Vilija Blinkevičiūtė: „Joks karantinas negali drausti mylėti artimą žmogų“

Kokie svarbūs sprendimai priimti ar artimiausiu laiku bus priimti Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje? Kaip juos vertina socialdemokratė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ, Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininkė?

Su europarlamentare kalbasi Rimantas Kazlauskas:

Gerbiama Vilija, kokį europinį sprendimą išskirtumėte? Kuo jis svarbus Lietuvos žmonėms?

Pagaliau, vykdydama Europos Parlamento sprendimą, Europos Komisija pateikė siūlymą dėl Vaiko garantijų. Buvau viena iš šios iniciatyvos autorių.

Ji numato konkrečias (taip pat ir finansines) priemones visiems vaikams užtikrinti kokybiškas gyvenimo sąlygas, nepriklausomai nuo turtinės padėties, visuomeninio tėvų ar globėjų statuso.

Pandemija, karantinai tik dar labiau padidino šios iniciatyvos svarbą. Kas jau kas, bet per visas krizes labiausiai kenčia mažiausieji ir silpniausieji. Sustabdyti ar bankrutavę verslai, prarastos darbo vietos ar pajamos galų galiausiai (kartais – ir pirmiausiai) skaudžiai kerta vaikams, jų gyvenimui.

ES valstybėms narėms bus suteikta teisė pačioms spręsti, kaip įgyvendinti Vaiko garantijų sistemą.

Kaip Vaiko garantijų sistema galėtų atrodyti Lietuvoje? Juk tai ne vien tik Vaiko pinigai?

Taip, tai būtų kur kas platesnė pagalba ir parama. Štai keli pavyzdžiai.

Valstybė taiko mažesnius mokesčius, auginantiems vaikus. Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratai jau iškėlė tokį siūlymą įteisinti įstatymu.

Šeimoms valstybė kompensuoja dalį būsto įsigijimo išlaidų, apmoka dalį nuomos mokesčių. Pradedama įgyvendinti prieinamo būsto programa – didinama socialinio būsto pasiūla, gerinamos sąlygos gyventi tokiuose būstuose šeimoms su vaikais.

Sudaromos lygios sąlygos visiems vaikams mokytis ir lavinti savo gebėjimus. Mokyklos neskirstomos į geras ir blogas, į turtingųjų ir neturtingųjų. Kiekvienam vaikui nuo pirmos klasės ar net nuo darželio suteikiamas individualus mokymosi planas – pagal vaiko sugebėjimus.

Vaiko pinigai nuolat indeksuojami, kad jų pakaktų ne tik užtikrinti pilnavertį vaikų maitinimą, bet ir garantuotų finansines galimybes lavintis po pamokų, o vasarą bent savaitę ar dvi ilsėtis stovyklose. Arba šias išlaidas pilnai kompensuoja pati valstybė.

Bet juk tam reikia milžiniškų lėšų?

Taip. Ir jų bus ES biudžete, taip pat lėšų turės skirti ir Lietuva. Europos socialiniame fonde šiai programai numatyta beveik 6 mlrd. eurų. Dalį lėšų bus galima panaudoti iš Europos regioninės plėtros fondo  perspektyviomis investicijomis į socialinę infrastruktūrą, įrangą ir galimybę gauti kokybiškas paslaugas.

Taip pat prie vaikų garantijos įgyvendinimo turėtų prisidėti ir 2,2 milijardo eurų dotacija, kurią ES Lietuvai skiria ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui. Deja, Vyriausybė iki šiol slėpė nuo visuomenės, kaip šiuos pinigus ketinama išleisti.

Esu įsitikinusi, kad šios lėšos turi būti tiesiogiai investuojamos į mūsų žmones, ne į betoną. Kad planas būtų ne tik ekonominio, bet ir socialinio atsigavimo – tai svarbu samdomą darbą bei savarankiškai dirbantiems, smulkiesiems verslininkams, šeimoms, auginančioms vaikus.

Kaip apskritai vertinate Vyriausybės veiksmus?

Kritikavau dėl skiepijimo. Nesuvokiama, kuomet atsiranda dešimtys prioritetinių grupių. Tai privilegijų dalijimas. Kas „prilindo“ prie valdžios, tas ir skiepijamas, nors ir šiandien nemaža dalis vyresnių žmonių ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis nepaskiepyta. Taip neturėjo būti.

Apskritai kai kurios karantino priemonės buvo perteklinės.

Ir dėlto kreipėtės į sveikatos apsaugos ministrą…

Kreipiausi dėl sunkių ligonių lankymo gydymo, slaugos įstaigose. Neleisti net atsisveikinti su mirštančiuoju – per daug žiauru. Didžiulė, skaudi problema, su kuria susidūrė tūkstančiai artimųjų, sergančiųjų ir kuri buvo valdžios užmiršta.

Galima pasiguosti bent tuo, kad dabar situacija pasikeitė. Reikėjo tuos nežmoniškus ribojimus naikinti anksčiau. Jokia krizė, joks karantinas negali reikšti nužmoginimo, negali atimti vilties ir uždrausti mylėti artimąjį.

Šį sekmadienį minėsime Motinos dieną. Man tai viena gražiausių švenčių.

Sveikinu visas mamas, taip pat ir būsimas mamytes, su šia nuostabia meilės ir pavasario švente.

Būkite mylimos! Būkite pasveikintos!

Parengta bendradarbiaujant

su EP Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite