Vilniaus knygų mugės „detektyve“ dalyvavo ir šilutiškiai

Intriguojantis, muzikalus ir truputėlį detektyvinis – toks 2015-ųjų Vilniaus knygų mugės atidarymas. Atidarymo ceremoniją pradėjo „detektyvas“ – aktorius Andrius Bialobžeskis, kuris klaidžiodamas tarsi didžiuliame detektyviniame labirinte ieškojo „Knygos“.

Bibliotekų erdvėje buvo eksponuojami praėjusiais metais šilutiškių bibliotekininkų organizuoto tarptautinio ekslibrisų konkurso darbai.

Šiemet mugės tema buvo detektyvas, todėl knygų mugės atidarymo metu net šalies Prezidentė tapo detektyvinės istorijos dalyve, padėdama išnarplioti užregztą intrigą ir paskelbti mugės pradžią. „Knyga yra šviesa, tai ir žinios, ir gyvenimo patirtis, ir pareiga, ir pavyzdys. Knyga yra šviesa tam, kas nori siekti tos šviesos, kas nori siekti knygos ir ją turėti kaip savo kelrodį“, – kalbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Sveikindamas susirinkusius svečius LR kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, jog skaitymas leidžia savarankiškai mokytis, pažinti ne tik kitas kultūras, bet ir greta esančiuosius, studijuoti ir svajoti, atrasti ir kurti.
Naujoje knygoje
Simboliška, kad pirmąją knygos mugės bičiuliams skirtą dieną tradiciškai pristatomos naujos svarbiausios ir reikšmingiausios knygos, skirtos nacionalinei kultūrai. Viena iš tokių – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sudarytojų dr. Reginos Varnienės Janssen ir Jūratės Bičkauskienės parengta „Lituanistika ir kultūros politika (2003-2013). Parlamentinės komisijos istorija ir ataskaita“ (Vilnius, 2014).
Knygos pristatyme dalyvavo garbūs Parlamentinės komisijos nariai: akademikas Antanas Tyla, prof. Domas Kaunas, prof. Andrius Vaišnys, Šilutės kraštietė prof. Dainora Abukevičienė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė, hab. dr. Renaldas Gudauskas, naujo leidinio sudarytojai, dizaineriai, fotografai, lituanistikos tradicijų puoselėtojai ir šiaip smalsuoliai.
Pasak R. Varnienės Janssen, „Knyga, viena vertus, yra ataskaita apie Seimo nutarimu veikiančios Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos įgyvendintas iniciatyvas, kita vertus – ji parodo lituanistikos sampratos plėtrą politikos, mokslo, kultūros kontekste, žmonių ir idėjų kitimą rūpinantis Lietuvos dokumentiniu ir nedokumentiniu paveldu“.
Knygos pristatymo moderatorius prof. Domas Kaunas pabrėžė senosios lietuviškos spaudos (laikraščių) išsaugojimo nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų spaudinių skyriuje svarbą. Pasak pašnekovo, „būtina spartinti dokumentų skaitmeninimą, originalai jau trupa, dūlija, jais naudojasi tik mokslininkai. Kaip mes ugdysime pagarbą lituanistiniam paveldui, jei jis nėra prieinamas jaunuomenei, studentijai, Lietuvos etnografinių regionų bendruomenėms?“

Režisierės Dalios Ibelhauptaitės pasirašytas atvirukas bibliotekai.

Ir čia pat prof. D. Kaunas pastebėjo: „Matau čia šilutiškius bibliotekininkus. Kokią didžiulę ir įspūdingą programą Šilutės knygininkai parengė ir įgyvendino Kristijono Donelaičio jubiliejui…
Pristatytame leidinyje yra įspūdingas pluoštas Šilutės krašto knygai ir knygininkams skirtų ženklų. Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio Valstybinėje minėjimo programoje (2004) įrašytas šilutiškių bibliotekininkų projektas „Lietuvininkai šimtmečių vėtrose“, sujungęs net 19 knygos renginių (Kn.: psl. 75-76). Šio projekto darbus iliustruoja Šilutės moksleivių ir Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, lietuvininkų tarmės puoselėtojos Vaidos Galinskienės 2004-01-06 Parlamento galerijoje vykęs renginys (Kn.: psl. 94, 98). Minint Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines į Valstybinės minėjimo 2013-2014 metų programos priemonių planą įrašomas ir valstybės lėšomis finansuojamas F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektas „Donelaitika: knyga, žodis, liturgija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“ (Kn.: psl. 173).
Atskirame knygos skyriuje „Kalbos premija ir tradicija“ (Kn.: psl. 174) skelbiami visi įžymios lietuvių visuomenės veikėjos, redaktorės, spaudos laisvės gynėjos Felicijos Bortkevičienės premijos laureatai. Už kultūros plėtojimą viešajame gyvenime, akademinėse socialinėse akcijose ir lituanistikos tyrinėjimuose šios premijos laureatais paskelbti: Vladas Žukas, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė ir Lietuvos veterinarijos akademijos Studijų skyriaus vedėja Violeta Bakutienė (Kn.; psl. 182-183 ir nuotrauka). F. Bajoraičio viešosios bibliotekos skaitytojai su nauja jos leidėjų ir autorių autografais šilutiškiams dedikuota knyga „Lituanistika ir kultūros politika (2003-2013)“ gali susipažinti Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriuje.
Šilutiškių paroda
Bibliotekų erdvėje buvo eksponuojama praėjusiais metais šilutiškių bibliotekininkų organizuotam tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“ sukurtų mažosios grafikos kūrinių paroda. Mugės lankytojai ne tik gėrėjosi 47 dailininkų iš 19 pasaulio šalių konkursui atsiųstais meno kūriniais, bet ir sekė juose užfiksuotus Pamario krašto kultūros ir istorijos paveldo ženklus. Malonu buvo prie parodos stendų sutikti į mugę atvykusius kolegas bibliotekininkus iš kitų regionų, kraštiečius, apsikeisti draugiškais sveikinimais, gera nuotaika.
Bibliotekų erdvėje veikė „Gyvoji biblioteka“, kurioje knygas atstojo žmonės, o skaitymą – atviras pokalbis, diskusija.

Susitikimas su Vilniaus universiteto dėstytojais.

Mugės metu Lietuvos bibliotekų darbuotojai negailėjo patarimų lankytojams. Vyko konsultacijos, kaip susitvarkyti savo asmeninę namų biblioteką. Net ir mes turėjome galimybę išbandyti paslaptingąjį „Bibliorakulą“ ir gauti patarimų.
Malonios susitikimų akimirkos
Vilniaus Knygų mugėje sutikome daug garsių visuomenės, kultūros ir meno žmonių, neabejingų literatūrai, knygai, bibliotekai. Vienas iš jų – ilgametis Šilutės bibliotekininkų bičiulis, Mažosios Lietuvos raštijos tyrinėtojas, knygininkas, bibliofilas, Vilniaus universiteto profesorius Domas Kaunas. Jam bibliotekininkai įteikė savo naujausią leidinį – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“ katalogą.
Pabendravome ir su kitais knygų mugės dalyviais – Vilniaus universiteto dėstytojais: prof. habil. dr. Eugenijumi Butkumi, akad. prof. habil. dr. Jūru Baniu, doc. dr. Kęstučiu Dubniku. Jie pažadėjo dar šį rudenį atvykti į Vilniaus universiteto dienų Šilutėje renginius.
Malonu buvo sutikti Lietuvoje ir užsienyje žinomą režisierę Dalią Ibelhauptaitę, kuri lankytojams reklamavo ir juos kvietė į naujausią G. Verdžio operą „Trubadūras“. Menininkė šilutiškiams dedikavo šią operą reprezentuojantį atviruką.
Pabaigai
Nuotaikingą pusvalandį praleidome Šilalės kultūrininkų surengtame Žemaitijos kulinarinio paveldo pristatyme: Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka pagarsino išleistą knygą apie senąją šilališkių kulinariją „Pasmuokavuok, kap skane“.
Pasidžiaugėme kaimynų sumanymu, nauju leidiniu, pasimėgavome žemaitiška tarme ir etnografinio ansamblio atliekamomis liaudies melodijomis. Svarbiausia, pasmuokavuojome (paragavome) primirštų ar visai nežinomų patiekalų, kuriuos kadaise gamino ir valgė žemaičiai.

Knygų mugėje dalyvavę
bibliotekininkai

Hits: 44

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Taip pat skaitykite