Vilija Blinkevičiūtė: „Joks karantinas negali drausti mylėti artimą žmogų“

Kokie svarbūs sprendimai priimti ar artimiausiu laiku bus priimti Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje? Kaip juos vertina socialdemokratė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ, Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininkė?

Su europarlamentare kalbasi Rimantas Kazlauskas:

Gerbiama Vilija, kokį europinį sprendimą išskirtumėte? Kuo jis svarbus Lietuvos žmonėms?

Pagaliau, vykdydama Europos Parlamento sprendimą, Europos Komisija pateikė siūlymą dėl Vaiko garantijų. Buvau viena iš šios iniciatyvos autorių.

Ji numato konkrečias (taip pat ir finansines) priemones visiems vaikams užtikrinti kokybiškas gyvenimo sąlygas, nepriklausomai nuo turtinės padėties, visuomeninio tėvų ar globėjų statuso.

Pandemija, karantinai tik dar labiau padidino šios iniciatyvos svarbą. Kas jau kas, bet per visas krizes labiausiai kenčia mažiausieji ir silpniausieji. Sustabdyti ar bankrutavę verslai, prarastos darbo vietos ar pajamos galų galiausiai (kartais – ir pirmiausiai) skaudžiai kerta vaikams, jų gyvenimui.

ES valstybėms narėms bus suteikta teisė pačioms spręsti, kaip įgyvendinti Vaiko garantijų sistemą.

Kaip Vaiko garantijų sistema galėtų atrodyti Lietuvoje? Juk tai ne vien tik Vaiko pinigai?

Taip, tai būtų kur kas platesnė pagalba ir parama. Štai keli pavyzdžiai.

Valstybė taiko mažesnius mokesčius, auginantiems vaikus. Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratai jau iškėlė tokį siūlymą įteisinti įstatymu.

Šeimoms valstybė kompensuoja dalį būsto įsigijimo išlaidų, apmoka dalį nuomos mokesčių. Pradedama įgyvendinti prieinamo būsto programa – didinama socialinio būsto pasiūla, gerinamos sąlygos gyventi tokiuose būstuose šeimoms su vaikais.

Sudaromos lygios sąlygos visiems vaikams mokytis ir lavinti savo gebėjimus. Mokyklos neskirstomos į geras ir blogas, į turtingųjų ir neturtingųjų. Kiekvienam vaikui nuo pirmos klasės ar net nuo darželio suteikiamas individualus mokymosi planas – pagal vaiko sugebėjimus.

Vaiko pinigai nuolat indeksuojami, kad jų pakaktų ne tik užtikrinti pilnavertį vaikų maitinimą, bet ir garantuotų finansines galimybes lavintis po pamokų, o vasarą bent savaitę ar dvi ilsėtis stovyklose. Arba šias išlaidas pilnai kompensuoja pati valstybė.

Bet juk tam reikia milžiniškų lėšų?

Taip. Ir jų bus ES biudžete, taip pat lėšų turės skirti ir Lietuva. Europos socialiniame fonde šiai programai numatyta beveik 6 mlrd. eurų. Dalį lėšų bus galima panaudoti iš Europos regioninės plėtros fondo  perspektyviomis investicijomis į socialinę infrastruktūrą, įrangą ir galimybę gauti kokybiškas paslaugas.

Taip pat prie vaikų garantijos įgyvendinimo turėtų prisidėti ir 2,2 milijardo eurų dotacija, kurią ES Lietuvai skiria ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui. Deja, Vyriausybė iki šiol slėpė nuo visuomenės, kaip šiuos pinigus ketinama išleisti.

Esu įsitikinusi, kad šios lėšos turi būti tiesiogiai investuojamos į mūsų žmones, ne į betoną. Kad planas būtų ne tik ekonominio, bet ir socialinio atsigavimo – tai svarbu samdomą darbą bei savarankiškai dirbantiems, smulkiesiems verslininkams, šeimoms, auginančioms vaikus.

Kaip apskritai vertinate Vyriausybės veiksmus?

Kritikavau dėl skiepijimo. Nesuvokiama, kuomet atsiranda dešimtys prioritetinių grupių. Tai privilegijų dalijimas. Kas „prilindo“ prie valdžios, tas ir skiepijamas, nors ir šiandien nemaža dalis vyresnių žmonių ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis nepaskiepyta. Taip neturėjo būti.

Apskritai kai kurios karantino priemonės buvo perteklinės.

Ir dėlto kreipėtės į sveikatos apsaugos ministrą…

Kreipiausi dėl sunkių ligonių lankymo gydymo, slaugos įstaigose. Neleisti net atsisveikinti su mirštančiuoju – per daug žiauru. Didžiulė, skaudi problema, su kuria susidūrė tūkstančiai artimųjų, sergančiųjų ir kuri buvo valdžios užmiršta.

Galima pasiguosti bent tuo, kad dabar situacija pasikeitė. Reikėjo tuos nežmoniškus ribojimus naikinti anksčiau. Jokia krizė, joks karantinas negali reikšti nužmoginimo, negali atimti vilties ir uždrausti mylėti artimąjį.

Šį sekmadienį minėsime Motinos dieną. Man tai viena gražiausių švenčių.

Sveikinu visas mamas, taip pat ir būsimas mamytes, su šia nuostabia meilės ir pavasario švente.

Būkite mylimos! Būkite pasveikintos!

Parengta bendradarbiaujant

su EP Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Renkamės vejos sėklą: gryną ar mišinius?

Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti mažiausiai kelias dešimtis skirtingų vejos sėklų rūšių ir mišinių, pritaikytų įvairiems poreikiams: nuo dekoratyvinių iki sportinių, nuo pavėsiui skirtų iki lėtai augančių vejų. Anot namų aplinkos priežiūros ekspertų, ką rinktis, priklauso nuo konkrečių poreikių. Taip pat dirvožemio sąlygų ir pageidaujamo vejos tipo – rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.  „Vejų ir kitų augalų sėklos yra dviejų tipų: grynos, tik vienos veislės augalų, neturinčios priemaišų, ir sėklų mišiniai. Pastarieji – vieni populiariausių. Jų privalumas toks, kad jie

Praėjusią savaitę policija daugiausia užfiksavo smurtavimo atvejų

policijos

Birželio 2-8 d. Tauragės apskr. VPK pareigūnai užregistravo 336 įvykius ir pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 11 ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Smurtas artimoje aplinkoje jau tapo kasdien paros įvykių suvestinėse aprašomų nusikaltimų dalimi.  Birželio 8 d. naktį Kebelių k., Saugų sen., nepažįstami asmenys sužalojo neblaivų (0,75 prom.) vyrą, gim. 1984 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patiriate smurtą? Netylėkite, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir policijos pareigūnai jums suteiks visokeriopą pagalbą. Netoleruokime smurto! Nustatyti 92

Žuvėdros, vėtrungės ir krikštai – taip Neringa įamžinta pašto ženkle

Neringa

Birželio 6 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“. Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyko išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13). Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė –

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių. Dialogas su visuomene Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų. Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas. Lietuvos banko dailės

Taip pat skaitykite