Vilkėno malūne – apie Švėkšnos vaiduoklius

Švėkšniškiai labai drąsūs: nepaisydami sklandančių legendų apie tai, kad Vilkėno malūne vaidenasi, patys veržiasi vaidinti tuos vaiduoklius…

Trumpametražio „Senojo malūno vaiduoklis“ filmo Režisierius Mindaugas Valiukas.

Vilkėno malūno istorija – kine
Neseniai Vilkėno malūne pristatyta filmo „Senojo malūno vaiduoklis“ premjera, kuriame filmavosi patys švėkšniškiai. Ką gali žinoti, gal Švėkšna, garsėjanti moliūgų žibintų šviesomis, ilgiausiomis verbomis, vestuvių muzikantų festivaliais, vestuvėmis, pretenduoja tapti ir Lietuvos kino centru?
Beje, Švėkšna į kino kūrėjų akiratį pakliuvo dar praėjusiame amžiuje. 1975 metais čia buvo kuriamas filmas „Atpildo diena“. O šiemet Vilkėno malūne sukurtas ir jau parodytas filmas „Senojo malūno vaiduoklis“.
Vakaro vedėja Violeta Astrauskienė priminė Vilkėno malūno istoriją. 1843 metais grafo Pranciškaus Pliaterio iniciatyva buvo užtvenkta Švėkšnalė ir pastatytas vandens malūnas. Ši data yra iškalta ant pastato šono. Manoma, kad mažesnis malūnas yra veikęs ir anksčiau. Kitas įrašas mena 1891 metus, kai kilęs potvynis pralaužė užtvanką ir malūną teko rekonstruoti. Tuomet ant vieno akmenų buvo iškalti metai ir grafo Pranciškaus sūnaus Aleksandro inicialai.
„Apie malūną klaidžioja būtos ir nebūtos istorijos. Buvęs malūninkas Petras Zimkus pasakojo, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai buvo ieškoma tinkamos patalpos dyzeliniam motorui, pusrūsyje buvo atidaryta iki tol nežinoma patalpa. Joje rasta žmonių kaulų ir durklas. Tai neva norėjusių emigruoti į Ameriką žmonių palaikai.
Malūnas buvo mėgstama kontrabandininkų vieta. Sovietmečiu iš dvaro išvaryta Janina Pliaterienė persikėlė gyventi į Vilkėno malūną. Čia susirgo ir mirė“, – pasakojo V. Astrauskienė.

Švėkniškius domino filmo kūrėjų pasakojimai.

Filmo užuomazgos
Susirinkusiems į premjerą primintos filmo kūrimo užuomazgos. Praėjusių metų rudenį, gurkšnodami žolelių arbatą „Loretos“ viloje pas ponią Heleną Černiauskienę, susitiko kultūrinėms idėjoms neabejingi švėkšniškiai ir Klaipėdos teatro „Lino lėlės“ atstovai Mindaugas Valiukas ir Gitana Gugevičiūtė. Svečiai iš Klaipėdos pasakojo apie paruoštą projektą – teatro ir kino kūrybines dirbtuves „Krašto kinas“, kuriam skirtas Lietuvos kultūros tarybos finansavimas.
Švėkšniškius sudomino klaipėdiečių idėja kurti trumpametražį vaidybinį filmą. Netrukus pereita prie darbų. Į pirmąsias repeticijas atvyko kelios dešimtys panorusių vaidinti švėkšniškių – jaunų, vidutinio amžiaus ir senjorų. Repeticijų metu švėkšniškiai mokėsi įvairiausių sceninių gudrybių, kurios padėjo jiems labiau pažinti ne tik savo kūną, bet ir atskleisti gebėjimus. Prisilietę prie teatrinės ir kino kalbos sužinojo apie kompoziciją, apšvietimo reikšmę ir daug kitų dalykų. Ne visi pasiekė finišą, išliko tik kantriausi, kuriems užteko noro ir laiko nepritrūko.
Per kelis mėnesius buvo sukurtas pusvalandžio trukmės filmas „Senojo malūno vaiduoklis“.
Miestelis – tarsi senovinė graviūra
Kino ir teatro kalbos švėkšniškius mokė rašytojas, scenaristas, dramaturgas, režisierius ir aktorius Mindaugas Valiukas, jam talkino teatrologė Gitana Gugevičiūtė, operatorius Viktoras Žigalik.
M. Valiukas šmaikštauja, kad ponios Helenos Černiauskienės namai buvo tik pradžia sumanymo „užvaldyti pasaulį“. Nors sukūrę filmą supranta, kad viso pasaulio pakerėti dar nepavyko, tačiau tai, kas padaryta, nuteikia optimistiškai, duoda vilčių naujiems sumanymams. Švėkšna režisieriui M. Valiukui pasirodė kaip nerealus meno kūrinys – tarsi iš senovinės graviūros iškilęs miestelis.
Filmo premjeros vakare režisierius dėkojo filmo mecenatams, tarp kurių ir geranoriški „Vilkėno“ malūno savininkai, leidę filmo scenas filmuoti 1843 metais grafo Pranciškaus Pliaterio pastatytame vandens malūne ant užtvenkts Švėkšnalės. Ypač padėkų negailėta neprofesionaliems aktoriams už profesionalų požiūrį.
Vaiduokliams įsisiautėti neleido Švėkšnos kūrėjai Mindaugas Nogaitis, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos technologijų mokytojas Vaidotas Didžiūnas ir jo talkininkai moksleiviai, švėkšniškių tarme suraitę pasakojimą apie filmo kūrimą.
„Melas, kad Švėkšnoje vaidenasi tik malūne. Vaidenasi bemaž visuose Švėkšnos miestelio namuose“, – šmaikštavo režisierius. Jis taip pat pripažino, kad didžiausias vaiduoklis filmuojant buvo ne filmo personažas, bet operatorius, kuris neretai pradingdavo net savaitei.
Pagrindinius vaidmenis filme kūrė Nijolė Kairienė, Vaidotas Didžiūnas, Klara Pozingienė, Petras Būdvytis, Alfonsas Šeputis, Eugenijus Šuldiakovas, Linas Žaliauskas, Simonas Rimkus, Roberta Bernotaitė ir kiti. Kuriant filmą dalyvavo apie 40 švėkšniškių.

Laima PUTRIUVIENĖ

3 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite