Vilniaus knygų mugės „detektyve“ dalyvavo ir šilutiškiai

Intriguojantis, muzikalus ir truputėlį detektyvinis – toks 2015-ųjų Vilniaus knygų mugės atidarymas. Atidarymo ceremoniją pradėjo „detektyvas“ – aktorius Andrius Bialobžeskis, kuris klaidžiodamas tarsi didžiuliame detektyviniame labirinte ieškojo „Knygos“.

Bibliotekų erdvėje buvo eksponuojami praėjusiais metais šilutiškių bibliotekininkų organizuoto tarptautinio ekslibrisų konkurso darbai.

Šiemet mugės tema buvo detektyvas, todėl knygų mugės atidarymo metu net šalies Prezidentė tapo detektyvinės istorijos dalyve, padėdama išnarplioti užregztą intrigą ir paskelbti mugės pradžią. „Knyga yra šviesa, tai ir žinios, ir gyvenimo patirtis, ir pareiga, ir pavyzdys. Knyga yra šviesa tam, kas nori siekti tos šviesos, kas nori siekti knygos ir ją turėti kaip savo kelrodį“, – kalbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Sveikindamas susirinkusius svečius LR kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, jog skaitymas leidžia savarankiškai mokytis, pažinti ne tik kitas kultūras, bet ir greta esančiuosius, studijuoti ir svajoti, atrasti ir kurti.
Naujoje knygoje
Simboliška, kad pirmąją knygos mugės bičiuliams skirtą dieną tradiciškai pristatomos naujos svarbiausios ir reikšmingiausios knygos, skirtos nacionalinei kultūrai. Viena iš tokių – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sudarytojų dr. Reginos Varnienės Janssen ir Jūratės Bičkauskienės parengta „Lituanistika ir kultūros politika (2003-2013). Parlamentinės komisijos istorija ir ataskaita“ (Vilnius, 2014).
Knygos pristatyme dalyvavo garbūs Parlamentinės komisijos nariai: akademikas Antanas Tyla, prof. Domas Kaunas, prof. Andrius Vaišnys, Šilutės kraštietė prof. Dainora Abukevičienė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė, hab. dr. Renaldas Gudauskas, naujo leidinio sudarytojai, dizaineriai, fotografai, lituanistikos tradicijų puoselėtojai ir šiaip smalsuoliai.
Pasak R. Varnienės Janssen, „Knyga, viena vertus, yra ataskaita apie Seimo nutarimu veikiančios Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos įgyvendintas iniciatyvas, kita vertus – ji parodo lituanistikos sampratos plėtrą politikos, mokslo, kultūros kontekste, žmonių ir idėjų kitimą rūpinantis Lietuvos dokumentiniu ir nedokumentiniu paveldu“.
Knygos pristatymo moderatorius prof. Domas Kaunas pabrėžė senosios lietuviškos spaudos (laikraščių) išsaugojimo nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų spaudinių skyriuje svarbą. Pasak pašnekovo, „būtina spartinti dokumentų skaitmeninimą, originalai jau trupa, dūlija, jais naudojasi tik mokslininkai. Kaip mes ugdysime pagarbą lituanistiniam paveldui, jei jis nėra prieinamas jaunuomenei, studentijai, Lietuvos etnografinių regionų bendruomenėms?“

Režisierės Dalios Ibelhauptaitės pasirašytas atvirukas bibliotekai.

Ir čia pat prof. D. Kaunas pastebėjo: „Matau čia šilutiškius bibliotekininkus. Kokią didžiulę ir įspūdingą programą Šilutės knygininkai parengė ir įgyvendino Kristijono Donelaičio jubiliejui…
Pristatytame leidinyje yra įspūdingas pluoštas Šilutės krašto knygai ir knygininkams skirtų ženklų. Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio Valstybinėje minėjimo programoje (2004) įrašytas šilutiškių bibliotekininkų projektas „Lietuvininkai šimtmečių vėtrose“, sujungęs net 19 knygos renginių (Kn.: psl. 75-76). Šio projekto darbus iliustruoja Šilutės moksleivių ir Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, lietuvininkų tarmės puoselėtojos Vaidos Galinskienės 2004-01-06 Parlamento galerijoje vykęs renginys (Kn.: psl. 94, 98). Minint Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines į Valstybinės minėjimo 2013-2014 metų programos priemonių planą įrašomas ir valstybės lėšomis finansuojamas F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektas „Donelaitika: knyga, žodis, liturgija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“ (Kn.: psl. 173).
Atskirame knygos skyriuje „Kalbos premija ir tradicija“ (Kn.: psl. 174) skelbiami visi įžymios lietuvių visuomenės veikėjos, redaktorės, spaudos laisvės gynėjos Felicijos Bortkevičienės premijos laureatai. Už kultūros plėtojimą viešajame gyvenime, akademinėse socialinėse akcijose ir lituanistikos tyrinėjimuose šios premijos laureatais paskelbti: Vladas Žukas, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė ir Lietuvos veterinarijos akademijos Studijų skyriaus vedėja Violeta Bakutienė (Kn.; psl. 182-183 ir nuotrauka). F. Bajoraičio viešosios bibliotekos skaitytojai su nauja jos leidėjų ir autorių autografais šilutiškiams dedikuota knyga „Lituanistika ir kultūros politika (2003-2013)“ gali susipažinti Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriuje.
Šilutiškių paroda
Bibliotekų erdvėje buvo eksponuojama praėjusiais metais šilutiškių bibliotekininkų organizuotam tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“ sukurtų mažosios grafikos kūrinių paroda. Mugės lankytojai ne tik gėrėjosi 47 dailininkų iš 19 pasaulio šalių konkursui atsiųstais meno kūriniais, bet ir sekė juose užfiksuotus Pamario krašto kultūros ir istorijos paveldo ženklus. Malonu buvo prie parodos stendų sutikti į mugę atvykusius kolegas bibliotekininkus iš kitų regionų, kraštiečius, apsikeisti draugiškais sveikinimais, gera nuotaika.
Bibliotekų erdvėje veikė „Gyvoji biblioteka“, kurioje knygas atstojo žmonės, o skaitymą – atviras pokalbis, diskusija.

Susitikimas su Vilniaus universiteto dėstytojais.

Mugės metu Lietuvos bibliotekų darbuotojai negailėjo patarimų lankytojams. Vyko konsultacijos, kaip susitvarkyti savo asmeninę namų biblioteką. Net ir mes turėjome galimybę išbandyti paslaptingąjį „Bibliorakulą“ ir gauti patarimų.
Malonios susitikimų akimirkos
Vilniaus Knygų mugėje sutikome daug garsių visuomenės, kultūros ir meno žmonių, neabejingų literatūrai, knygai, bibliotekai. Vienas iš jų – ilgametis Šilutės bibliotekininkų bičiulis, Mažosios Lietuvos raštijos tyrinėtojas, knygininkas, bibliofilas, Vilniaus universiteto profesorius Domas Kaunas. Jam bibliotekininkai įteikė savo naujausią leidinį – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“ katalogą.
Pabendravome ir su kitais knygų mugės dalyviais – Vilniaus universiteto dėstytojais: prof. habil. dr. Eugenijumi Butkumi, akad. prof. habil. dr. Jūru Baniu, doc. dr. Kęstučiu Dubniku. Jie pažadėjo dar šį rudenį atvykti į Vilniaus universiteto dienų Šilutėje renginius.
Malonu buvo sutikti Lietuvoje ir užsienyje žinomą režisierę Dalią Ibelhauptaitę, kuri lankytojams reklamavo ir juos kvietė į naujausią G. Verdžio operą „Trubadūras“. Menininkė šilutiškiams dedikavo šią operą reprezentuojantį atviruką.
Pabaigai
Nuotaikingą pusvalandį praleidome Šilalės kultūrininkų surengtame Žemaitijos kulinarinio paveldo pristatyme: Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka pagarsino išleistą knygą apie senąją šilališkių kulinariją „Pasmuokavuok, kap skane“.
Pasidžiaugėme kaimynų sumanymu, nauju leidiniu, pasimėgavome žemaitiška tarme ir etnografinio ansamblio atliekamomis liaudies melodijomis. Svarbiausia, pasmuokavuojome (paragavome) primirštų ar visai nežinomų patiekalų, kuriuos kadaise gamino ir valgė žemaičiai.

Knygų mugėje dalyvavę
bibliotekininkai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite