Vilija Blinkevičiūtė: „Darbas ar šeima? Į pagalbą mamoms ir tėčiams“

Vilija Blinkevičiūtė: „Laikas oficialiai pripažinti ir įteisinti, kad vaikų gimdymas, tinkama priežiūra ir auklėjimas šeimoje yra ne mažiau svarbus darbas už bet kokį kitą darbą“.

Europos Parlamentas ir toliau siekia gerinti ES piliečių profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo darną. Kodėl tai svarbu kiekvienai mamai ar tėčiui, visiems šeimos nariams? Kokių pokyčių galima tikėtis jau artimiausiais metais?
Su Vilija BLINKEVIČIŪTE, Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja, kalbasi Rimantas Kazlauskas.

Gerbiama Vilija, Europos Parlamentui esate pateikusi ne vieną pasiūlymą, kaip sudaryti palankesnes sąlygas derinti darbą su įsipareigojimais šeimai, su asmeniniu gyvenimu. Kodėl tai svarbu?
Esu įsitikinusi: jei kiekvienam dirbančiam žmogui užtektų laiko ir šeimai, ir darbui (jei darbas, karjera netrukdytų šeimai, o šeimos reikalai netrukdytų darbui), jau šiandien žmonės gyventų geriau ir išvengtų problemų ateityje.
Būkime atviri: ne vienas žmogus patyrė ir patiria didelių problemų, kai planuoja šeimos pagausėjimą ir darbo karjerą, kai ieško savo vaikui tinkamo vaikų darželio ar mokyklos, kai verkiant reikia pagalbos prižiūrint sergančius, senyvus šeimos narius, kai visa tai (ir darbo laiką, ir sąlygas) reikia suderinti su darbdaviu.
Klausimai „Ar vaikas nekliudys mano karjerai?“, „Kaip į mano norus susilaukti vaikelio pažiūrės darbdavys?“, „Kaip uždirbti pinigų, bet suspėti pasirūpinti vaikais ir sergančiais tėvais?“ dažnai yra skaudžiausi ir svarbiausi mūsų kasdienio gyvenimo klausimai.
Būtina užtikrinti palankesnes sąlygas derinti darbą su įsipareigojimais šeimai: milijonams žmonių atsivertų durys į laimingesnį gyvenimą.
Ir tarp tų milijonų dauguma būtų moterys?
Vyrai – taip pat. Bet realybė tokia, kad moterims vis dar tradiciškai tenka pagrindinis rūpestis šeima – vaikais, sergančiais artimaisiais. Tai riboja moterų galimybes dirbti visą darbo dieną, dažnai jos priverstos net užbaigti darbo karjerą. O tai moterims dažniausiai reiškia nedideles pajamas (ES moterys uždirba vidutiniškai 16 proc. mažiau nei vyrai), skurdą (taip pat – ir vaikų skurdą), mažesnes pensijas senatvėje.
Matote, kiek daug problemų išlenda? Palankesnės sąlygos derinti darbą ir asmeninį gyvenimą yra svarbus raktas šioms problemoms spręsti. Tai suteiktų galimybių ir moterims, ir vyrams daugiau dėmesio skirti savo šeimoms bei skatintų gimstamumą. Ir senėjančiai Europai, ir Lietuvai tai juk svarbu.
Europos Parlamente jau svarstome Europos Komisijos direktyvų projektus dėl geresnio darbo, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo. Ši iniciatyva kilo Europos Parlamente. Aš buvau viena iš jos iniciatorių, teikiau pasiūlymų, sulaukiau didelio palaikymo ir komitetuose, ir socialdemokratų frakcijoje, kuriai priklausau.
Visų šių direktyvų tikslas yra padėti šeimoms, tėvams, sudaryti geresnes galimybes jiems naudotis atostogomis ir susitarimais dėl lanksčių darbo sąlygų bei skatinti tai dažniau daryti vyrus.
Esu įsitikinusi, jog būtina oficialiai pripažinti ir įteisinti, kad vaikų gimdymas, tinkama priežiūra ir auklėjimas šeimoje yra ne mažiau svarbus darbas už bet kokį kitą darbą. Taip pat – ir neįgalių ar senyvų šeimos narių priežiūra.
Kaip siūloma spręsti darbo, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo problemas?
Iš pradžių išskirsiu tai, kas būtų nauja ir aktualu Lietuvai.
Būtų įteisintos apmokamos atostogos sergančiam ar neįgaliam šeimos nariui prižiūrėti. Naujosiomis taisyklėmis užtikrinama, kad artimuosius prižiūrintys dirbantys asmenys per metus gautų bent 5 dienas atostogų, už kurias būtų mokama ne mažiau kaip nedarbingumo atveju.
Vaiko priežiūros atostogas privalėtų dalintis mama ir tėtis – bent po 4 mėnesius. Ir tų privalomų atostogų mama negalės perduoti tėčiui, o tėtis – mamai. Nereikėtų baimintis, kad tėčiai nesugebės tvarkytis su mažyliu. Atostogas bus galima paimti, kol vaikui sukaks 12 metų.
Taip pat valstybės narės privalės imtis būtinų priemonių, kad tėvai turėtų teisę bent į 10 darbo dienų tėvystės atostogas gimus vaikui. Teisė į tėvystės atostogas bus suteikiama neatsižvelgiant į santuokinę ar šeiminę padėtį, kaip ji apibrėžiama nacionalinėje teisėje.
Visais paminėtais atvejais bus privaloma užtikrinti pakankamas darbuotojų pajamas.
Naujoji tvarka numatys ir darbuotojų teisę būti laikinai atleistiems nuo darbo dėl force majeure (nenumatytų, nenugalimų) aplinkybių, susijusių su svarbiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.
Taip pat numatoma darbdavių prievolė sudaryti vaikų turintiems darbuotojams lanksčias darbo sąlygas, jei jie to prašo. Svarbu ir tai, kad darbuotojai, pasibaigus tėvystės, vaikų priežiūros ar šeimos nario priežiūros atostogoms, turės teisę grįžti į savo darbą arba lygiavertes pareigas tokiomis sąlygomis, kurios nėra jiems mažiau palankios, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias jie būtų turėję teisę kol nedirbo.
Bet juk labai svarbu, kad šias priemones paremtų ne tik ES institucijos, kiekviena valstybė, bet ir darbdaviai, galintys turėti papildomų išlaidų?
Taip, tai labai svarbu. Tačiau darbo santykių lankstumas neturėtų būti didinamas vaikų turinčių darbuotojų garantijų sąskaita. O papildomos darbdavių išlaidos (jei tokios būtų) atsipirktų labiau motyvuotu darbu bei nauda visuomenei.
Darbdaviai turėtų žinoti, kad naujose taisyklėse numatytos išlygos, kada bus galima netenkinti darbuotojo prašymo dėl lankstesnių darbo santykių. Vis dėlto būtina žinoti ir tai, kad darbuotoją, prašantį lankstesnių darbo santykių, atleisti iš darbo ar kitaip jį diskriminuoti nebus paprasta: darbuotoją saugos įstatymas. Ir teisme ne darbuotojas, o darbdavys turės įrodinėti savo sprendimų pagrįstumą.
Jei direktyvos bus patvirtintos, valstybės narės turės savo įstatymais jas įtvirtinti per dvejus metus. Direktyva – privalomas teisės aktas valstybėms narėms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo