„Vėtrungių kelyje“ ieškoma vėtrungės

fondasŠilutės kultūros ir pramogų centras kartu su partneriais nuo 2013 m. įgyvendina kultūrinio turizmo projektą „Vėtrungių kelias“. Projekto tikslas – išryškinti vieno savičiausio šalies etnografinio regiono – Mažosios Lietuvos – išskirtinumus per kultūrinius išteklius: festivalius, šventes, parodas, muziejų ekspozicijas ir edukacinius užsiėmimus.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorės Rozos Šikšnienės rankose knyga apie vėtrunges jau išversta į lietuvių kalbą. Išvertė Klaipėdos jūrų muziejaus istorikas R. Adomavičius (kairėje).

Projektas skatina
„Vėtrungių kelias“ skirtas šeimoms, grupelėms keliautojų ar norintiems įdomiai praleisti laiką ir pažinti Mažąją Lietuvą. Keliautojams siūloma surasti simbolinę krašto vėtrungę, kuri yra Pamario krašto tapatumo ženklas, kelrodė norintiems pažinti žmonių, gyvenančių prie vandenų, gyvenimo ypatumus.
„Pristatydami savo krašto kultūrą patys jį labiau pažinome. Ir mums patiems buvo naujiena, kad istorinė vėtrungė yra saugoma Šilutės muziejuje“, – sakė projekto vadovė Jūratė Pancerova. Naujoviškai pažinti kraštą skatinantis projektas startavo pernai, minint šio krašto ženklo vėtrungės atsiradimo 170-ąsias metines. Šilutės kultūros ir pramogų centras pristatė kultūrinių renginių ir paslaugų tinklą, po kurį susidomėjusius visą kelią lydėjo vėtrungė.
Knyga apie vėtrunges
Žvalgantis po istorinius šaltinius buvo nustatyta, kad išsamiausias šaltinis apie istorines vėtrunges yra Hanso Woedės knyga „Wimpel der Kurenkahe“ (1965 m.) Knygą į lietuvių kalbą išvertė Klaipėdos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius. „Iki šiol nepralenkta H. Woedės 1965 m. studija apie Kuršmarių laivų vėtrunges. Autorius pateikia daugybę istorinių laivų vėliavų, vėjarodžių ir vimpelų analogijų, apžvelgia įvairių tyrinėtojų pateiktus duomenis apie Kuršmarių vėtrunges nuo XIX amžiaus pabaigos, parodo vėtrungių formų paplitimą marių apylinkėse, ir jų kitimą laikui bėgant. H. Woede nesistengia ieškoti archaiškos simbolikos vėtrungių ženkluose, jis juos labiau sieja su kasdieniu žvejų gyvenimu ar jų biografija“, – pasakojo į lietuvių kalbą knygą išvertęs istorikas. Dabar projekto organizatorių rūpestis – išleisti šį leidinį.

Projekto partneriai prie apvalaus stalo diskutavo Šilutės kultūros ir pramogų centre.

Vėtrungių ieškojo 37 objektuose
Jau pernai didžiulio susidomėjimo sulaukė pažintinio turizmo žaidimas „Atrask vėtrungę“. Pernai žaidimo dalyviai, gavę žemėlapį turėjo aplankyti nurodytas vietas, gauti jose vėtrungėlių spaudus. Ne vienas smalsuolis dalyvavęs žaidime pernai šiemet vėl leidosi pažintiniu vėtrungių keliu. Žaidimas startavo birželio 26 d. – vėtrungių gimtadienio dieną, – tęsėsi iki rugsėjo 27 d. – Tarptautinės turizmo dienos. Žaidimo dalyviai turėjo aplankyti 37 lankytinas vietas nuo Rambyno iki Klaipėdos bei Kuršių nerijoje. Vėtrungės buvo paslėptos tik devyniose vietose. Pastebėta, kad atvykę į nurodytą vietą žaidėjai azartiškai ieškojo, kur paslėpta vėtrungė, negailėdami laiko ekskursijoms ir ekspozicijų apžiūrai.
Šiemet į kelionę leidosi 32, tačiau ne visiems pavyko surasti visas 9 paslėptas vėtrunges. Kantrybės ir entuziazmo nepristigo ir 2015 m. žaidimo „Vėtrungių kelias“ laimėtojais tapo: Aldona ir Alvydas Stankovičiai, Ernesta Krušnaitė, Romo Čeplinsko šeima, Rasa Kirtiklienė, Ingrida Valotkienė, Monika Diržienė.
2015 m. sukurta internetinė svetainė ir Facebook paskyra padėjo išplėsti lankytojų skaičių, skelbti naujienas, informaciją apie vykstančius renginius. Pažinti kraštą – keliauti „Vėtrungių keliu“ buvo galima neišeinant iš namų, virtualioje erdvėje, tam specialiai sukurtame žaidime „Vėtrungių kelias“.
Vėtrungių kelio Facebook svetainėje skelbtame žaidime nugalėjo Nijolė Bendikaitė, Aušra Naujanienė, Jovita Stirbytė, Sandra Tarozaitė, Lina Sklašiuvienė.
Prizinę vėtrungę pelnė ekskursijos dalyviai Vaida Lynikienė ir jos sūnus Lukas, greičiausiai teisingai atsakę į klausimą.
Atsižvelgs į pageidavimus
Žaidimo dalyviai šiemet pasigedo ant popieriaus išspausdinti žemėlapio, tokie buvo pernai. Tad planuojama pakartotinai išleisti Vėtrungių kelio žemėlapį ir sudaryti galimybę dalyviams pasirinkti žaidimo formą –žaisti virtualiai, ar keliaujant su žemėlapiu. Siekiant pritraukti užsienio turistus planuojama žaidimo taisykles išversti į anglų, vokiečių kalbas, svarstoma galimybė pasitelkti gidus-savanorius, kurie galėtų lydėti ekskursijų grupes „Vėtrungių keliu“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Nebėra aktualu vien suaugusiems Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali

Pigūs kūrybiniai namų puošybos elementai

Pasipuošti namus gali kiekvienas. Net ir vaikai. Svarbiausia įsigyti reikalingas priemones, kurios užtikrins, kad net ir patys sudėtingiausi darbeliai bus atliekami be jokio vargo. Ypač svarbu skatinti vaikus mokytis namų dekoravimo, kadangi per puošybą vaikai atranda naujų dalykų, lavina fantaziją, mokosi. O juk nėra nieko svarbiau, kaip kad mokytis kuriant. Ar ne taip? Tekstūrinis kartonas yra puiki medžiaga gaminanti padėkliukus kavai. Raskite formą, spalvą, storį ir specialiomis žirklėmis kirpkite kartoną. Rekomenduojamos žirklės, kurios kirpdamos kuria tam tikrus raštus. Paprasta, greita

Ugniagesiai dėl grėsmės Kalėdas sutikti be atlyginimų mitinguos V. Kudirkos aikštėje

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, 11 val. savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose

Laiškininkai atvyks naujomis pašto mašinomis

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir seniūnai susitiko su AB Lietuvos pašto tinklo direktoriumi Jonu Sadausku ir Klaipėdos filialo direktore Vida Pikčiūniene. Už pašto teikiamas paslaugas ir jo operacijas atsakingas J. Sadauskas pristatė Lietuvos pašto naujoves ir kas keisis Šilutės rajone. Švėkšnoje ir Šilutėje Šilutės rajone beliks stacionarūs Šilutės ir Švėkšnos paštai, visur kitur gyventojams paslaugas teiks mobilieji paštininkai, pas klientus vyksiantys automobiliais. Tokia pertvarka numatyta kitų metų pradžioje. Dvejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių teritorijų jau veikia tokia paslauga, šiuo metu