Vilniečiai per mažai težino apie žemupio kraštą, kur suteka vandenys iš visos Lietuvos

Pirmadienį, rugsėjo 25 d., Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda Šilutės rajono savivaldybėje surengė spaudos konferenciją. Tiesiogiai Šilutės rajone į Seimą išrinktas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seime frakcijos narys, dirbantis Seimo Kaimo reikalų komitete, apžvelgė darbus, kurie šiuo metu yra svarbūs. Pateikė informacijos, ką Seimas nuveikė iki rugsėjo 10 d. prasidėjusios rudens sesijos, taip pat apie Seimo nario biuro Šilutėje darbo rezultatus.

Gina tai, ką gerai žino
A. S. Nausėda pasakojo, kad šiuo metu Seimo Kaimo reikalų komitetas svarsto Medžioklės įstatymo pataisas. Skiriasi nuomonės, ar leisti medžioklėje naudoti naktinio matymo prietaisus. „Stringame, tačiau mes pasisakome už, nes ir naktį medžioklė turi būti saugi, kad nekristų draudžiamas medžioti žvėris, o svarbiausia – medžioklės saugumas“, – sakė Seimo narys.
Vyriausybė parengė valstybės įmonių privatizavimo planą, jame atsirado ir „Šilutės polderių“ bendrovė. A. S. Nausėda nesutinka, kad ši bendrovė būtų privatizuota. Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kai svarstė šį klausimą, dalyvavo mokslininkų, melioratorių atstovų, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.
Šilutės rajonas, anot A. S. Nausėdos, yra Lietuvos žemupio dalis, tad neįsikūrusi kaip Dzūkijoje ant kalvelės, čia – potvyniai, o polderių ir pylimų priežiūra šiame krašte turi būti patikimose rankose. Privatizavus įmonę, naujieji savininkai sieks kuo greičiau susigrąžinti išleistus pinigus ir užsidirbti – tokia verslo priedermė.
„Šilutės polderiai“ turi ilgametę darbo patirtį, dalį lėšų užsidirba iš statybos darbų. Prieš 110 metų Rusnėje buvo įrengtas pirmasis polderis. „Valstybė neturi nusišalinti nuo „Šilutės polderių“ veiklos, Žemės ūkio ministerija tai jau suprato, dar įtikinėjama Ūkio ir Aplinkos ministerijos“, – pasakojo Seimo narys, paraginęs žiniasklaidos darbuotojus kuo daugiau rašyti apie Pamario krašto išskirtinumą ir pasistengti, kad šios žinios pasiektų Vilniuje gyvenančius ir dirbančius, kurie dar ne visada ir ne visi supranta rajono, į kurį suplaukia vanduo iš visos Lietuvos, gyvenimą.
Seimo narys pasakojo apie Lenkiją, kur yra 180 tūkst. ha žiemos polderių, kuriuos prižiūri strateginės reikšmės įmonė. Ten darbas – visiškai kompiuterizuotas, šiuolaikiškai tvarkomos vandens sąnašos, pylimai.
Priminta, kad iš svetur atvykęs savininkas nusipirko Rusnės tvenkinius, o Kintų tvenkinius įsigijo šilutiškis verslininkas Rimgaudas Višinskas. Lyg ir nekilo klausimų, kodėl Kintuose ir vaizdas gražus, ir verslas sukasi, įkurta darbo vietų. „Kai naktį vanduo pralauš pylimą, ar tas privatininkas skubės gelbėti? Gal jis jau bus išpardavęs būtiną techniką…“ – svarstė A. S. Nausėda, galimą „Šilutės polderių“ privatizavimą pavadinęs blogiausiu sprendimu ir išeitimi.
Išskirtinis kraštas
Priminta, kad Kaimo reikalų komiteto nariai jau buvo atvykę į Šilutės rajoną, jų agituoti nebereikia, dabar Seimo narys norėtų į Šilutės kraštą atvykti su Kaimo reikalų ir Aplinkos komitetų nariais, parodyti potvynį, o nuotraukų, straipsnių ir visa kita Seime platina nuolat.
„Nuolat bandau įtikinti, kad Šilutės rajonas – išskirtinė Lietuvos dalis su gausybe vandens ir dėl to kylančiais rūpesčiais. Pūva nešienaujamos nendrės, prie vandens – medžiai, niekas nevalo pūvančio Žalgirių miško…“ Štai kas, anot Seimo nario, teršia vandenis, kurie suteka į marias.
Tik jau ne ūkininkai ir ne jų auginami galvijai! Lietuvoje belikę dešimt kartų mažiau gyvulių negu vidutiniškai ES narėse. Europos Sąjungoje vienam hektarui žemės tenka 1,8 gyvulio, Lietuvoje – 0,3…
Šilutės apskrityje, kiek mena A. S. Nausėda, buvę auginta 60 tūkst. karvių, Mažąją Lietuvą prijungus prie Lietuvos, buvo suprastas šio krašto išskirtinumas: pastatė net 6 kooperatines pienines, jos veikė Šilutėje, Rusnėje, Kintuose, kitur.
Pasak A. S. Nausėdos, dabar laikoma viena melžiama karvė garantuoja 4 darbo vietas mieste – veterinarijos gydytojo, pardavėjo ir kitų. O kur dar didesnės eksporto galimybės, didesnės pajamos. Dabar Lietuvoje yra 4 pieno perdirbimo įmonės, nėra konkurencijos, būta kartelinių susitarimų… Rezultatas? J gali kiekvienas išvysti žvelgdamas į pieno produktų kainas prekybos centruose…
Pagyręs Savivaldybės vadovus, kad dėl lietaus rajone paskalbta ekstremalioji situacija, Seimo narys priminė, kad 40 proc. derliaus dar nėra nuimta, rajono ūkininkai labai nusiminę, dėl vandens kenčia keliai, vanduo pralaužė pylimą.
„Išlieku ištikimas tam, kas man rūpi – šio krašto savitumas, specifika, tai žinau, tai aiškinu Seimo nariams ir siekiu rezultato – naudos rajonui“, – tikino A. S. Nausėda, pasiūlęs Seimo kolegoms nuvykti į Lenkiją ir susipažinti su kuria nors pieno perdirbimo įmone. Tai Lenkijoje – pieno tiekėjų kooperatyvai, o Lietuvos gyvulių augintojai – sau, pieno perdirbėjai – sau.
Ataskaita
Iki rugsėjo 10 d. prasidėjusios Seimo rudens sesijos buvo priimti 287 įstatymai, 122 nutarimai, 12 kitų teisės aktų. Iš viso – 421 teisės aktas. Didžiausio dėmesio sulaukė socialinės apsaugos, užimtumo, ligos, motinystės ir vaiko teisių apsaugos įstatymai, investicijų skatinimas, mokesčių surinkimą ir ūkinę veiklą skatinantys bei viešuosius pirkimus skaidrinantys įstatymai. Lietuvoje ūkis augo sparčiau negu vidutiniškai Europos Sąjungoje, gerai vykdomas biudžeto pajamų planas. Alkoholio vartojimo mažinimas, su tuo susiję ribojimai sukėlė diskusijų, pasigirdo kalbų, kad tai neigiamai atsilieps mokesčių rinkimui.
Be šios informacijos, A. S. Nausėda informavo, kad sulaukė 330 gyventojų, iš jų 40 kreipėsi raštu. Daugiausia – 12 interesantų, atėjusių į Seimo nario biurą Šilutėje, kreipėsi dėl žemės ūkio reikalų, teisės ir teisėtvarkos klausimais – 5, dėl mokesčių – 2, socialinės paramos ir globos reikalais – 3, aplinkos apsaugos – 6, kultūros ir energetikos – po 1, o 10 gyventojų atėjo aiškintis dėl Savivaldybės darbo.
Gyventojams aktualūs žemės įsigijimo, nuomos reikalai, buitinių atliekų surinkimas ir labai didelis šios paslaugos mokestis, nepatenkinama vietinės reikšmės kelių būklė, ypač – polaidžio metu, menkas finansavimas melioracijos sistemoms tvarkyti ir defektams šalinti, ypač bloga magistralinių melioracijos kanalų būklė ir prasta priežiūra. Buvo interesantų, kurie kreipėsi patarimo, ką daryti konkrečiu atveju.
Seimo nario biure Šilutėje dirba padėjėjas Valentinas Dylertas.
 Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų