Vilniaus knygų mugės „detektyve“ dalyvavo ir šilutiškiai

Intriguojantis, muzikalus ir truputėlį detektyvinis – toks 2015-ųjų Vilniaus knygų mugės atidarymas. Atidarymo ceremoniją pradėjo „detektyvas“ – aktorius Andrius Bialobžeskis, kuris klaidžiodamas tarsi didžiuliame detektyviniame labirinte ieškojo „Knygos“.

Bibliotekų erdvėje buvo eksponuojami praėjusiais metais šilutiškių bibliotekininkų organizuoto tarptautinio ekslibrisų konkurso darbai.

Šiemet mugės tema buvo detektyvas, todėl knygų mugės atidarymo metu net šalies Prezidentė tapo detektyvinės istorijos dalyve, padėdama išnarplioti užregztą intrigą ir paskelbti mugės pradžią. „Knyga yra šviesa, tai ir žinios, ir gyvenimo patirtis, ir pareiga, ir pavyzdys. Knyga yra šviesa tam, kas nori siekti tos šviesos, kas nori siekti knygos ir ją turėti kaip savo kelrodį“, – kalbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Sveikindamas susirinkusius svečius LR kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, jog skaitymas leidžia savarankiškai mokytis, pažinti ne tik kitas kultūras, bet ir greta esančiuosius, studijuoti ir svajoti, atrasti ir kurti.
Naujoje knygoje
Simboliška, kad pirmąją knygos mugės bičiuliams skirtą dieną tradiciškai pristatomos naujos svarbiausios ir reikšmingiausios knygos, skirtos nacionalinei kultūrai. Viena iš tokių – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sudarytojų dr. Reginos Varnienės Janssen ir Jūratės Bičkauskienės parengta „Lituanistika ir kultūros politika (2003-2013). Parlamentinės komisijos istorija ir ataskaita“ (Vilnius, 2014).
Knygos pristatyme dalyvavo garbūs Parlamentinės komisijos nariai: akademikas Antanas Tyla, prof. Domas Kaunas, prof. Andrius Vaišnys, Šilutės kraštietė prof. Dainora Abukevičienė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė, hab. dr. Renaldas Gudauskas, naujo leidinio sudarytojai, dizaineriai, fotografai, lituanistikos tradicijų puoselėtojai ir šiaip smalsuoliai.
Pasak R. Varnienės Janssen, „Knyga, viena vertus, yra ataskaita apie Seimo nutarimu veikiančios Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos įgyvendintas iniciatyvas, kita vertus – ji parodo lituanistikos sampratos plėtrą politikos, mokslo, kultūros kontekste, žmonių ir idėjų kitimą rūpinantis Lietuvos dokumentiniu ir nedokumentiniu paveldu“.
Knygos pristatymo moderatorius prof. Domas Kaunas pabrėžė senosios lietuviškos spaudos (laikraščių) išsaugojimo nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų spaudinių skyriuje svarbą. Pasak pašnekovo, „būtina spartinti dokumentų skaitmeninimą, originalai jau trupa, dūlija, jais naudojasi tik mokslininkai. Kaip mes ugdysime pagarbą lituanistiniam paveldui, jei jis nėra prieinamas jaunuomenei, studentijai, Lietuvos etnografinių regionų bendruomenėms?“

Režisierės Dalios Ibelhauptaitės pasirašytas atvirukas bibliotekai.

Ir čia pat prof. D. Kaunas pastebėjo: „Matau čia šilutiškius bibliotekininkus. Kokią didžiulę ir įspūdingą programą Šilutės knygininkai parengė ir įgyvendino Kristijono Donelaičio jubiliejui…
Pristatytame leidinyje yra įspūdingas pluoštas Šilutės krašto knygai ir knygininkams skirtų ženklų. Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio Valstybinėje minėjimo programoje (2004) įrašytas šilutiškių bibliotekininkų projektas „Lietuvininkai šimtmečių vėtrose“, sujungęs net 19 knygos renginių (Kn.: psl. 75-76). Šio projekto darbus iliustruoja Šilutės moksleivių ir Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, lietuvininkų tarmės puoselėtojos Vaidos Galinskienės 2004-01-06 Parlamento galerijoje vykęs renginys (Kn.: psl. 94, 98). Minint Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines į Valstybinės minėjimo 2013-2014 metų programos priemonių planą įrašomas ir valstybės lėšomis finansuojamas F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektas „Donelaitika: knyga, žodis, liturgija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“ (Kn.: psl. 173).
Atskirame knygos skyriuje „Kalbos premija ir tradicija“ (Kn.: psl. 174) skelbiami visi įžymios lietuvių visuomenės veikėjos, redaktorės, spaudos laisvės gynėjos Felicijos Bortkevičienės premijos laureatai. Už kultūros plėtojimą viešajame gyvenime, akademinėse socialinėse akcijose ir lituanistikos tyrinėjimuose šios premijos laureatais paskelbti: Vladas Žukas, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė ir Lietuvos veterinarijos akademijos Studijų skyriaus vedėja Violeta Bakutienė (Kn.; psl. 182-183 ir nuotrauka). F. Bajoraičio viešosios bibliotekos skaitytojai su nauja jos leidėjų ir autorių autografais šilutiškiams dedikuota knyga „Lituanistika ir kultūros politika (2003-2013)“ gali susipažinti Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriuje.
Šilutiškių paroda
Bibliotekų erdvėje buvo eksponuojama praėjusiais metais šilutiškių bibliotekininkų organizuotam tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“ sukurtų mažosios grafikos kūrinių paroda. Mugės lankytojai ne tik gėrėjosi 47 dailininkų iš 19 pasaulio šalių konkursui atsiųstais meno kūriniais, bet ir sekė juose užfiksuotus Pamario krašto kultūros ir istorijos paveldo ženklus. Malonu buvo prie parodos stendų sutikti į mugę atvykusius kolegas bibliotekininkus iš kitų regionų, kraštiečius, apsikeisti draugiškais sveikinimais, gera nuotaika.
Bibliotekų erdvėje veikė „Gyvoji biblioteka“, kurioje knygas atstojo žmonės, o skaitymą – atviras pokalbis, diskusija.

Susitikimas su Vilniaus universiteto dėstytojais.

Mugės metu Lietuvos bibliotekų darbuotojai negailėjo patarimų lankytojams. Vyko konsultacijos, kaip susitvarkyti savo asmeninę namų biblioteką. Net ir mes turėjome galimybę išbandyti paslaptingąjį „Bibliorakulą“ ir gauti patarimų.
Malonios susitikimų akimirkos
Vilniaus Knygų mugėje sutikome daug garsių visuomenės, kultūros ir meno žmonių, neabejingų literatūrai, knygai, bibliotekai. Vienas iš jų – ilgametis Šilutės bibliotekininkų bičiulis, Mažosios Lietuvos raštijos tyrinėtojas, knygininkas, bibliofilas, Vilniaus universiteto profesorius Domas Kaunas. Jam bibliotekininkai įteikė savo naujausią leidinį – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“ katalogą.
Pabendravome ir su kitais knygų mugės dalyviais – Vilniaus universiteto dėstytojais: prof. habil. dr. Eugenijumi Butkumi, akad. prof. habil. dr. Jūru Baniu, doc. dr. Kęstučiu Dubniku. Jie pažadėjo dar šį rudenį atvykti į Vilniaus universiteto dienų Šilutėje renginius.
Malonu buvo sutikti Lietuvoje ir užsienyje žinomą režisierę Dalią Ibelhauptaitę, kuri lankytojams reklamavo ir juos kvietė į naujausią G. Verdžio operą „Trubadūras“. Menininkė šilutiškiams dedikavo šią operą reprezentuojantį atviruką.
Pabaigai
Nuotaikingą pusvalandį praleidome Šilalės kultūrininkų surengtame Žemaitijos kulinarinio paveldo pristatyme: Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka pagarsino išleistą knygą apie senąją šilališkių kulinariją „Pasmuokavuok, kap skane“.
Pasidžiaugėme kaimynų sumanymu, nauju leidiniu, pasimėgavome žemaitiška tarme ir etnografinio ansamblio atliekamomis liaudies melodijomis. Svarbiausia, pasmuokavuojome (paragavome) primirštų ar visai nežinomų patiekalų, kuriuos kadaise gamino ir valgė žemaičiai.

Knygų mugėje dalyvavę
bibliotekininkai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,