Vilkėno malūne – apie Švėkšnos vaiduoklius

Švėkšniškiai labai drąsūs: nepaisydami sklandančių legendų apie tai, kad Vilkėno malūne vaidenasi, patys veržiasi vaidinti tuos vaiduoklius…

Trumpametražio „Senojo malūno vaiduoklis“ filmo Režisierius Mindaugas Valiukas.

Vilkėno malūno istorija – kine
Neseniai Vilkėno malūne pristatyta filmo „Senojo malūno vaiduoklis“ premjera, kuriame filmavosi patys švėkšniškiai. Ką gali žinoti, gal Švėkšna, garsėjanti moliūgų žibintų šviesomis, ilgiausiomis verbomis, vestuvių muzikantų festivaliais, vestuvėmis, pretenduoja tapti ir Lietuvos kino centru?
Beje, Švėkšna į kino kūrėjų akiratį pakliuvo dar praėjusiame amžiuje. 1975 metais čia buvo kuriamas filmas „Atpildo diena“. O šiemet Vilkėno malūne sukurtas ir jau parodytas filmas „Senojo malūno vaiduoklis“.
Vakaro vedėja Violeta Astrauskienė priminė Vilkėno malūno istoriją. 1843 metais grafo Pranciškaus Pliaterio iniciatyva buvo užtvenkta Švėkšnalė ir pastatytas vandens malūnas. Ši data yra iškalta ant pastato šono. Manoma, kad mažesnis malūnas yra veikęs ir anksčiau. Kitas įrašas mena 1891 metus, kai kilęs potvynis pralaužė užtvanką ir malūną teko rekonstruoti. Tuomet ant vieno akmenų buvo iškalti metai ir grafo Pranciškaus sūnaus Aleksandro inicialai.
„Apie malūną klaidžioja būtos ir nebūtos istorijos. Buvęs malūninkas Petras Zimkus pasakojo, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai buvo ieškoma tinkamos patalpos dyzeliniam motorui, pusrūsyje buvo atidaryta iki tol nežinoma patalpa. Joje rasta žmonių kaulų ir durklas. Tai neva norėjusių emigruoti į Ameriką žmonių palaikai.
Malūnas buvo mėgstama kontrabandininkų vieta. Sovietmečiu iš dvaro išvaryta Janina Pliaterienė persikėlė gyventi į Vilkėno malūną. Čia susirgo ir mirė“, – pasakojo V. Astrauskienė.

Švėkniškius domino filmo kūrėjų pasakojimai.

Filmo užuomazgos
Susirinkusiems į premjerą primintos filmo kūrimo užuomazgos. Praėjusių metų rudenį, gurkšnodami žolelių arbatą „Loretos“ viloje pas ponią Heleną Černiauskienę, susitiko kultūrinėms idėjoms neabejingi švėkšniškiai ir Klaipėdos teatro „Lino lėlės“ atstovai Mindaugas Valiukas ir Gitana Gugevičiūtė. Svečiai iš Klaipėdos pasakojo apie paruoštą projektą – teatro ir kino kūrybines dirbtuves „Krašto kinas“, kuriam skirtas Lietuvos kultūros tarybos finansavimas.
Švėkšniškius sudomino klaipėdiečių idėja kurti trumpametražį vaidybinį filmą. Netrukus pereita prie darbų. Į pirmąsias repeticijas atvyko kelios dešimtys panorusių vaidinti švėkšniškių – jaunų, vidutinio amžiaus ir senjorų. Repeticijų metu švėkšniškiai mokėsi įvairiausių sceninių gudrybių, kurios padėjo jiems labiau pažinti ne tik savo kūną, bet ir atskleisti gebėjimus. Prisilietę prie teatrinės ir kino kalbos sužinojo apie kompoziciją, apšvietimo reikšmę ir daug kitų dalykų. Ne visi pasiekė finišą, išliko tik kantriausi, kuriems užteko noro ir laiko nepritrūko.
Per kelis mėnesius buvo sukurtas pusvalandžio trukmės filmas „Senojo malūno vaiduoklis“.
Miestelis – tarsi senovinė graviūra
Kino ir teatro kalbos švėkšniškius mokė rašytojas, scenaristas, dramaturgas, režisierius ir aktorius Mindaugas Valiukas, jam talkino teatrologė Gitana Gugevičiūtė, operatorius Viktoras Žigalik.
M. Valiukas šmaikštauja, kad ponios Helenos Černiauskienės namai buvo tik pradžia sumanymo „užvaldyti pasaulį“. Nors sukūrę filmą supranta, kad viso pasaulio pakerėti dar nepavyko, tačiau tai, kas padaryta, nuteikia optimistiškai, duoda vilčių naujiems sumanymams. Švėkšna režisieriui M. Valiukui pasirodė kaip nerealus meno kūrinys – tarsi iš senovinės graviūros iškilęs miestelis.
Filmo premjeros vakare režisierius dėkojo filmo mecenatams, tarp kurių ir geranoriški „Vilkėno“ malūno savininkai, leidę filmo scenas filmuoti 1843 metais grafo Pranciškaus Pliaterio pastatytame vandens malūne ant užtvenkts Švėkšnalės. Ypač padėkų negailėta neprofesionaliems aktoriams už profesionalų požiūrį.
Vaiduokliams įsisiautėti neleido Švėkšnos kūrėjai Mindaugas Nogaitis, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos technologijų mokytojas Vaidotas Didžiūnas ir jo talkininkai moksleiviai, švėkšniškių tarme suraitę pasakojimą apie filmo kūrimą.
„Melas, kad Švėkšnoje vaidenasi tik malūne. Vaidenasi bemaž visuose Švėkšnos miestelio namuose“, – šmaikštavo režisierius. Jis taip pat pripažino, kad didžiausias vaiduoklis filmuojant buvo ne filmo personažas, bet operatorius, kuris neretai pradingdavo net savaitei.
Pagrindinius vaidmenis filme kūrė Nijolė Kairienė, Vaidotas Didžiūnas, Klara Pozingienė, Petras Būdvytis, Alfonsas Šeputis, Eugenijus Šuldiakovas, Linas Žaliauskas, Simonas Rimkus, Roberta Bernotaitė ir kiti. Kuriant filmą dalyvavo apie 40 švėkšniškių.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 181

3 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite