Vidinio balso vedamas atveria piliakalnių mistinius pasaulius

FONDASHugo Šojaus dvare veikia Lietuvos fotomenininkų ir Lietuvos žurnalistų sąjungų nario fotografo Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai”. Parodos atidarymo dalyviai pripažino, kad tapybos darbus primenančios fotografijos nuteikia filosofiškai, bežiūrint į jas užsimiršta miesto šurmulys, kasdieniai rūpesčiai.

Fotomenininkas Albertas Švenčionis.

Lietuvos piliakalniai jau „senai suskaičiuoti“, įamžinti fotografijose. Fotomenininko Alberto Švenčionio piliakalniai nėra įprastos realybės fiksacija. Jo fotografijose piliakalniai skendi mistiniuose rūkuose, iš kito, žiūrėk, veržiasi ugnikalnių liepsnomis. Šios parodos sumanytojas – fotomenininko draugas poetas Gintas Dabrišius. Prie parodos atsiradimo prisidėjo ir poeto brolis medinčius Petras.
Taigi, į pirmą kelionę poeto Ginto Dabrišiaus paakintas fotomenininkas leidosi prieš dešimtmetį. Patiko, todėl mielo širdžiai darbo – piliakalnių fotografavimo – niekada neplanavo kaip darbo. Juolab kad pastaruoju metu fotografija nėra jo tiesioginis darbas. Fotomenininkas šmaikštauja, kad duoną valgydamas iš fotografijos tikrai viską tiksliai suplanuotų, suskaičiuotų. Dabar gi į kelionę leidžiasi vidinio balso kviečiamas, tačiau nežinodamas, kas jo laukia. Ne kartą buvo taip, kad atvažiavus į vietą fotografą išbandydavo pati gamta. Žiūrėk, po apniukusio oro ima ir pasirodo saulė. Suspėsi nufotografuoti, džiaukis, nespėsi, atvažiuok kitą kartą…
Lietuvoje yra apie 1000 piliakalnių. Autoriaus neaplankytų gal koks 830. Visi mūsų šalies piliakalniai jau daugybę kartų įvairiais rakursais fotografuoti. Fotomenininkas pripažįsta, kad jam labiau rūpėjo atskleisti ne istorinę, bet meninę piliakalnių dvasią.
„Pabandžiau į juos pažvelgti savaip: kai kur panaudodamas montažą ir sukurdamas miglotas, beveik fantastines vizijas, kai kur išgrynindamas spalvas ir pabrėždamas akimirkos paprastumą, bet kartu ir gilumą, kai kur žaisdamas metų ar paros laiko šviesa. O kai kur aptikdamas netikėtų, ir todėl dar malonesnių, lietuviško patriotizmo apraiškų – pavyzdžiui, ant Pašlavančio piliakalnio veržliai plevėsuojančią trispalvę. Mano fotografijos nėra ataskaita, todėl jose netrūksta pagražinimų. Žinoma, galiu nufotografuoti taip, kaip yra, bet kartais gamta pati pasirūpina, kaip turi atrodyti fotografija“, – pasakoja parodos autorius.

Fotografijų ekspozicija Šilutės dvaro rūmuose.

Kartą užlipęs ant kalno pamatė saulės apšviesto piliakalnio šešėlį – fotografijoje įamžino ne patį piliakalnį, bet jo šešėlį. Fotografiją, kurioje įamžintas Veliuonos piliakalnis, o jo veidrodiniame atspindyje matomas kitas kalnas, psichologė „išskaitė“ kaip sąmonės ir pasąmonės reiškinius…
A. Švenčionis pamena važiuodamas naktį pro Kryžių kalną nustebo ten pamatęs „verdantį“ gyvenimą. Po Kryžių kalną vaikščiojo iš Latvijos atvykę moksleiviai.
Pasak parodos autoriaus, ši paroda eksponuota mokyklose taip pat turi savo istorijų. A. Švenčionis sužinojo, kad mokiniai ne tik renka medžiagą apie piliakalnius, bet ir kuria apie juos pasakas, legendas. Pasak vienos pasakos, piliakalniai atsirado, kai milžinai galiūnai skubėjo į karaliaus puotą. Jie taip bėgo, kad žemė dundėjo, kur koją dėjo ten duobė, greta – piliakalnis.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,