Viešnia pagyrė Šilutės šeimos gydytojų centrą
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ir Seimo narys Artūras Skardžius penktadienio vizitą Šilutėje užbaigė maloniu susitikimu su privataus Šilutės šeimos gydytojų centro kolektyvu.
Vakarėjant privačiame Šilutės šeimos gydytojų centre pacientų beveik nebuvo. Slaugytojos ir kitos darbuotojos tvarkė dokumentus, įstaigos vadovas gydytojas Adomas Lukoševičius ir jo kolegės šeimos gydytojos susirinko pasikalbėti su ministre, kitais svečiais. Pokalbyje dalyvavo rajono mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, Savivaldybės vyr. specialistas, atsakingas už medicinos įstaigas, Marius Bartkus.
UAB Šilutės šeimos gydytojų centras yra vienas iš trijų privačių centrų, veikiančių Šilutėje. Visi trys privatūs šeimos gydytojų centrai patys nusipirko ar nuomojasi patalpas, tik Savivaldybei priklausantis Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras naudojasi nemokamai suteiktomis valdiškomis patalpomis. Privatūs centrai nepavaldūs Savivaldybei, todėl jai neatsiskaito, rajono valdžia jų netikrina, nesikiša renkantis vadovus ar juos keičiant. Tačiau šių centrų vadovai pakviesti dalyvauja Savivaldybės rengiamuose pasitarimuose, paprašyti teikia informacijos apie savo veiklą, kai tai susiję su rajono gyventojų sveikata, aptarnavimu.
Centrai yra gavę ir Europos Sąjungos paramos. Tai ministrei ir priminė A. Lukoševičius, trumpai pristatydamas savo įstaigą. Po gana įtemptų susitikimų su Šilutės ligoninės ir Šilutės pirminės sveikatos prižiūros centro kolektyvais, kur įsiplieskusi nesantaika dėl sumanyto šių įstaigų sujungimo, šį pokalbį ministrė pavadino atgaiva: patalpų yra tiek, kiek reikia, švaru, jauku, tylu, gydytojos ir slaugytojos bendrauja maloniai, atmosfera kolektyve yra gera. Ramiai pasikalbėta ir apie kasdienybės rūpesčius. A. Lukoševičius ministrei priminė, kad reikėtų lengvinti šeimos gydytojų darbą bent jau tvarkant asmens neįgalumui nustatyti būtinus dokumentus. Esą reikia paruošti ne tik išrašus, bet ir jų aprašą, informacija dubliuojasi, gydytojas sugaišta nemažai laiko.
„Pamario“ inf.