiję ribojimai sukėlė diskusijų, pasigirdo kalbų, kad tai neigiamai atsilieps mokesčių rinkimui.
Be šios informacijos, A. S. Nausėda informavo, kad sulaukė 330 gyventojų, iš jų 40 kreipėsi raštu. Daugiausia – 12 interesantų, atėjusių į Seimo nario biurą Šilutėje, kreipėsi dėl žemės ūkio reikalų, teisės ir teisėtvarkos klausimais – 5, dėl mokesčių – 2, socialinės paramos ir globos reikalais – 3, aplinkos apsaugos – 6, kultūros ir energetikos – po 1, o 10 gyventojų atėjo aiškintis dėl Savivaldybės darbo.
Gyventojams aktualūs žemės įsigijimo, nuomos reikalai, buitinių atliekų surinkimas ir labai didelis šios paslaugos mokestis, nepatenkinama vietinės reikšmės kelių būklė, ypač – polaidžio metu, menkas finansavimas melioracijos sistemoms tvarkyti ir defektams šalinti, ypač bloga magistralinių melioracijos kanalų būklė ir prasta priežiūra. Buvo interesantų, kurie kreipėsi patarimo, ką daryti konkrečiu atveju.
Seimo nario biure Šilutėje dirba padėjėjas Valentinas Dylertas.
 Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Gardamiškiai nei pyko, nei skundėsi

Vasario 19 d. į Gardamą atvyko Šilutės r. savivaldybės vadovai su savo komanda atsiskaityti už praėjusių metų veiklą. Būtent šioje seniūnijoje prasidėjo iki vasario 28 d. suplanuoti susitikimai su visų 11 seniūnijų gyventojais. Gardamiškiai rinkosi dar Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui papuoštoje salėje, nenusiteikę nei pyktis, nei skųstis. Pirmosios į susitikimą atėjusios moterys kalbėjosi su laikinai Gardamo seniūnės pareigas einančia Birute Pocevičiene. Garbaus amžiaus moteris teiravosi, gal seniūnija už mokestį galėtų teikti tokią paslaugą – nupjauti žolę sodelyje? Pasirodo, per 330

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Išaušęs 2018 m. vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio – rytmetis visoje šalyje ir Pagėgių krašte sutiktas šiai didžiai Valstybės šventei skirtais renginiais. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenei teko didžiulė garbė tapti bent mažyte šio didžiulio ir nepaprastai svarbaus įvykio minėjimo dalimi. Biblioteka drauge su Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčia pakvietė kraštiečius bei miesto svečius dalyvauti Lietuvos bažnyčių varpų sąšaukoje „Gloria Lietuvai“. Po šv. Mišių parapijiečiams sustojus bažnyčios kiemelyje, suskambus poetės, dainininkės, dailininkės Gintarės Jautakaitės dainai „Viešpaties lelija“ bei

Supažindino su eksponatais, dalijosi prisiminimais

Šilutės Hugo Šojaus muziejus kvietė gyventojus atnešti į muziejų šeimos relikvijas, atmintį įprasminančias fotografijas, daiktus, kurie, jų manymu, yra svarbūs šeimos, Šilutės miesto ar Lietuvos istorijai. Iš atneštų eksponatų buvo parengta ir vasario 8 d. atidaryta paroda „Kuriame Lietuvos valstybės šimtmetį kartu“. Parodos kuratorė – muziejaus vyr. fondų saugotoja Natalija Kučinskaja. Į parodos atidarymą atvyko šilutiškių, grupė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus narių, vadovaujamų pirmininkės Reginos Tamošauskienės, jaunimo. Įžanginį žodį pasakė muziejaus dokumentų valdymo specialistė Roma Šukienė. Ji

Varpai sukvietė katytiškius sveikinti Lietuvą

Katyčių žmonės, sveikindami Lietuvą jubiliejinės Vasario 16-osios proga, išradingai panaudojo senąsias prekyvietes. Langų rėmai vietoj stiklo akių, šimtmečius stebėjusių katytiškių gyvenimą, išdidžiai laikė įrėminę didžiulėmis raidėmis išrašytą Lietuvos vardą. Šalia jo glaudžiasi Nepriklausomybės Akto kopija, Lietuvos ir Katyčių seniūnijos herbai. Būtent į šią vietą, į istorinę turgaus aikštę, bažnyčių varpų dūžių kviečiami vasario 15-osios popietę nešini tautinėmis vėliavomis rinkosi katytiškiai sveikinti savo šalį ir pasakyti pasauliui, kokia svarbi mums Laisvė ir Nepriklausomybė. Skambantys varpai sukvietė didžiulį būrį žmonių. Smagu buvo