Viešai prisistačiusi, opozicija pažėrė kaltinimų

Spaudos konferencijoje naujos opozicijos narių sąrašą perskaitė atstatydintoji merė Daiva Žebelienė.

Šilutės r. tarybos politinės mažumos atstovai surengė spaudos konferenciją, kurioje viešai pristatė suformuotą Tarybos opoziciją iš 12 politikų, išplatino pareiškimą, kuriame pateikta kaltinimų ir priekaištų dabartinei valdančiajai daugumai.

Naująją Šilutės r. savivaldybės tarybos opoziciją pristatė Tarybos narė Daiva Žebelienė. Be jos, opozicijos sąraše atsidūrė Algirdas Balčytis, Vladas Kainovaitis, Steponas Kazlauskas, Antanas Kubaitis, Algirdas Gečas, Vytautas Laurinaitis, Jonas Purlys, Alfonsas Vanagas, Edvardas Vitkauskas, Saulius Vytuvis. Opozicijos vadovas – Arvydas Jakas. Tiesa, po šiuo sąrašu dar nėra šiuo metu išvykusio Stepono Kazlausko parašo, tačiau spaudos konferencijos dalyviai sakė, kad jis pasirašys sugrįžęs.
Spaudos konferencijoje visos opozicijos strėlės lėkė į valdančiąją daugumą ir buvusius valdančiuosius palikusį merą Šarūną Laužiką. Opozicija viešai pareiškė, kad naujas valdančiosios daugumos ir naujai išrinkto mero Šarūno Laužiko požiūris į Šilutės r. savivaldybės valdymą esąs destruktyvus ir neparemtas nuosekliu strateginių Tarybos veiklos planų ir prioritetinių projektų įgyvendinimu.
Spaudos konferencijos rengėjų teigimu, Darbo partijos frakcijos siūlymu išrinktas Savivaldybės meras Šarūnas Laužikas tampąs ir šios partijos įkaitu bei įrankiu formuojant Savivaldybės administracijos vadovybę. Tai patvirtina Šilutės rajono savivaldybės tarybos paskutiniai sprendimai dėl savivaldybės administracijos vadovybės sudarymo ir jos vadovams nepagrįstų algos priemokų skyrimo. Taip pat tvirtinama, kad meras Šarūnas Laužikas, prieš renkant jį į šias pareigas, nuslėpęs nuo Savivaldybės tarybos ir LR Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, kad neatsisakė individualios veiklos pagal verslo liudijimą ir, prisidengdamas nepelno projektu, siekia valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos fondų lėšomis modernizuoti privačią prieplauką prie savo namų Ventėje.
Opozicijos atstovai įteikė mero referentei paklausimą, kuriame prašoma atsakyti arba nukreipti galintiems šį reikalą išnagrinėti dėl paramos skyrimo Šarūnui Laužikui teisėtumo. Tarybos narys Edvardas Vitkauskas sakė, kad opozicijos iniciatyva paklausimai anksčiau išsiųsti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai, Vyriausybės atstovui Klaipėdoje.
E. Vitkauską taip pat stebina ketinimai pardavus kelis savivaldybės pastatus žymiai sumažinti savivaldybės skolas: „Vieša paslaptis, kad vienas iš valdančiosios daugumos vadovų užsiima nekilnojamuoju turtu. Ne visi Lietuvos investuotojai žino apie privatizuojamus Šilutėje objektus, todėl vietiniai gali pasipelnyti pigiai įsigydami ir perparduodami. Kad pavyks surinkti apie 10 milijonų litų už privatizuojamus pastatus, tikėtis nelogiška, nes Privatizavimo komisijoje brangiausi pastatai buvo parduodami už 200-300 tūkst. litų, o už 6-7 pastatus planuojama gauti 10 milijonų“.
Tarybos narys Algirdas Gečas apgailestavo, kad liepos mėnesį parengta sporto struktūros pertvarkos programa įstrigo. „Mano manymu, rajono sporte yra sąstingis ir sporto vadovų noras pataikaujant valdžiai išlikti šiltose vietelėse. Reikalinga reforma išjudinti sporto gyvenimą, kuris virto užakusia pelke“, – kalbėjo buvęs Sporto tarybos pirmininkas A. Gečas.
Buvęs Savivaldybės administracijos vadovas Raimundas Ambrozaitis pasigyrė, kad jiems pavykę sumažinti Savivaldybės skolų naštą. Anot jo, pradėjus eiti administracijos direktoriaus pareigas bendra skola sudarė apie 51,9 mln. Lt, o šių metų sausio 1 d. – 50,1 mln. Lt. Tą pasiekę sugriežtinę komunalinių atliekų surinkimo kontrolę, bendradarbiaudami su Vyriausybe ir Finansų ministerija.

Vaidotas VILKAS

Hits: 64

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite